Léleg laxagengd 2019 og mögulegar skżringar.

Laxagengd var meš minnsta móti žetta sumar. Ekki bętti śr skįk aš ekki kom dropi śr lofti S-og V-lands ķ margar vikur og įr allt aš žvķ žornušu upp. Žessi lélega laxagegnd hafši nś gert boš į undan sér žvķ ég sį įstęšu til aš skrifaeftirfarandi ķ rannsóknaskżrslu um Leirvogsį haustiš 2017:

"Veturinn einkenndist af miklu vatnafari. Ekki er vatnsmęlir ķ Leirvogsį en gögn śr Ellišaįm og Korpu sżna žetta. Mikiš fannst af smįseišum en lķtill efnivišur fannst ķ gönguseiši įrsins 2018, sem eiga aš skila sér 2019".

Nįnar sagši ķ skżrslunni: Mikiš vatn var ķ įm SV lands veturinn 2016 og langt fram eftir vori 2017. Įr voru aušar og hefur žetta vęntanlega kostaš mikla orku fyrir seišin ķ įnum. Rennsliš ķ Ellišaįm var 15 m³ mest allan veturinn og hitinn 3-4 °C. Rennsli ķ Hólmsį viš Gunnarshólma var lengstum 6- 8 m³ en ķ venjulegu įrferši er žaš 1-3 m³ aš vetri til. Mikiš fannst af sumargömlum og eins įrs seišum ķ Leirvogsį, en einungis eitt 2 įra seiši. Sé žetta marktękt veršur lķtiš um gönguseiši, sem fara munu śt voriš 2018. Lķklega stafa žessi afföll į stórum seišum af hinu óvenjulega vatnafari veturinn 2016-17, mjög mikiš vatn og "hlż" ķslaus į. Žį žurfa seišin aš eyša mikilli orku. Besta vetrarįstandiš eru frostavetur žar sem lķtiš žarf žį aš hafa fyrir lķfinu undir ķsnum. Gera mį rįš fyrir žessi óvenjulegi vetur hafi einnig leitt til affalla į veršandi gönguseišum voriš 2017.

Žetta er einn žįttur ķ skżringunni en fleira getur komiš til. Ķ hafbeitarįnum, Rangįnum og Breišdalsį, sem eru óhįšar nįttśrulegri framleišslu, féll aflinn einnig mikiš. Hér liggur makrķllinn undir grun en hann bęši étur og afétur laxaseiši.

Hafró hafši ašrar skżringar:

1. Žeir sögšu aš hrygningarįrgangur 2014, sem gaf klakiš 2015, hafi veriš mjög lķtill og seišaįrgangurinn alltaf męlst lķtill. Žessi lax į aš ganga sem smįlