Hafró "leišréttir" lélegt vorrall meš įrsgömlum gögnum og bętir ķ žorskkvótann.

Ég var bśinn aš spį samdrętti ķ žorskafla vegna žess aš vķsitalan śr vorrallinu lękkaši milli įra (sjį sķšustu fęrslu). En nś bętir Hafró 3% viš žorskkvótann. Hvaš lį žar til grundvallar? Skżringin fannst ķ vinnuskżrslu Norš- vestur vinnuhópsins.

Žar segir aš tölfręši śr vorralli gefi til kynna breytingar ķ veišanleika (hm!). Žvķ er fariš ķ aš nota nišurstöšur śr haustralli įsamt VP greiningu į afla įrsins 2017 til aš reikna śt stofnstęršina. Sem sagt, nota įrsgömul gögn til aš "leišrétta" nżjasta vorrall. Ef vorralliš hefši veriš notaš eingöngu hefši žaš gefiš 1162 žśs. tonna stofn, haustrallli ķ fyrra eitt sér mat stofninn 1428 žśs. tonn, sameinuš nišurstaša varš svo 1356.509 tonn.

Žaš vantar nś ekki upp į nįkvęmnina.

Hér er klipp śr skżrslunni:

Diagnostics: The tuning with both the spring and the fall survey show similar diagnostics as that observed in previous years (see Tables 9.8, 9.9 and 9.10 and Figure 9.6 for the residuals). A negative residual block for spring survey indices age groups 2 to 5 in recent years may indicate that there may have been some change in catchability.

Results: The detailed result from the assessment are provided in Tables 9.11, 9.12 and the stock summary in Table 9.13} and Figure 9.7. The reference biomass is estimated to be 1356.509 kt in 2018 and the fishing mortality 0.26 in 2017.

Alternatives: Assessment based on tuning with the spring and the fall survey separately have in recent years shown that the fall survey gives a higher estimate than the spring survey (Figure 9.8). Tuning with spring survey only this year resulted in a reference biomass of 1162 kt in 2018 and a fishing mortality of 0.3 in 2017. An assessment based on the fall survey only gave reference biomass of 1428 kt in 2018 and fishing mortality of 0.25 in 2017. Mohn’s rho: One of the ToR for this year was to evaluate the retrospective pattern of the assessment (Figure 9.9) by calculating the Mohn’s rho values.
 

 


Er ekki komiš nóg af mistökum viš stjórn fiskveiša?

Birt ķ Morgunblašinu 9. jśnķ 2018  

Hafró kom nżlega śr ralli, en ralliš žeirra ašferš viš aš męla stęrš fiskstofna, svo gefa megi śt veiširįšgjöf, sem byggist nś į aflareglu, žar sem fyrirfram įkvešiš hlutfall skal veitt śr hverjum stofni. Veiša skal 20% af įętlušum veišistofni žorsks.

Hafró tilkynnti aš stofnvķsitala žorsks "vęri 5% lęgri en mešaltal įranna 2012-2017, žegar vķsitölur voru hįar." En žegar skošaš er nįnar mį sjį aš vķsitalan hefur lękkaš um 21% frį ķ fyrra, svo einkennilegt er aš miša hana viš mešaltal fyrri įra. Nišurstaša rallsins varšandi žorsk er žvert į žaš sem Hafrómenn héldu ķ fyrra, en žį bjuggust žeir viš aš veišistofninn myndi stękka nokkuš milli 2017-18.

Aflarįšgjöfin er nokkuš beintengd vķsitölunni svo vęnta mį tilsvarandi lękkunar į aflamarki eša um 50 žśs. tonn en lķklega gildir enn sś regla aš kvóti megi ekki breytast meira en 30 žśs. tonn milli įra.

Rįšamenn hafa keppst um aš męra okkar fiskveišistjórnarkerfi, segja žaš besta kerfi sem völ er į, žaš tryggi stöšugleika og aš deilur um žaš séu mjög į undanhaldi. Svo viršist sem markmiš laganna hafi gleymst en žar segir: "Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra (nytjastofnanna) og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu".

Segja mį aš tekist hafi aš vernda stofnana žvķ žorskaflinn nś er ekki nema helmingur žess sem hann var įšur en fariš var aš stjórna meš kvótakerfinu. En markmišiš um hagkvęma nżtingu til aš treysta byggš og atvinnu ķ landinu hefur brugšist og flest sjįvaržorp flokkast nś undir brothęttar byggšir.

Undirstašan kvótakerfisins er fiskveiširįšgjöf Hafró. Stofnunin įkvešur aflamark og mótar žęr reglur um hįmarksafla sem hśn telur aš gefi mesta nżtingu. Į įttunda įratugnum trśši Hafró žvķ aš žorskstofninn vęri ofveiddur og draga yrši śr veišum. Stofnunin fullyrti žį aš ef fariš yrši aš žeirra rįšum vęri hęgt aš veiša 500 žśs. tonn af žorski įrlega. Rįš žeirra var ķ megin atrišum aš draga śr veiši, sérstaklega į smįfiski svo hann fengi aš vaxa, stofninn aš stękka og žį fengist meiri afli seinna.

Žegar viš höfšum fengiš full yfirrįš yfir landhelginni var hęgt aš hefjast handa. Möskvi var stękkašur ķ trolli og fariš var aš loka svęšum žar sem mikiš veiddist af smįžorski. Žetta bar žann įrangur aš verulega dró śr afla į smįfiski. Žegar hann svo fór aš stękka og banka į dyrnar var sett į skrapdagakerfi til aš takmarka žorskaflann. Žaš dugši skammt og 1981 veiddust 470 žśs. tonn af žorski. Aflinn féll svo ķ 300 žśs. tonn įriš 1983, sem žótti skelfilegt og žurfti aš leita aftur til strķšsįranna til aš finna svo lķtinn afla. Fiskur var oršinn léttari eftir aldri vegna ónógrar fęšu og stofninn féll.

Ķ staš žess aš endurskoša stefnuna ķ ljósi žeirrar nišurstöšu aš fęšuframbošiš stóš ekki undir stękkun stofnsins héldu menn įfram aš friša. Įriš 1994 varš nżr skellur og gripiš var til enn frekari frišunarašgerša. Sett var į 25% aflaregla. Annar skellur varš 2001 og žį var haldiš tveggja daga fyrirspurnažing, žar sem stefna Hafró var krufin til mergjar, en stefnunni ķ engu breytt.

Enn kom skellur 2007 og žį kom aflareglunefnd saman og lét tölvuna reikna śt aš žaš ętti aš taka 20% śr stofninum. Til samanburšar mį geta žess aš įšur fyrr žegar aflinn var 4-500 žśs. tonn įrum saman voru 35-40% tekin śr stofninum įn žess aš valda nokkrum skaša. Ķ öll žau skipti sem aflinn féll var undanfari žess horašur fiskur og sjįlfįt. Fęšubśriš žoldi ekki frišun og tilraunirnar til stękkunar stofnsins.

En eftir aš 20% aflareglan var sett fór frišunin aš bera žann įrangur meira varš af stórum fiski. Įstęšan er lķklega sś aš skyndilega varš til fęša fyrir stóran fisk en įriš 2006 fór makrķll, og sķšar sķld aš ganga į Ķslandsmiš į sumrin. Stór fiskur fór skyndilega aš veišast fyrir Noršurlandi og var hann fullur af makrķl og sķld. En žegar makrķllinn fer héšan į haustin er stóržorskurinn enn svangur og leggst ķ sjįlfįt og ręšst einnig į ašra nytjafiska. Nżlišun žorsks hefur veriš léleg frį 1986 vegna žessara žįtta, fęšuskorts og sjįlfįts, en hrygningarstofninn hefur veriš óvenju stór undanfarin įr, žaš žarf aš leita aftur til 1964 til aš finna eitthvaš svipaš.

Žaš er ekki bjart framundan ķ žorskveišum og fyrirsjįanlegt aš afli mun ekki aukast frį žvķ sem nś er nema aflareglu og sóknarmynstri verši breytt žannig aš veitt verši meira śr stofninum og hętt aš friša smįfisk. Žorskstofninn er aš mķnu mati kominn ķ hįmark og mun žvķ ašeins geta minnkaš. Žį bendi ég į aš meš óbreyttri aflareglu yrši stofninn aš tvöfaldast til aš gefa 500 žśs. tonn. Žaš er ómöguleiki.

1. Ķsland

Myndin sżnir žróun žorskaflans frį strķšslokum, tķmasetningar į śtfęrslu landhelginnar og hvernig aflatakmörkunum hefur veriš hįttaš. Mišaš viš loforš Hafró um 500 žśs. tonna jafnstöšuafla hafa tapast įrlega um 200 žśs. žorsktonn ķ 20 įr eša 4 milljónir tonna. Žaš hefši mįtt gera mikiš fyrir žį peninga. (Moggi sleppti aš birta žessa mynd meš greininni)

Svo er hér smį višbót, mynd tekin um borš ķ togara:

Žorskurinn er grįšugur og hikar ekki viš aš éta undan sér. 

Bannfęrši


Til Hamingju Hafró! - Grein eftir Sveinbjörn Jónsson

Ég tel įstęšu til aš endurbirta hér grein eftir Sveinbjörn Jónsson trillukarl en hśn birtist ķ sķšasta tbl. Brimfaxa, mįlgagni smįbįtaeigenda. Alvöru greinar um mistökin ķ stjórnun fiskveiša eru oršnar sjaldgęfar og ég žakka Sveinbirni fyrir žessa grein. Hann mętti gjarnan skrifa fleiri, ekki veitir af. 

Til Hamingju Hafró!

Er ekki dįsamlegt aš eiga svona stóran žorskstofn ķ hafinu. Tilfinningin hlżtur aš vera stórkostleg aš hafa fengiš aš ala upp miklu stęrri žorskstofn en viš įttum, til aš geta veitt miklu stęrri žorska meš miklu minni fyrirhöfn.

Aš vķsu vex aflinn lķtiš ķ samanburši viš stofninn en eru žaš ekki bara góš bśhyggindi aš eiga nóg af fiski ķ hafinu? Hvernig lķtur annars fóšurhlišin į dęminu śt? Hve mikiš fóšur skyldi liggja aš baki hverju tonni af afla af 7-10 įra fiski samanboriš viš 4-7 įra fisk? Dęmiš er aš vķsu svolķtiš lošiš vegna margbreytilegrar aldurs/afla dreyfingar en žaš ętti ekki aš standa ķ sérfręšingum Hafrannsóknarstofnunar aš velja sér tvö įr til samanburšar.

Mķn skošun er sś aš flutningur sóknar upp eftir stofni hafi kostaš lķfrķkiš aš minnsta kosti žreföldun af fóšri vegna žeirra einstaklinga sem eru ķ samanburšinum.

En žaš žarf lķka aš fóšra stofninn allan og til žess aš geta framkvęmt breytinguna žurfti aš lįgmarki aš tvöfalda stofnstęršina. Žetta žżšir aš fóšurdęmi aflans er žegar oršiš sexföldun. Og aušvitaš vex samkeppnin viš stęrri stofn og stöšugt meiri orka fer ķ lķfsbarįttu ķ staš vaxtar. Ég vil žvķ įlykta aš Hafrannsóknarstofnun hafi tekist aš tķfalda fóšuržörf afla ķslenska žorskstofnsins og tel žvķ viš hęfi aš óska žeim til hamingju meš įrangurinn.

Žar sem margir ķslendingar hafa betri innsżn ķ bśskap en lķfrķki hafsins vil ég leyfa mér aš gera tilraun til aš fęra afrekiš milli greina svo menn įtti sig į stęrš žess.

Segjum aš Rannsóknarstofnun landbśnašarins fengi Alžingi til aš setja ķ lög aš ekki mętti slįtra saušfé yngra en 5 įra og reynum svo aš gera okkur grein fyrir hvaš žaš mundi kosta af fóšri aš višhalda sömu kjötframleišslu og nśverandi sumarlambaslįtrun leišir af sér. Hśsakostur og grasrękt žyrfti aš margfaldast į nokkrum įrum en žaš mundi ekki duga til žannig aš Eimskip og Samskip žyrftu aš fylla öll sķn skip og skemmur af innfluttu heyi ef višhalda ętti sömu kjötframleišslunni. Žaš er ekki sérfręšingum landbśnašarins aš kenna aš ég treysti mér ekki til aš óska žeim til hamingju eins og Hafró. Žeir fį aldrei aš gera slķka tilraun og jafnvel žó žeir reyndu er vķst aš hśn mundi mistakast.

Afrek Hafrannsóknarstofnunar veršur enn stórkostlegra žegar tekiš er tillit til žeirra umhverfisašstęšna sem žaš er unniš viš. Fyrir tępum įratug hrundi ķslenska hagkerfiš meš skelfilegum afleišingum fyrir suma. Um svipaš leyti hafši Hafró tekist aš žegja af sér alla gagnrżni og meš stušningi erlendra vķsindamanna, sem lķka eiga sama heišur skilinn, tekist aš fį stjórnvöld til aš samžykkja lękkun aflareglunnar ķ 20%.

Stjórnvöld sem fljótlega stóšu frammi fyrir uppsögnum starfsfólks ķ heilbrigšisžjónustu og nišurskurši flestra velferšarmįla samžykktu aš takmarka įrlegan afla śr žorskstofni viš 20% af stofnstęrš til aš žóknast snillingunum og hjįlpa žeim aš flytja sóknina ofar ķ žorskstofninn. Žeir sem žekkja veišisögu ķslenska žorskstofnsins vita aš hann bar langtķmum saman 30-40% sókn og svaraši henni oft meš mjög hįrri nżlišun.

Ég vil leyfa mér aš įlykta aš 100 žśsund tonna įrlegur višbótarafli undanfarin 10 įr hefši eingöngu virkaš sem heilbrigš grisjun og haft sįralķtil įhrif į nśverandi stofnstęrš. Ljóst er aš žau milljón tonn af žorski sem žannig hefši mįtt bęta viš aflann mun aldrei verša til vegna žess aš žau voru ekki veidd. Veišar bśa til fisk į sama hįtt og skógarhögg bżr til timbur. Ķ tilfelli fiskanna getur bķómassi afla oršiš margföld stofnstęrš į nokkrum įratugum. Ég tel žvķ enn rķkari įstęšu til aš óska Hafrannsóknarstofnun til hamingju meš įrangurinn sķšastlišna žrjį įratugina žar sem aflaskeršingar žeirra į tķmabilinu eru lķklega oršnar stęrri en žorskstofninn getur nokkurn tķma oršiš. TIL HAMINGJU HAFRÓ!

Sveinbjörn Jónsson
 


Getur ekki besta fiskveišistjórnarkerfiš haldiš fiskinum į mišunum?

Hśn er athyglisverš žessi frétt: "Žorskveiši togara HB Granda hefur veriš slök ķ haust og žaš sem af er vetri, eša fram aš sķšustu helgi žegar skipin fengu mjög góšan žorskafla. Fara žarf tķu įr aftur ķ tķmann, eša aftur til žess tķma žegar žorskkvótinn var skertur verulega, til aš finna dęmi um jafn slaka žorskveiši į žessum tķma įrs".

Fram kemur aš afli hafi veriš mjög tregur ķ allt haust og upp į sķškastiš hafi ekki fengist nema eitt tonn af žorski į togtķma į nóttunni er ekkert į daginn og aš Halamišin hefšu veriš steindauš.

Um sķšustu helgi breyttist žetta snögglega og varš mokafli hjį um 30 togurum į Vestfjaršamišum. Ekkert er sagt hvernig sį fiskur leit śt og ekki er spįš ķ hvašan hann kom. Lķklega er žetta ganga frį Gręnlandi en hennar veršur oft vart ķ desember žegar fiskur žašan er aš ganga til hrygningar viš V og SV land. Aušvelt ętti aš vera aš greina hvort žetta sé Gręnlendingur, ef einhver įhugi vęri į žvķ.

Mišin viršast eitthvaš vera aš žorna upp og nś gęti aš vera aš hefjast nišursveifla. Sé svo žį höfum viš tapaš óhemju afla. Fiskgengd hefur alltaf sveiflast upp og nišur og žvķ meira sem minna er veitt.

Og enn halda menn aš hęgt sé aš geyma fiskinn ķ sjónum.


mbl.is Žorskveiši ekki slakari ķ tķu įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svindliš og subbuskapurinn ķ kvótakerfinu

Loksins tók sjónvarpiš sig saman, rauf žöggunina um kvótakerfiš og gerši įgętan žįtt um brottkastiš. Tķu įr eru lišin sķšan Kompįsžįtturinn, sem fjallaši um sama efni, var geršur. Žį uršu višbrögš undir vęntingum og hefur lķtiš veriš fjallaš um mįliš ķ fjölmišlum undanfarinn įratug. Umgengnin og subbuskapurinn hefur lķtiš hefur breyst frį žvķ aš Kompįsžįtturinn var geršur.

Višbrögš viš žęttinum nśna eru af żmsum toga. Talsmenn śtgeršar segja aš žetta sé ekki lengur svona, menn umgangist fiskimišin af viršingu. Gušmundur ķ Brimi var tekinn ķ bólinu eftir aš hann sagši aš löngu vęri bśiš aš kippa mįlunum ķ lišinn, myndböndin vęru gömul og nś vęri allt komiš ķ lag. Žį dró Helgi Seljan, sem nś getur gleymt žvķ aš komast ķ skipsrśm, upp įrsgamalt myndband um brottkast śr Kleifaberginu og mįtaši Gušmund. Hann bregst viš meš žvķ aš bišja um lögreglurannsókn į žvķ hvernig myndbandiš hafi oršiš til og hver sé svikarinn.

Rįšherra sagši aš žaš žyrfti aš efla Fiskistofu svo hśn gęti hert eftirlit. Reyndar sżndi umfjöllun sjónvarpsins aš stjóri Fiskistofu reynist vera algjör auli og vanrękir starf sitt vegna žrżstings utan frį, af yfirvöldum eša hagsmunaašilum, sęgreifunum. Framburšur fyrrverandi starfsmanna benti til žess aš umkvartanir žeirra hefšu ekki fengiš mikil višbrögš frį stjóranum eša hęrri yfirvöldum. Spurning er hver sé undir hęlnum į hverjum og hver rįši mįlunum ķ raun.

Rįšandi ašilar halda įfram aš dįsama kvótakerfiš, afneita öllum göllum žess og segja aš žaš žurfi aš laga žaš, herša tökin ķ eftirlitinu. Ekkert er rętt um ašalatrišiš:

Fiskveišikerfi sem byggist į žvķ aš hįmarka verš žess afla sem komiš er meš aš landi og magn žess sem veiša mį er takmarkaš, leišir alltaf til žess aš veršmętasti fiskurinn er valinn śr og afganginum hent. Eina lausnin į vandamįlinu er aš taka upp sóknarkerfi žar sem śthlutaš er įkvešinn sókn, veišidögum, žar sem menn mega landa öllum veiddum afla įn tillits til magns eša tegunda. Žį hverfur brottkastiš og skrįning afla veršur rétt. Til žessa žarf hugarfarsbreytingu hjį žeim ašila sem sjaldan er minnst į, Hafró.

Žeim er haldiš utan viš umręšuna er žeir eru fylgjandi žessu kerfi vegna žess hve žaš er žęgilegt: Fara į sjó ķ rall, męla stofninn, meš réttu eša röngu, og gefa svo śt įkvešna prósentu af žessum męlda stofni sem aflaheimild eša kvóta.

Sį sem ekki skilur aš kvótakerfi žar sem aflaheimildir eru takmarkašar og śtgeršarmašurinn gerir allt til aš hįmarka veršmęti žeirra leišir til brottkast, sorteringar og svindls, hann er ekki hęfur til aš stjórna nżtingu fiskstofna. Žegar heil stofnun meš öllum sķnum starfsmönnum leggur blessun sķna yfir kvótakerfiš er eitthvaš mikiš aš og krefst rannsóknar.

Enn er svo ótališ aš į mešan landsmönnum flestum er óheimilt aš sękja sjó og žurfa aš bśa viš skert kjör og fallandi fasteignaverš leyfist nokkrum śtvöldum, sęgreifum, aš ganga um eins og sóšar og svindlarar, henda og stela fiski, sem öšrum er ekki heimilaš aš veiša. Žar aš auki lifa starfsmenn žessara greifa viš stöšuga ógn um brottrekstur ef žeir voga sér aš segja frį, sbr. kęru Gušmundar ķ Brimi, sem minnst er hér aš ofan.

Er ekki kominn tķmi til aš taka į žessu mįli af alvöru?


Žaš sem ekki var sagt frį ķ umfjöllun um veišar Fęreyinga

Ekkert minntist Höskuldur į aš fiskidögum hefur veriš fękkaš śr 40.000 ķ 18.000 frį 2003, né heldur aš skipum sem haldiš er śt til veiša hefur fękkaš um 60% į 8 įrum, śr 247 ķ 72. Litlum trollbįtum hefur fękkaš śr 17 nišur ķ 5.

Ekki minntist hann heldur į aš 60% af landgrunninu eru lokuš fyrir veišum meir og minna allt įriš og aš Fęreyjabanki, sem įšur var ein besta togslóšin, hefur veriš lokuš togurum ķ 25 įr og öllum veišum frį 2008. Vęntanlega er žessum stašreyndum leynt til fį lesandann til aš halda aš minnkandi afli stafi af ofveiši - og lélegu fiskveišistjórnarkerfi.

Žį er honum alveg ókunnugt um nśverandi įstand į Fęreyjamišum en žaš er žannig aš mjög mikiš finnst af żsuseišum og mikill uppgangur er ķ žorski. Afli er góšur ķ troll en lélegur į lķnu enda fiskurinn ķ góšu fóšri og ķ góšum holdum. Ekki er samt slakaš į frišun og veišitakmörkunum og žvķ hętta į aš žorskurinn éti sig śt į gaddinn og veslist upp śr hor eins og hann gerši eftir 2004. Menn munu žvķ missa af uppsveiflunni fyrir žversumhįtt og vankunnįttu "fręšimannanna". Sjį nįnar hér:


mbl.is Veiša ašeins lķtinn hluta į heimamišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś telja vķsindamenn aš N-A Atlantshaf sé alvarlega vanveitt.-"Bitte nś" sagši amma mķn!

Hópur alžjóšlegra fiskifręšinga er nś aš athuga hvort fiskstofnar į N. Atlanshafi séu nś alvarlega vanveiddir. Dr. Henrik Sparholt, sem var ķ įhrifastöšu innan ICES ķ mörg įr, kynnti nżlega rannsóknarverkefni sem mišar aš žvķ aš skilja žessa žróun betur ķ rįšgjafanefnd um Noršursjó. Žaš er meiri skilningur į žvķ hvernig vistkerfin starfa og hvernig sś nżja žekking er farin aš sķast inn ķ fiskveiširįšgjöfina, sem hafa valdiš žessari nżju nįlgun. Ekkert af žessu skipti mįli į mešan stofnarnir voru ofveiddir, en ašstęšur hafa breyst mikiš s.l. įratug.

Ég get nś ekki alveg fallist į žessa skżringu žvķ ég benti į žaš įriš 2003 aš Noršursjórinn vęri stórlega vanveiddur, en hiš almenna įlit var žį aš hann vęri ofveiddur. Ég fór žį til Skotlands til aš kynna mér ofveišina af eigin raun. Hér er vištal viš mig ķ Fishing News frį žessum tķma.

FN2013

"Viš höfum lengi vitaš aš samspil og samkeppni tegunda sé mikilvęgt og aš ekki hafi veriš tekiš tillit til hennar ķ stjórn fiskveiša", segir Barrie Deas formašur NFFO sjómannasamtakanna.

"Žegar veišiįlag var hįtt skipti žaš ekki mįli en žetta verkefni nś bendir til žess aš žaš žurfi aš hefjast handa sem fyrst og aš jafnframt sé žetta spurning aš vera ekki aš tapa fiski sem gęti skapaš tekjur og mat handa fólki.

Aftur verš ég aš gera athugasemd: Ég kynntist Barrie Deas 2003 og hef oft hitt hann sķšan og haldiš fyrir hann fyrirlestra. Žau samskipti voru öll į žeim nótum aš ég taldi Noršursjóinn vanveiddan, engin vęri ofveišin, aš halda slķku fram vęri skilningsskortur ķ fiskalķffręši. En ekki vildi hann trśa mér og studdi ekki mķnar skošanir. Svo mį einnig segja um fleiri frammįmenn ķ samtökum sjómanna. Žeir voru, eins og kollegar žeirra hér, meira hallir undir fjįrmįlaöfl, stóra kvótaeigendur og aš vera ķ fķnni stöšu hafa góš laun og aka um į fķnum bķlum.

Vķsindamenn og sjįvarśtvegurinn eru žegar farnir aš skoša hvernig uppbygging žorskstofnsins ķ Noršursjó hefur įhrif į veršmęta krabbastofna, humar og rękju sem hafa veriš ķ góšu standi į mešan botnfiskstofnarnir voru žurrausnir af ofveiši.

Hér geri ég einnig athugasemd: Stofnarnir voru ekki ofveiddir heldur vanveiddir. Żsa og žorskur uxu ekki vegna vanveiši og hungurįstand rķkti į mišunum. Viš žessu var brugšist meš samdrętti ķ veišum. Žaš leiddi til žess, aš mķnu mati, aš fiskar sem lögšust į bręšur sķna fengu vernd, stofn žeirra stękkaši og grisjaši smįfiskinn. Meira varš um stórvaxinn fisk, sem var frekur til fóšursins svo smįfiski fękkaši. Žį, loksins žį viršast fręšingarnir hafa vaknaš og fariš aš sjį ljósiš.

Fróšlegt veršur aš fylgjast meš framvindunni. Veršur fariš eftir žessu eša reynir vķsindamafķan enn aš slį žetta nišur og kęfa umręšuna?


Eru tréhestarnir ķ Sjįvarśtvegsrįšuneytinu landkrabbar eša bara grjótkrabbar ?

Fyrir stuttu birtust žęr fréttir aš grjótkrabbi sem er nżbśi vari bśinn aš dreifa sér um allt vestanvert landiš allt austur ķ Eyjafjörš. Sagt var aš hann gęti veriš öšrum tegundum mikill skašvaldur, įn žess aš tekiš vęri fram hverjar žęr vęru. Tegundin ętti sér fį nįttśrulega óvini hér viš land og fjölgaši žess vegna mjög hratt. Į ašeins įratug hefur krabbinn fariš frį Hvalfirši og breišst śt ķ Breišafirši og hefur veišst į Vestfjöršum, ķ Hśnaflóa, Skagafirši og ķ Eyjafirši. Ef įfram heldur sem horfir mun grjótkrabbinn nema allt noršausturhorniš og austanvert landiš į nęstu įrum.

Vķsindamenn eru bśnir aš fį vinnu

Sindri Gķslason, forstöšumašur Nįttśrustofu Sušvesturlands, sér um rannsóknir į śtbreišslu grjótkrabbans. Hann segir žetta framandi lķfveru ķ vistkerfi okkar og žvķ sé fylgst nįiš meš framvindunni.Grjótkrabbi

„Grjótkrabbinn er alęta og ręšst į allt sem aš kjafti kemur. Į mešan hann er mjög lķtill er hann étinn af botnfiski og öšrum dżrum en žegar hann er kominn yfir vissa stęrš hefur ekkert dżr hér viš strendur roš viš honum,“ bętir Sindri viš aš lokum.

En hvaš meš sjómenn, sem eru žeir einu sem geta veitt žessum hęttulega krabba višspyrnu og haft af žvķ góšar tekjur? Žį vandast nś aldeilis mįliš:

Allar veišar į kröbbum ķ gildrur ķ fiskveišilandhelgi Ķslands eru óheimilar. Rįšuneytinu er žó heimilt aš veita tķmabundin leyfi til tilraunaveiša į kröbbum samkvęmt 13. gr. laga nr. 79, 26. maķ 1997, um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands meš sķšari breytingum (śr reglugerš nr. 611/ 2007)

Nżlega auglżsti Fiskistofa eftir umsóknum um 3 leyfi til veiša į kröbbum ķ Faxaflóa fiskveišiįrin 2017/2018, 2018/2019, 2019/2020 sbr. reglugerš nr. 1070/2015, um veišar į kröbbum ķ innanveršum Faxaflóa. En žaš er vandlifaš og hér eru smį glefsur śr reglugeršinni:

Ašeins žeir bįtar, sem leyfi hafa til veiša ķ atvinnuskyni eiga kost į leyfi til krabbaveiša ķ gildrur. Heimilt er aš binda śtgįfu leyfa til veiša įkvešnum skilyršum, m.a. skżrsluskilum um veišarnar, hįmarksstęrš bįta, stęrš og gerš veišarfęris, veišitķmabil o.s.frv.

Leyfi til veiša eru bundin viš svęši innan lķnu sem dregin er milli Straumsvķkur og Skógarness (sem er viš ósa Haffjaršarįr. Lķnan liggur nįlęgt landi og žar meš er nęr allur flóinn frišašur, J.K. )

Óheimilt er aš hafa önnur veišarfęri um borš en gildrur mešan į krabbaveišum stendur eša mešan gildrur eru lagšar eša žeirra vitjaš.

Ekki er heimilt aš koma meš aš landi karlkyns trjónukrabba sem eru undir 60 mm skjaldarbreidd, karlkyns grjótkrabba undir 100 mm skjaldarbreidd eša karlkyns gaddakrabba undir 90 mm skjaldarbreidd. Ekki er heimilt aš koma meš aš landi lifandi kvenkynskrabba af öllum tegundum.

Žaš er greinilega komiš fram af mikilli kurteisi viš žessa tegund žar sem sleppa skal öllum kvendżrum svo tegundin hafi meiri möguleika į aš fjölga sér. Eru menn alveg stein(grjót)runnir?

Žessi tegund er mjög veršmęt vara og gęti gefiš sjómönnum og fleirum miklar tekjur. Er žar aš auki, aš sögn, mjög įgeng og žarf višspyrnu viš. Ķ hvers žįgu er svona ofstjórnunar vitleysa? Žvķ eru krabbaveišar ekki gefnar alveg frjįlsar?


Breskir sjómenn undirbśa sóknarstjórn ķ fiskveišum eftir Brexit

Breskir sjómenn ķ samtökum sem kalla sig "Fishing for leave" eru aš vinna ķ aš móta nżja fiskveišistefnu eftir Brexit. Hśn byggist į sóknarkerfi sem į aš koma ķ veg fyrir brottkast og aš ekki žurfi aš hętta aš veiša vegna tegunda sem žeir hafa ekki kvóta fyrir.

Haldi kvótakerfi sameiginlegu fiskveišistefnu ESB įfram eftir śrsögn veršur sjómönnum og fiskižorpum kastaš fyrir ślfana. Kvótaleiga eins og nś tķškast er ekkert annaš en aš menn séu aš borga fyrir aš fį aš vinna.

Fbrexit

Stjórnvöld eru ekki aš móta neina fiskveišistefnu eftir Brexit og sjómenn ętla vera į undan

Sjį nįnar ķ skrįnni hér aš nešan:


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skżrsla Hafró um erfšablöndun laxastofna. - Miklar įlyktanir dregnar af fįtęklegum gögnum

Mikil umręša hefur sprottiš upp vegna fiskeldsisįforma vķša um land. Takast žar į veiširéttareigendur og stangveišimenn annars vegar og fiskeldismenn hins vegar. Nżlega kom śr skżrsla frį Hafró um hęttu af erfšamengun:

"Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi"

Žessi skżrsla hefur sķšan veriš notuš af bįšum deiluašilum til aš styšja sitt mįl. Minnir žetta mig į į deilur um smįbįtahöfn viš Ellišaįrósa į įttunda įratugnum. Veišimįlastjóri gaf umsögn um įhrif hafnarinnar į Ellišaįrlaxinn og umsögnin var svo lošin aš bįšir deiluašilar, sem voru annaš hvort meš eša į móti höfninni, notušu umsögnina mįli sķnu til framdrįttar. Höfnin var svo byggš en ekkert skelfilegt geršist.

En aftur aš skżrslu Hafró en žar segir:
"Ķ yfirstandandi rannsókn į vegum Hafrannsóknastofnunar (Leó Alexander Gušmundsson o.fl., óbirt gögn) hafa ķ fyrsta sinn fundist vķsbendingar um erfšablöndun śr eldisfiski af norskum uppruna yfir ķ nįttśrulega ķslenska laxastofna. Veriš er aš vinna aš skżrslu um žessar rannsóknir en helstu brįšabirgšanišurstöšur eru birtar hér meš góšfśslegu leyfi höfunda. Ķ rannsókninni voru erfšagreind sżni śr 701 laxaseiši śr 16 vatnsföllum į tķmabilunum įgśst 2015 og įgśst/október 2016. Auk žess voru erfšagreind sżni śr tveimur kynžroska eldislöxum sem veiddust ķ Mjólkį ķ įgśst 2016."

Hér segir aš veriš sé aš vinna śr rannsóknargögnum, 701 laxaseiši śr 16 įm, aš mešaltali 43 seišum frį hverri į, en ekki er getiš ķ hvaša įm sżnin eru tekin, nišurstöšur enn óbirtar, en įstęša žykir til aš birta helstu nišurstöšur, sem gefa sterkar vķsbendingar um erfšablöndun norskra laxa og ķslenskra. Žaš sem Hafró finnst bitastęšast birtist ķ kaflanum hér aš nešan:

"Brįšabirgšanišurstöšur gefa sterkar vķsbendingar um aš strokulaxar af norskum eldisuppruna hafi sloppiš śr eldiskvķum, hrygnt og blandast villtum löxum ķ nįgrenni eldissvęša. Skżr merki um erfšablöndun mįtti sjį ķ tveimur laxastofnum, ķ Botnsį ķ Tįlknafirši og ķ Sunndalsį ķ Trostansfirši, sem er einn af innfjöršum Arnarfjaršar. Ķ Botnsį fundust fjórir blendingar og tvö hrein eldisseiši, öll af įrgangi 2014. Sżnatakan var ekki umfangsmikil en žaš er athyglisvert aš helmingur greindra seiša śr Botnsį reyndist vera af eldisuppruna. Höfundar skżra blendingana meš žvķ aš eldislax hafi hrygnt ķ įnni og ęxlast meš villtum löxum (sennilega eldishrygnur og villtir hęngar). Hrein eldisseiši hafa hugsanlega veriš afrakstur innbyršis ęxlunar strokulaxa en einnig er mögulegt aš žarna hafi veriš um aš ręša strokuseiši śr seišastöšinni ķ botni Tįlknafjaršar. Höfundar leiša aš žvķ lķkur aš žarna hafi veriš um aš ręša afkvęmi strokulaxa śr slysasleppingunni ķ Patreksfirši ķ nóvember 2013".

Hér eru miklar įlyktanir dregnar af įkaflega takmörkušum gögnum og žaš lįist aš geta ašstęšna viš Botnsį.Svo viršist sem greind hafi veriš 12 laxaseiši en enginn fulloršinn lax.

Botnsį er innst ķ Tįlknafirši, stutt, köld, nęringarsnauš meš kvikulum malarbotni og įkaflega illa fallin, jafnvel óhęf, til uppeldis laxaseiša og višhalds sérstaks laxastofns. Ķ įnni var ekki lax įšur fyrr en ķ seinni tķš hafa veišst ķ henni 5-6 laxar į įri. Ķ ósi įrinnar hefur veriš starfręk fiskeldisstöš ķ um 30 įr og žar framleitt laxaseiši įsamt eldi į regnbogasilungi ķ innikerjum og śtitjörnum. Žar gętir flóšs og fjöru og óhjįkvęmilega lekur fiskur śt śr eldisstöšum.

Žvķ veršur aš telja lķklegt aš seišin sem fundust ķ Botnsį hafi komiš śr eldisstöšinni og aš žeir örfįu laxar sem žar hafa veišst séu af svipušum uppruna. Žaš er žvķ nokkuš vķst aš ķ Botnsį hefur ekki veriš neinn sérstakur laxastofn, sem hafi erfšablandast norskum laxi.

Enn frįleitari eru getgįtur Hafró um aš fjórir blendingar og tvö hrein eldisseiši séu afkvęmi strokulaxa śr slysasleppingunni ķ Patreksfirši ķ nóvember 2013. Žetta er ęvintżraleg tślkun į fįtęklegum gögnum og hrein įgiskun.

Žį er óskiljanlegt og óleyfilegt aš höfundar žessara getgįta hafi ekki greint frį žvķ aš eldisstöš, meš norskum seišum, hafi veriš stašsett ķ ósi Botnsįr ķ 30 įr. Einnig gleyma žeir žvķ aš seišaeldisstöš, og įframeldisstöš hefur veriš starfrękt į Gileyri, um 2 km frį Botnsį ķ įratugi og žašan hafa vafalaust lekiš seiši. Žį voru kvķar ķ firšinum į nķunda įratugnum auk žess sem laxeldisstöšin Sveinseyrarlax var fyrir utan oddann.

Aš mķnu mati er žessi rannsókn įkaflega rżr og miklar įlyktanir dregnar af fįtęklegum gögnum. Vaknar žvķ sś spurning hvaša tilgangi slķk vinnubrögš eiga aš žjóna.

Botnsį

 

Hér er yfirlitsmynd af ósi Botnsįr og fiskeldisstöšinni, sem nś er oršin miklu stęrri en žegar myndin var tekin. 


Fiskveišistjórnunarkerfin hafa hvergi leitt til aukins afla. - Eru žau svikin vara?

Birt ķ Brimfaxa 2. tbl 2016, desember 2016

Flestum er kunnugt um aš į Ķslandi, eftir 40 įra veišistjórnun, er veriš aš veiša um helming žess žorskafla sem dreginn var į land įšur en žessi stjórn veišanna hófst. Svipuš minnkun er ķ öšrum botnfisktegundum. Žegar vegferšin hófst lofušu fręšingar Hafró 500 žśs. tonna jafnstöšuafla ķ žorski, yrši fariš eftir tillögum žeirra. Žaš hefur aš mestu veriš gert, sérstaklega sķšari hluta tķmabilsins.

Eftir aš fiskveišilandhelgi varš almennt 200 sjómķlur um mišjan įttunda įratuginn gįtu žjóšir fariš aš stjórna eigin fiskveišum en fram aš žvķ hafši veriš erfišara aš stjórna vegna žess aš śtlendingar voru upp ķ kįlgöršum og hirtu afrakstur af heimalöndunum. Loks var hęgt aš framkvęma žaš sem fiskifręšingar höfšu sagt įrum saman en žaš var aš koma žyrfti ķ veg fyrir ofveiši, ekki mętti veiša fiskinn of ungan hann žyrfti aš fį aš dafna, žį myndi afli aukast og hrygningarstofninn stękka, sem aftur žżddi aš nżlišun ykist.

Dregiš skyldi śr sókn ķ smįfisk og fariš varlega ķ aš veiša hrygningarfisk. Var žaš gert meš stękkun möskva ķ veišarfęrum og lokun svęša til lengri eša skemmri tķma. Sķšar voru almennt tekin upp kvótakerfi til aš tryggja aš ekki vęri veitt of mikiš. Eru žau nś alls rįšandi. Og enn rķkir žessi stefna, draga śr veišum til žess aš geta veitt meira seinna. En hver skyldi įrangurinn vera? Žaš mį sjį meš žvķ aš skoša aflažróun frį žvķ aš veišar voru nokkurn veginn frjįlsar og einu stjórntękin voru landhelgislķnur og gerš veišarfęra.

Ķsland

1. ĶslandŽegar sókn var frjįls var žorskafli gjarnan 400-450 žśs tonn. Virk stjórnun hófst 1976 žegar trollmöskvi var stękkašur śr 120 ķ 155 mm og skrapdagakerfi var innleitt. Įriš 1983 féll aflinn ķ 300 žśs. tonn, žį hafši fiskur lést eftir aldri vegna fęšuskorts, sem varš eftir aš 3 įra žorskur hvarf aš mestu śr veišinni og bęttist į jötuna. Žaš hafši ekki veriš fęšugrundvöllur fyrir žessar frišun smįfisks. Ķ kjölfariš var sett į kvótakerfi til aš aušvelda takmörkun veiša. Ellefu įrum sķšar, 1995, fór žorskaflinn ķ 169 žśs. tonn og ķ 147 žśs. tonn įriš 2008. Nś er hann aš skrķša ķ 230 žśs. tonn og Hafró hreykir sér af įrangri. Žaš veišist nś um helmingi minni žorskur eftir aš virk stjórnun veiša hófst.

Eystrasalt

2. EystrasaltŽorskstofninn er ķ slęmu įstandi. Žyngd 3 įra fiska hefur falliš śr 1,7 kg 1997 ķ um 300 g 2015. Pólverjar voru löngum sakašir um ofveiši og eftir aš žeir gengu ķ Evrópusambandiš var hęgt aš koma böndum į žį. Sett var į kvótakerfi og flotinn skorinn mikiš nišur undir mottóinu "Fęrri bįtar meiri fiskur?" Nś žrķfst žorskurinn ekki vegna hungurs, sem stafar af vanveiši en rįšgjöf vķsindanna er aš skera meira nišur. Kvótinn var skorinn nišur 56% fyrir komandi fiskveišiįr.

 

Noršursjór

6. NoršursjórBotnfiskafli ķ Noršursjó hefur dregist saman śr um milljón tonnum ķ 300 žśs. tonn frį žvķ fariš var aš stjórna. Į sama tķma hefur veriš dregiš grķšarlega śr sókn en įriš 1991 var skoski botnfiskflotinn 590 skip en var kominn nišur ķ 207 skip 2011. Svipaš mį segja um enska flotann en grķšarlegu fé hefur veriš variš ķ aš rķfa skip, ašallega nżleg skip til aš draga śr veišigetu flotans.

 

Ķrska hafiš

3. Ķrska hafišŽar hefur veriš stjórnaš meš kvótakerfi frį 1988. Žorskaflinn minnkaši stöšugt žvķ kvótinn var sķfellt skorinn nišur og nś er žar veišibann. Ég fór ķ tśr meš togara frį Kilkeel į N. Ķrlandi įriš 2003 en žį voru 30-40 togarar į žorsk, żsu og lżsuveišum, hvķtfiskveišum sem žeir kalla. Nś eru žeir allir farnir. Svokallaš "Cod saving plan" hefur veriš ķ gildi frį įrinu 2000 en žaš snérist eingöngu um verndun og nišurskurš meš fyrrgreindum įrangri.

 Fęreyjamiš

4. FęreyjarŽaš sem hefur einkennt žorskaflann viš Fęreyjar eru miklar sveiflur. Fyrir fyrra strķš sveiflašist aflinn frį 15-45 žśsundum tonna. Hann féll ķ 5000 tonn ķ sķšari heimstyrjöld vegna brotthvarfs erlendra togara. Ekki er aš sjį afli hafi aukist eftir frišunina ķ strķšinu. Žaš sem ekki hafši veriš veitt tapašist, žaš er óvarlegt aš geyma fisk ķ sjó. Eftir žvķ sem landhelgin fer aš stękka, um mišjan sjötta įratuginn, fara sveiflur aš dżpka og vara lengur. Kvótakerfi var sett į 1994 en breytt var yfir ķ dagakerfi 1996. Sķšasta aflaįriš var 2002, žį veiddust 38 žśs. tonn. Įriš eftir féll žorskaflinn ķ 24 žśs. tonn en žį var ég viš rįšgjöf ķ Fęreyjum. Ég sį aš žorskur var mjög farinn aš horast og vaxtarrannsóknir sżndu aš stóri fiskurinn, 60 cm og stęrri var aš mestu hęttur aš vaxa. Jafnframt fór aš veišast miklu meira af smįum ufsa. Ég lagši til aš veišidögum yrši fjölgaš um 15% og aš trollmöskvi viš ufsaveišar yrši smękkašur. Ekki var fariš eftir žessu en dögum fękkaš um 1%. Sķšan hefur aflinn fariš nišur į viš og ekki aš sjį betri tķš fram undan. Žorskaflinn 1915 var 8 žśs. tonn. Hér į landi hafa hagsmunašilar kvótakerfisins haldiš fram aš Fęreyingar hafi rśstaš fiskstofnum sķnum meš dagakerfinu. En er žaš svo?

5. Fęreyjar dagarEins og įšur sagši lagši ég til sóknaraukningu žegar ég sį aš fiskur var aš horast vegna ętisskorts. Fęreyskir fiskifręšingar lögšu hins vegar til samdrįtt og hafa gert žaš allar götur sķšan. Er svo komiš aš veišidögum hefur fękkaš śr 41 žśs. įriš 2002 ķ 22 žśs. 2016. Žetta er helmings nišurskuršur į dögum. Žar meš er ekki öll sagan sögš varšandi sóknina žvķ margir eru komnir meš svo fįa daga aš žeir hafa tekiš žann kost aš leggja skipunum. Skipum hefur einnig fękkaš į Fęreyjamišum. Įriš 2008 voru 247 skip og bįtar meš veišileyfi. Įriš 2016 voru gefin śt 102 leyfi en ašeins 72 žeirra notuš. Į venjulegum degi eru 26 skip og bįtar viš veišar.

Stór hluti Fęreyjamiša er frišašur. Fęreyjabanki, sem gaf nokkur žśsund tonn af žorski, hefur veriš lokašur fyrir togveišum ķ 25 įr og fyrir öllum veišum sķšan 2008. Könnun ķ rallinu sżnir aš žar er nś lķtiš annaš en geirnyt, gulllax, urrari, skrįpflśra og annar skķtfiskur, en reyndar fékkst vel af żsu ķ įr. Um 70% af heimamišum eru lokuš hluta įrs eša allt įriš. Engar togveišar eru leyfšar innan 12 mķlna utan žess aš litlir togbįtar, sem eru 6 talsins, en voru 17 fyrir 8 įrum, fį aš fara inn aš 6 mķlum į sumrin til aš veiša kola en mega ekki vera meš meira en um 30% af żsu og žorski sem mešafla. Stórir lķnubįtar mega ekki fara inn fyrir 12 mķlna mörkin. Og enn tala fiskifręšingar um ofveiši og samžykkt var ķ žinginu nżlega aš fękka dögum um 15% nęsta įr.

Rįšandi fręšimenn trśa žvķ aš frišun sé alltaf af žvķ góša. En vanveiši getur oft veriš hęttulegri en ofveiši. Einkenni ofveiši eru mjög skżr: Žį er smįfiskur rķkjandi en hann er vel haldinn og vex vel, stęrri fiskur einnig. Ķ vanveiši er įstandiš žannig aš fiskur er horašur og žrķfst illa vegna fęšuskorts vegna žess aš fiskafjöldinn er of mikill m.v. fęšuframbošiš. Žetta er aš vķsu flóknara žar sem margar tegundir eru saman aš bķtast um fęšuna og sótt er meira ķ eina tegund en ašra. En viš slķkar ašstęšur vanžrķfast oft allir. Mķn skošun er aš fęreyskir fiskifręšingar hafi stórskašaš fiskimišin viš Fęreyjar meš vanveiši.

Kolakassinn (e. Plaice Box)

Plaice Box Cut (Copy)Svo nefnist 38 žśs. ferkķlómetra svęši undan ströndum Hollands og Danmerkur. Žar voru bestu kolamiš ķ Noršursjó en mikiš veiddist af smįum kola og miklu var hent. Vķsindamönnum fannst snjallręši aš loka svęšinu svo smįi kolinn fengi aš vaxa og synda śt fyrir svęšiš žegar hann vęri oršinn stór. Svęšinu var aš mestu lokaš fyrir veišum 1994. Sķšan hefur sigiš į ógęfuhlišina. Fyrir lokun svęšisins var skarkolaafli ķ Noršursjó 170 žśs. tonn en var kominn nišur ķ 50 žśs. tonn 2008. Nś hafa rannsóknir sżnt aš skarkola hefur fękkaš og hann smękkaš į žessu frišaša svęši. Stofninn stękkaši ekki heldur minnkaši vöxtur kolans vegna fęšuskorts, sem vęntanlega stafaši af ofbeit, žvķ hann óx įgętlega į veišislóšinni utan frišaša svęšisins og žar hefur veiši veriš góš. Lķtiš fannst af fęšudżrum inni į lokaša svęšinu en miklu meira fyrir utan žar sem skipin voru aš skarka. Sumir vildu tślka žaš žannig aš veišarfęrin utan frišaša svęšisins rótušu upp fóšrinu svo fiskurinn nęši žvķ. Ein skżring sem lķka heyršist var aš hiti hefši hękkaš og mengun aukist. Nišurstöšur rannsóknanna voru sendar Evrópusambandinu įriš 2010 til śrvinnslu og įkvöršunar um framhaldiš. Nżjustu fréttir frį hollenskum sjómönnum herma aš žar sé enn lokaš og žar sé lķtiš af fiski en opinberlega sé žagaš um žetta klśšur.

Af žessar upptalningu mį rįša aš stjórn fiskveiša hefur hvergi leitt til žess aš žorskafli hafi aukist. Sama mį raunar segja um flestar ašrar tegundir botnfiska žó ekki sé fariš nįnar śt ķ žaš hér.

Rįšandi vķsindamenn eiga įkaflega erfitt meš aš sętta sig viš žaš minna veišiįlag leiši ekki einungis til minnkandi afla heldur lķka til minnkunar fiskstofna. En žaš er ekki erfitt aš skżra žaš śt. Žegar veitt er mikiš ef fiskstofni haldiš ķ skefjum žannig aš hann gengur ekki nęrri fęšudżrunum, žau fį aš vaxa og tķmgast ešlilega og jafnvęgi rķkir milli fiskanna og fęšudżranna. Žeir žrķfast vel og afföll eru tiltölulega lķtil. Vel haldinn fiskur hefur meiri mótstöšu gegn sjśkdómum og snķkjudżrum og į aušveldara meš aš flżja undan óvinum.

Sé dregiš śr veišum fjölgar fiski og samkeppni um fęšuna eykst. Fiski fjölgar, meira er étiš, samkeppni eykst og afföll verša meiri. Fęšuframboš minnkar vegna žess aš fęšudżrin eru upp étin og lķfmassi fiska minnkar. Žegar svo er komiš žarf miklu fęrri fiska til aš višhalda įstandinu svo stofninn helst įfram lķtill. Svona atburšarįs veršur aušskilin ef hśn er flutt upp į land:

Įkvešinn tśnblettur žolir tķu kindur įn žess aš ganga nęrri gróšri og allar žrķfast vel. Sé kindunum fjölgaš ķ 50 éta žęr upp grasiš og svöršurinn veršur ber. Žó kindunum sé fękkaš žarf ekki nema eina til tvęr til žess aš halda įstandinu viš.

Kvótakerfi er rķkjandi sjórnunarašgerš fiskveiša. Įhangandur žess eru tregir til aš ręša ókostina svo ég lżk žessari grein meš smį reynslusögu skosks sjómanns:

ArchieveÉg er į tveggja trolla 25 m togara sagši hann. Į veturna erum viš meš tvöfalt troll aš veiša skötusel, stórkjöftu, smįvegis ufsa, löngu og żsu ef hśn gefur sig. Viš veršum aš henda öllum žorski žvķ viš höfum ekki kvóta. Viš höfum ašeins 15 tonna kvóta af löngu og 15 af ufsa į mįnuši. Öllum smįfiski er hent, öllum smįum skötusel lķka. Į sumrin žegar botnfiskkvótinn er bśinn og fiskverš er lęgra förum viš į humar og frystum um borš. Viš hendum nęr öllum fiski ķ tveggja vikna tśr žar sem fiskverš er lįgt į sumrin og spörum kvótann žar til veršiš hękkar į nż.


Söguskošun: Įstand og horfur ķ ķslensku matfiskeldi įriš 2001

Ķ ljósi žeirra miklu įętlana sem eru ķ sjókvķaeldi er viš hęfi aš rifja upp hvernig stašan var įriš 2001, en žį tók ég saman stöšuskżrslu fyrir Sjóvį Almennar tryggingar. Žį var nż bylgja aš rķsa og mikil įsókn var ķ aš tryggja vęntanlegt sjókvķaeldi.

Segja mį aš mikil bjartsżni hafi rķkt į žessum tķma, menn bśnir aš gleyma fyrra tķmabili žar sem allt fór į hausinn. Nś įtti aš gera betur, bśnašur var sagšur oršinn betri, menn hefšu lęrt af reynslunni o.s. frv. Virtust menn bśnir aš gleyma aš ķ fyrstu bylgjunni ķ kring um 1990 uršu stórfelld tjón vegna undirkęlingar sjįvar og stórvišra. Fiskur drapst vegna undirkęlingar ķ Hvalfirši, Patreksfirši og Grundarfirši og mikiš óvešurstjón varš ķ Vestmannseyjum, sundunum viš Reykjavķk, viš Vatnleysuströnd og fleiri stöšum.

Tryggingarfélög uršu fyrir miklum įföllum og kusu aš fara varlega ķ sakirnar varšandi žessa nżju įętlanir. Ein sś stęrsta var ķ Mjóafirši en eftir nokkurra įra eldi žar fór allt į hlišina.

Nś eru enn komnar fram stórvaxnar eldisįętlanir į mörgum stöšum viš landiš. Eitt hefur breyst. Tķšarfar er almennt hagstęšara en žaš var um 1990. Žetta hefur oršiš til žess aš eldismenn hafa gleymt žvķ aš žaš geta komiš haršir vetur žó svo aš hitinn sé enn aš dansa ķ kring um frostmarkiš. Lķtiš mį śt af bera svo ekki verši stórtjón.

Hér fer į eftir samantekt skżrslunnar frį 2001, en skżrsluna ķ heild er aš finna ķ skrįnni sem tengd er žessari fęrslu, sjį nešst į sķšunni.

   Nišurstöšur og samantekt śr stöšuskżrslu 2001

Fiskeldi žaš sem hafiš var į nķunda įratugnum gekk ekki sem skyldi. Allt eldi ķ sjókvķum, utan žaš sem enn er stundaš ķ Eyjafirši, lagšist af. Ein kvķaeldisstöš, Rifós, er enn starfrękt ķ stöšuvatni.

Ein strandeldisstöš meš kerjum į landi, Ķsžór viš Žorlįkshöfn, er nś notuš til lśšueldis į vegum Fiskeldis Eyjafjaršar, önnur, Miklilax ķ Fljótum, hefur aš hluta veriš tekin til eldis į barra sem er hlżsjįvarfiskur ęttašur śr Mišjaršarhafi. Lax er enn alinn ķ žremur landstöšvum, Ķslandslaxi į Staš viš Grindavķk, Silungi į Vatnsleysi og Silfurstjörnunni ķ Öxarfirši. Allar ašrar matfiskeldisstöšvar fyrir lax hafa veriš lagšar nišur.

Nokkrar seišaeldisstöšvar starfa enn og žį ķ tengslum viš matfiskstöšvar. Hólalax aš Hólum ķ Hjaltadal, Noršurlax Laxamżri og Laxeyri aš Hvķtįrsķšu ķ Borgarfirši framleiša seiši til fiskręktar ķ laxveišiįm. Žį er seišaeldisstöš Vogalax ķ Vogum į Vatnsleysuströnd notuš til eldis į sęeyra sem er snigill sem selst sem sęlkerafęša.

Ašrar seišastöšvar sem framleiddu hafbeitarseiši lögšust af žegar allri hafbeit var hętt fyrir um žremur įrum.

Įstęšur žess aš įšurnefnum rekstri var hętt į sķnum tķma voru annaš hvort žęr aš laxeldiš gekk ekki eša skilaši ekki arši.

Spurt hefur veriš hvort įętlanir sem nś hafa veriš geršar séu raunhęfar. Žvķ er aš nokkru svaraš ķ žessari skżrslu en almennt mį segja aš hępiš er aš matfiskeldi į laxi verši aršbęrt. Sagt er aš menn hafi lęrt af fyrri reynslu og aš allur bśnašur sé nś betri en hann var žį.

Nįttśrulegar ašstęšur viš Ķsland hafa hins vegar ekki breyst. Flestir stašir žar sem sjįvarhiti er žolanlegur eru opnir fyrir vešrum. Žó bśnašur sé nś oršinn žaš góšur aš hann standist verstu vešur veršur ekki žaš sama sagt um fiskinn, fiskur sem er ķ kvķum og getur ekki kafaš nišur śr öldurótinu lemst oft til bana ķ miklum sjógangi eša sęrist og getur veriš lengi aš nį sér. Žetta geršist t.d. ķ stóru śthafskvķunum į Vatnsleysuvķk um 1990. Kvķarnar héldu, en fiskurinn lamdist til bana.

Annars stašar, t.d. į Vesturlandi er hętta į undirkęlingu į vetrum. Žar sem meira skjól er, eins og į fjöršunum fyrir austan, er hitabśskapur žess ešlis aš gera veršur rįš fyrir hęgari vexti en ķ samkeppnislöndum eins og Fęreyjum og Noregi. Žetta eru framleišendur sem ķslenskt laxeldi veršur aš keppa viš og mį žvķ ętla aš žaš geti oršiš žungur róšur. Žį er hér hętta į hafķs, ašallega frį Noršurlandi sušur til Austfjarša.

Skoša veršur aškomu Tryggingarfélaga meš tilliti til allra žessara žįtta. Margar nśverandi fiskeldisstöšvar eru vel reknar og viršast ganga višskiptalega séš. Ekkert er til fyrirstöšu aš tryggja slķkar stöšvar.

Hvaš varšar vęntanlegar stöšvar, veršur aš skoša įhęttužętti og meta hvaša skilyrši žarf aš uppfylla ķ hverju tilfelli og taka žį tillit til stęršar, stašarvals og žeirrar sérstöku įhęttu sem fylgir hverjum staš. Lķklegt er aš ef ekki fįist tryggingar innanlands verši leitaš annaš. Rétt er žvķ fyrir tryggingafélög hér aš fylgjast meš og undirbśa hvaša tryggingar verši hęgt aš bjóša vęntalegum eldisstöšvum, meš hvaša kjörum hvaša skilyršum. 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Er rįšgjöf um humarveišar kolröng? Gęti veriš.

Fróšlegt er aš lesa rįšgjöf Hafró um humarveišar į komandi fiskveišiįri. Aflinn hefur mest oršiš um 2500 tonn, sķšast įriš 2010. Ķ fyrra var rįšlagt aš veiša 1300 tonn en lękkaš ķ 1150 tonn nś.

Ķ skżrslunni, sem var aš koma śt segir: "Veišidįnartala hefur veriš metin lįg undanfarin įr og er undir skilgreindum gįtmörkum. Nżlišun hefur minnkaš sķšan 2005 og hefur aldrei veriš metin eins lķtil og nś. Višmišunarstofn hefur minnkaš hratt undanfarin įr og hefur ekki veriš lęgri frį 1980. Hlutfall stórhumars er enn hįtt en hefur minnkaš frį 2009."

Humarnżlišun

Hér mį sjį hvernig nżlišun hefur hruniš frį įrinu 2008 en um žaš leiti var sett į 20% aflaregla ķ žorski og hrygningarstofninn stękkaši, vegna innkomu makrķls og sķldar og beitarįlag į humar og fleiri fęšudżr jókst.

Hvaš er aš gerast?

Alžekkt er frį Skotlandi og Ķrlandi aš humar étur undan sér. Tilraunir meš aš friša svęši ķ žeim tilgangi aš stękka stofninn hafa reynst afar illa. Žegar svęši voru opnuš aftur eftir nokkurra įra frišun gripu menn ķ tómt, einungis veiddust nokkrir stórir humrar. Žar hafa menn lęrt aš mišin žurfa stöšuga įnķšslu til aš hindra sjįlfįt en žessi mikla sókn leišir aušvitaš til žess aš humarinn er almennt smęrri en menn velja aš sjįlfsögšu marga smęrri en örfįa stęrri. Viš bętist aš mikiš er af stóržorski, sem žekktur er fyrir aš hįma ķ sig humarinn. Humarinn er žannig sjįlfur aš éta upp ungvišiš sitt og žorskurinn humarinn.

Rįšgjöfin

humarmassiRįšgjöfin er svo aš veiša lķtiš af žorski til aš hafa stóran fóšurfrekan hrygningarstofn og draga śr veišum į humri. Jį žaš veršur vķst aš fara varlega segja žeir Hafróarnir.

Hér mį sjį hvernig stórhumars jókst, vęntanlega vegna samdrįttar ķ leyfšum afla. Fjölgun stórra humra žżšir meira beitarįlag į smįhumar, sjįlfįt. Hvort tveggja, aukning stórra žorska og stórra humra, minnkar nżlišun.

Mörg dęmi eru um aš sóknarbreytingar hafi leitt til minnkandi afla žrįtt fyrir aš kvótar hefšu veriš nęgir. Veišin į Fladen banka, SA af Shetlandseyjum ķ Noršursjó, hefur dregist saman śr 13.000 tonnum įriš 2010 ķ 2.000 tonn 2015. Kvótinn 2015 var um 11.000 tonn en einungis 2.000 tonn voru veidd. Breytingar uršu į sókninni įriš 2010 žegar möskvi var stękkašur śr 80-85 mm ķ meira en 100 mm til aš vernda smįhumar. Auk žess var trollum breytt til žess aš foršast mešveiši af žorski. Žaš žżšir aš hętt var aš veiša žorsk, sem var aš andskotast ķ humrinum.

Ekki hef ég nęgar upplżsingar til aš tengja veišimynstriš viš aflaminnkunina en žetta viršist į žekktum nótum, sóknarminnkun leišir til sjįlfįts, aukinnar samkeppni og aflaminnkunar.

En žaš žarf aš spyrja žeirrar spurningar hvort sóknarminnkun leiši til stofnaukningar. Viš vitum aš samdrįttur leišir til aflaminnkunar en hann kann einnig aš hafa mun alvarlegri afleišingar.

Ętla žessir rįšgefendur aldrei aš skilja aš sóknarminnkun gefur ekki aukinn afla, hvorki ķ brįš né lengd. Veišarnar eru ekki žaš sem įkvešur stęrš og višgang fiskstofna. Samkeppni og fęšuframboš rįša žar mun meiru. Sóknarminnkun žżšir einungis minni tekjur.

En rįšgjafarnir bregšast, enda er munurinn į manninum og hundinum sį aš hundurinn lęrir af reynslunni en mašurinn ekki.


Fęreyski fiskiskipaflotinn siglir til Hafnar. Hundruš sjómanna mótmęla framan viš žinghśsiš

Hvaš er nś ķ gangi? Ég spurši sundfélagana ķ morgun hvers vegna žetta vęri, hvort žeir hefšu heyrt eitthvaš um žetta. Enginn vissi neitt, engar fréttir hafa komiš um žetta ķ fjölmišlum hér.

Įstęša žess aš siglt er ķ land er sś aš žeir eru aš mótmęla tillögu aš nżjum fiskveišstjórnarlögum, sem kemur til fyrstu umręšu Lögžingsins ķ dag.

Tillagan felur ķ sér aš taka upp kvótakerfi ķ öllum veišum, leggja žar meš af dagakerfiš, sem allir hafa veriš įnęgšir meš og hefja uppboš į aflakvótum. Fęreysku mišlarnir hafa veriš fullir af fréttum um žessi mįl ķ langan tķma žar sem m.a. er sagt frį žvķ aš gervöll fiskvinnslan frį veišum til vinslu, sjómönnum til verkafólks er mjög į móti žessum breytingum.

Algjör žöggun rķkir um žetta ķ ķslenskum fjölmišlum. Žaš getur ekki veriš tilviljun. Žaš ęttu aš žykja fréttir ķ nįgrannarķkinu Ķslandi aš nęr öll fęreyska žjóšin mótmęlir žvķ fiskveišikerfi, sem ķslenskir rįšamenn hęla sem mest. Hverjir stjórna fjölmišlum?

Nįnari upplżsingar mį m.a. finna hér 


16 milljarša męliskekkja ķ lošnumęlingum!

Nś er bśiš aš fara ķ žrišju lošnumęlinguna. Fyrsta męling um mišjan janśar gaf 398. žśs. tonn. Seinni janśarmęlingin gaf 493 žśs. tonn. Tekiš var mešaltal af bįšum, sem fręgt er oršiš, og stofninn sagšur 446 žśs. tonn. Gefinn var śt 57 žśs. tonna heildarkvóti, žar af komu 11 žśs. tonn ķ hlut Ķslendinga.

Nś er bśiš af męla enn eina feršina og "męldust" 815 žśs. tonn, nęr helmingi meira en menn héldu aš vęru ķ sjónum fyrir žremur vikum! Sé žetta nęr sanni er ljóst aš fyrstu tvęr męlingarnar vanmįtu stofninn mjög gróflega. Svo mjög aš kvóti ķslenskra skipa sextįnfaldašist.

Er einhver įstęša til aš halda svona męlingum įfram? Žvķ ekki aš bķša žar til lošnan kemur og fara žį aš veiša? Žessi fyrirfram kvóta/ hrygningarstofns śtreikningar eru gervivķsindi. Ekki hef ég enn heyrt fréttamenn spyrja neinna spurninga. - Hvašan kom lošnan, śr loftinu?


mbl.is Sextįnfalda lošnukvótann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Męla lošnuna enn og aftur. Verša fyrri męlingar notašar til aš styrkja stofnmatiš?

Jį nś į aš fara aš męla lošnuna aftur. Žaš er ķ hiš žrišja sinn, fyrsta męlingin gaf 398 žśs. tonn, ķ annarri męlingunni fannst meira, 493 žśs. tonn. Žį var stofnstęršin gefin śt sem mešaltal af žessum tveimur męlingum, 466 žśs. tonn!

Hvaš gera žeir nśna ef žeir męla enn meira af lošnu? Žurfa žeir aš dragast meš gömlu męlingarnar, leggja allar saman og deila meš žremur?

Ég bloggaši um žetta nżlega og lķkti žvķ skarfatalningu ķ Ellišavatni:

"Žetta er sambęrilegt viš aš ég teldi 10 skarfa į Ellišavatni ķ žoku, fęri svo daginn eftir ķ sólskini og teldi 30 og gęfi śt nišurstöšuna: Žaš eru 20 skarfar į Ellišavatni nśna."

Enn hef ég ekki heyrt neinn fréttamann spyrja Hafró śt ķ žessa fįrįnlegu śtreikninga. Žeir eru oršnir alveg ónżtir.

Įšur fyrr spuršu menn hversu įreišanlegar lošnumęlingarnar vęru, nś er ekki minnst į žaš og allar tölur teknar sem kórréttar. Endar žetta ekki meš žvķ aš žeir hętta aš fara į sjó og giska bara ķ landi?


mbl.is Męla lošnustofninn į nżjan leik
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lošnutalning ķ hafinu. - Dęmalausir śtreikningar Hafró

Sem kunnugt er veršur leyfšur lošnuafli ķ įr meš minnsta móti , eša 57 žśsund tonn, žar af koma 11 žśs. tonn ķ hlut ķslendinga. Hafró męldi lošnustofninn, gaf śt kvóta sem rįšherra samžykkti athugasemdalaust sama sólarhringinn.

Męldu lošnustofninn, žaš er nś žaš. Lķtum į heimasķšu Hafró žar sem segir frį žessu:

"Geršar voru 2 męlingar į veišistofninum. Sś fyrri fór fram dagana 12. – 15. janśar og fannst lošna frį sunnanveršum Vestfjöršum noršur um og austur aš Kolbeinseyjarhrygg (mynd 1). Žar fyrir austan varš ekki vart viš fulloršna lošnu. Žar sem vešur var slęmt žegar męlingunni lauk bišu skipin į Siglufirši žar til vešur batnaši. Sķšari yfirferšin fór fram dagana 17. – 20. janśar į svęšinu frį Kolbeinseyjarhrygg og vestur um (mynd 2). Vešur var višunandi en ķs hafši fęrst yfir hluta męlingasvęšisins ķ seinni yfirferšinni.

Um 398 žśsund tonn af kynžroska lošnu męldust ķ fyrri yfirferšinni og męliskekkja (CV) var metin 0.2. Ķ sķšari yfirferšinni męldust um 493 žśsund tonn og męliskekkjan metin 0.23. Mešaltal žessara męlinga, 446 žśsund tonn, er mat į stęrš veišistofns."

Žetta er vęgast sagt skrķtiš, ef ekki met ķ vitleysu. Fyrst eru męld 398 žśs. tonn, ķ seinni tśrnum męlist meira eša 493 žśs. tonn. Svo er tekiš mešaltal af bįšum tölunum!

Hvaš ef hefšu męlst 7 žśs. tonn ķ fyrstu męlingu? Hefši nišurstašan žį oršiš mešaltališ 250 žśs. tonn? Takiš einnig eftir žvķ aš žarna er talaš um slęmt vešur og aš ķs sé yfir hluta svęšisins.

Skarfar 26 jan EllišavatnŽetta er sambęrilegt viš aš ég teldi 10 skarfa į Ellišavatni ķ žoku, fęri svo daginn eftir ķ sólskini og teldi 30 og gęfi śt nišurstöšuna:

Žaš eru 20 skarfar į Ellišavatni nśna.

Var veriš aš gefa śt aflaheimildir į vķsindalegum grunni?


Uppbygging žorskstofnsins meš nišurskurši hefur leitt til aflaleysis

Įriš 1975 lofaši Hafró įrlegum 500 žśs. tonna žorskafla yrši fariš aš žeirra rįšum. Žeir vildu draga śr veišum, sérstaklega į smįfiski, svo fiskurinn fengi aš stękka og gefa meira af sér. Žaš var fariš eftir žerra rįšum ķ góšri trś. Žorskaflinn var minnkašur en óx aftur og fór ķ 480 žśs. tonn 1982 og komst žį nęst loforšinu. Svo féll aflinn snögglega ķ 300 000 tonn 1983. Fiskurinn hafši horast nišur sennilega vegna offjölgunar og fęšuskorts. Žyngd sex įra fiska féll śr 4 kķlóum ķ 3 eftir aš smįfiskur var frišašur. Nišurstaša tilraunarinnar var sś aš žaš var ekki fęšugrundvöllur fyrir stękkun stofnsins. Žarna hefši į aš endurskoša žessa frišunartilraun en žaš var ekki gert. Ķ staš žess var sett var į kvótakerfi svo betur gengi aš hemja aflann.

Sķšan hefur gengiš į żmsu. Eftir nokkra aflaaukningu eftir botnįriš 1983 fór aš halla mjög undan fęti 1990 og aflinn fór ķ sögulegt lįgmark 1994 og 95, 170 žśs tonn. Žį var gripiš til žess rįšs aš setja aflareglu, nś skyldu veidd 25% af męldum veišistofni. Aflinn jókst ķ 235 žśs. tonn įriš 2000 en féll svo ķ um 200 žśs tonn 2002 og var sś skżring gefin aš veišistofninn hefši įšur veriš ofmetinn. Hin raunverulega įstęša var sś aš fiskur hafši veriš aš horast frį 1998 vegna vanveiši, sem leiddi til aukinnar samkeppni og fęšuskorts. Var mikil rekistefna śt af žvķ į žeim tķma.

Enn hallaši undan fęti og 2007 gripu menn til žess rįšs aš lękka aflaregluna og veiša einungis 20% śr stofninum. Žorskaflinn fór ķ nżtt sögulegt lįgmark 2008, 146 žśs. tonn. Sķšan hefur hann žokast upp į viš og er nś aš skrķša yfir 220 žśs. tonnin. Aš sögn Hafró er stofninn aš stękka og sérstaklega er mikil aukning ķ stórum og gömlum žorski. Nżlišun er enn lķtil žrįtt fyrir aš hrygningarstofninn hafi ekki veriš stęrri sķšan 1964. Kvótatillögur uršu miklu minni fyrir fiskveišiįriš 2016/17 en menn höfšu vonast til og olli žaš miklum vonbrigšum. Įstęšan var sögš sś aš fiskurinn vęri farinn aš léttast eftir aldri. Ekki eru žaš góšar fréttir.

Lķklega er žorskstofninn aš nįlgast sķn efri mörk eina feršina enn og engar lķkur til žess aš žorskafli verši aukinn mešan haldiš er ķ 20% aflaregluna. Į įrum įšur, žegar aflinn var 4-500 žśs tonn, voru tekin 35-40% śr stofninum. Žaš er žvķ fyrirséš aš aflinn mun ekki aukast nema aflareglunni verši breytt. Aflaregla žjónar tölvunum vel en į lķtiš skylt viš heilbrigša nżtingu dżrastofna. Hśn er einföld ķ framkvęmd: Rallaš į mišunum, stofninn "męldur" meš óžekktri ónįkvęmni, slegiš inn ķ tölvu og kvótinn kominn. Ekkert tekiš tillit til įlits sjómanna į fiskgengd. Ralliš gildir og ekkert rövl.

Sķšustu įrin hefur sś breyting oršiš į aš stofninn hefur stękkaš langt umfram žaš sem hann var 1998 og hungriš fór aš sverfa aš vegna offjölgunar. Hvaš hefur breyst sem leyfir stękkun stofnsins ? Jś, makrķll fór aš ganga į Ķslandsmiš upp śr 2006. Žį varš til aukin fęša fyrir stóran fisk. Žį hafa sķldargöngur fariš vaxandi svo enn hefur bęst ķ matarbśriš fyrir stóra fiskinn. Stór žorskur er miklu algengari ķ afla fęrabįta noršanlands en įšur var, og hann er fullur af sķld og makrķl. Žetta er góš višbótarfęša handa stóržorskinum yfir sumariš en makrķlinn og sķldin fara af okkar mišum žegar haustar. Žį er golžorskurinn enn svangur og leggst žį į stįlpašan fisk og fer aš éta bęši undan sjįlfum sér og öšrum tegundum.

Hr-Nżl-16Kemur žį aš nęsta kafla ķ röngum vķsindum:

Ein af vķsdómssetningunum ķ banka Hafró hefur löngum veriš aš stór hrygningarstofn gefi meiri nżlišun en lķtill, žess vegna sé um aš gera aš hafa hann sem stęrstan. Fyrir um 10 įrum fór hrygningarstofn žorsks aš stękka, žökk sé makrķlnum. Og hann stękkaši og stękkaši. Įriš 2015 var hann oršinn stęrri en hann hafši veriš frį 1963. Hann var um žrisvar sinnum stęrri en hann var löngum į nķunda og tķunda įratugnum. En nżlišunin lét standa į sér. Hvernig mįtti žaš vera? Til žess aš ungvišiš komist upp verša aš vera til žess skilyrši. Ef stofninn er stór er oršiš žröngt į žingi og mikil samkeppni um mat. Žess vegna er erfitt fyrir ungvišiš aš komast į legg.

Taka mį sem dęmi aš aušvelt er aš fylla vatnstunnu žegar hśn er tóm meš žvķ aš dęla ķ hana (nżlišun). Žegar hśn er oršin full er ekki hęgt aš dęla meiru ķ hana nema tappaš sé śr henni aš nešan (veiša meira). Žaš veršur žvķ įfram léleg nżlišun ķ žorskstofninum žar til fariš er aš veiša svo mikiš aš žörf sé į ungviši til aš fylla ķ skaršiš. Žetta viršast fręšingar Hafró og móšurklķkunnar ICES eiga įkaflega erfitt meš aš skilja. En žeir hafa fengiš svo mikil völd aš enginn stjórnmįlamašur žorir aš taka sjįlfstęšar įkvaršanir. ICES lišiš ręšur öllu, og engin breyting ķ sjónmįli.

Nś berast žęr fréttir aš svo lķtiš finnist af lošnu aš veišar verši ekki leyfšar į komandi vertķš. Žaš fylgir sögunni aš sl. 10 įr hefši veriš miklu minna af lošnu en žar į undan. Žar sem lošnan telst vera ašalfęša žorsksins er leyfilegt aš įlykta aš samdrįttur ķ žorskveišum eftir tilkomu 20% aflareglunnar eigi žįtt ķ fękkun lošnu. Žorskurinn étur lošnu žar til hśn er 2 įra og heldur noršur ķ ętisgönguna miklu til žess svo aš ganga aftur heim til hrygningar 3 įra gömul. Meš įti sķnu skammtar hann žaš magn sem fer ķ žessa göngu.

Ég er žeirrar skošunar aš žaš verši aš fara aš brjóta į bak aftur trśarbrögš Hafró įšur en stórslys veršur vegna vanveiši į žorski. Nóg er nś allt tekjutapiš, sem žessi frišunarstefna hefur haft ķ för meš sér žó svo aš framtķšinni sé ekki einnig stefnt ķ hęttu.Bannfęrši

Žessi skopmynd birtist ķ Morgunblašinu 1. jśnķ 2013. Hśn į enn jafn mikinn rétt į sér og žį, žaš sem hefur bęst viš er aš fariš er aš draga śr vexti žorsks og lošnustofninn er upp étinn.


Lķfseig villukenning um ofveiši - réttlęting kvótakerfisins - fölsun stašreynda

Hśn er lķfseig villukenningin um ofveiši į žorski žrįtt fyrir aš "ofveiši" hafi aldrei įtt sé staš. Ķ Fréttablašinu į fimmtudag 15/12 var grein eftir Žórólf Mattķasson hagfręšing śr hįskólanum. Žar sagši hann:

"Ķ kjölfar śtfęrslu fiskveišilögsögunnar ķ 50 og 200 sjómķlur fylgdi mikil fjįrfesting ķ skuttogurum og hafnarmannvirkjum. Afli Ķslendinga jókst og gjaldeyrir streymdi til landsins. Gengi krónunnar styrktist og góšęri rķkti. En aš žvķ kom aš žorskstofninn žoldi ekki ofsóknina og var aš hruni kominn upp śr 1982-3."

Stašreyndin er hins vegar sś aš vegna frišunar smįfisks, žar sem 3 įra žorskur hvarf aš mestu śr aflanum, og annara sóknartakmarkana varš fęšuskortur hjį žorski vegna ofmergšar fiska og hann fór aš horast nišur. Sjö įra žorskar t.d. léttust śr 5,5 kg ķ 4,1 kg frį 1978-1983. Sjį frekari gagnrżni sem var sett fram 1984 eftir aš žetta geršist og undirbśningur kvótakerfisins var ķ fullum gangi.

Ķ sama Fréttablaši er sagt frį nżrri greiningu žeirra Bjarka Vigfśssonar og Hauks Mįs Gestssonar, hagfręšinga Ķslenska sjįvarklasans. Ķ greiningu sinni, Verstöšin Ķsland – hagfręšileg og landfręšileg samžjöppun ķ ķslenskum sjįvarśtvegi 1993 til 2013, segja žeir Bjarki og Haukur Mįr frį žvķ hvernig mišstżrš offjįrfesting ķ togurum og fiskvinnslum į 8. įratug sķšustu aldar leiddi til ósjįlfbęrrar nżtingar aušlindarinnar og sįrsaukafullri hagręšingu, eša endurskipulagningu ķ ķslenskum sjįvarśtvegi. Mér lék forvitni į aš athuga žetta nįnar og skošaši frumheimildina. Žar segja žessir kappar eftirfarandi:

"Skuttogaravęšingunni, nżju frystihśsunum og stękkun landhelginnar fylgdi aukin sókn ķ nytjastofnana. Žannig fór žorskaflinn śr 255 žśsund tonnum įriš 1971 ķ 460 žśsund tonn įriš 1981, en žaš er metįr ķ žorskafla ķslenskra skipa. Žessi stóraukna sókn ķ nytjastofnana kringum landiš, og dreifša og mikla fjįrfesting ķ togurum og frystihśsum, var hins vegar ósjįlfbęr til lengdar og bera fór į alvarlegum brestum į žessu fyrirkomulagi strax um 1980. Žorskstofninn žoldi engan veginn žennan įgang og hagur śt geršarinnar vęnkašist lķtiš, enda gekk rekstur togaranna og frystihśsanna vķša brösuglega. Um mišjan 9. įratuginn var hagręšing ķ ķslenskum sjįvarśtvegi žvķ naušsynleg eftir offjįrfestingu įra tuganna į undan, śtgeršin stóš illa fjįrhagslega, umframveišigeta fiskiskipastólsins var śtgeršinni žungur kostnašarbaggi, sókn var of mikil og žorsk stofninn stefndi ķ verulegt óefni."

Žį segja žeir félagar: "Slęmt įstand žorskstofnsins og aflasamdrįttur į 9. og 10. įratugnum var einnig įhrifamikill drifkraftur sameininga og samžjöppunar. Frį met įrinu 1981, žegar žorskaflinn var 460 žśsund tonn, dróst aflinn saman ķ rśm 300 žśsund tonn įriš 1991. Nęsta įratuginn į eftir dróst aflinn enn saman, var 240 žśsund tonn įriš 2001 og var svo minnstur frį lokum seinni heimsstyrjaldar įriš 2008 žegar hann var ašeins 151 žśsund tonn. Sķšan žį hefur gengiš įgętlega aš byggja upp stofninn." (leturbreyting JKr)

Žorskafli skv VerstöšinTil žess aš gefa oršum sķnum vęgi birta žeir lķnurit sem žeir segja aš sżni žorskafla į Ķslandi 1910-2014, žó svo žorskafli sé aldrei "į landi". Undir lķnuritinu segir ķ texta: "Sókn ķ žorskstofninn jókst grķšarlega į 8. įratugnum ķ kjölfar skuttogaravęšingarinnar". Žegar aš er gįš sést aš žetta er hrein della, žvķ žeir eru aš sżna afla ķslenskra skipa en lįta hjį lķša aš sżna eša segja frį afla śtlendinga og žar meš heildaraflanum. Žegar hann er tekinn meš sést aš fullyršing žeirra um grķšarlega sóknaraukningu ķ žorskstofninn er hrein fölsun. Sóknin ver mest 1955 žegar veidd voru 550 žśsund tonn og fór svo aš minnka ķ kjölfar śtfęrslu landhelginnar, sem varš 4 sjómķlur 1952 og 12 mķlur 1958 en tališ er aš žį hafi togaraflotinn tapaš 70% af sķnum mišum (Žorleifur Óskarsson 1991, Ķslensk togaraśtgerš 1945-1970, bls.178).

Žaš er ķ hęsta mįta óešlilegt, svo ekki sé sterkar aš orši kvešiš, žegar fręšimenn fara meš svona stašlausa stafi og birta žar aš auki falsaš lķnurit um žorskafla į Ķslandsmišum. Ķ įratugi hefur žessi vitleysa um ofveiši rišiš hśsum, žetta er étiš upp aftur og aftur og ekkert veriš aš kynna sé mótrök og svo leyfa menn sér aš kenna sig viš hįskólasamfélag.

ŽorskafliHér fylgir hiš rétta lķnurit af heildar žorskafla viš Ķsland og er afli heimamanna tįknašur meš raušri lķnu.

Hér mį sjį aš hįmarksaflinn var 1955 og hefur veriš fallandi sķšan. Nś eru menn aš hjakka ķ rśmum 200 žśsund tonnum, og žó žeir félagar segi aš įgętlega hafi gengiš aš byggja upp stofninn, hefur aflinn, ekki aukist heldur minnkaš um helming frį upptöku kvótakerfisins.

En įfram kveša menn öfugmęlavķsur: Fiskurinn hefur fögur hljóš, finnst hann oft į heišum...


Žorskurinn į nišurleiš. 20% aflareglan farin aš segja til sķn.

Loksins kom hśn, skżrslan śr haustrallinu. Um žorskinn segir:

Mynd 2"Heildarvķsitala žorsks lękkaši talsvert frį įrunum 2014 og 2015 og er nś svipuš og įriš 2013. Hluta lękkunarinnar mį rekja til lķtils įrgangs frį 2013 og aš mešalžyngdir sumra įrganga hafa lękkaš frį fyrra įri. Lķklegt er aš lękkunin sé aš mestu vegna męliskekkju lķkt og var ķ vorralli milli įranna 2013 og 2014."


Jį einmitt, lękkunin er vegna męliskekkju. Hér aš ofan mį sjį vķsitölurnar og aš haustvķsitalan hefur veriš aš stķga allt frį 2008 en nś snarfellur hśn.

 

Mynd 3Hér mį sjį lengdardreifingu žorsks sķšustu 3 įra. Ķ įr (svarta lķnan) vantar mišstykkiš ķ stofninn mišaš viš ķ fyrra (rauša lķnan), fisk frį 40-70 cm. Ekki hefur hann veriš veiddur markvisst umfram ašrar stęšir og skyndilokunarkerfiš į aš vernda allan fisk undir 55 cm. Hann viršist hafa horfiš śr stofninum engum til gagns. Aušvitaš kemur aš žvķ aš aš sóknarminnkun śr 35% ķ 20% komi nišur į fęšu žorsksins, enda mun nś öll lošna upp étin og uppsjįvarskipin verkefnalaus ķ vetur.

Smį ljós punktur er ķ žessu: Lśšuvķsitalan oršin hęrri en hśn var 1996. Greinilegt aš žetta veiša sleppa er aš bera įrangur žó žaš skili sér ekki ķ lśšusśpunni.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband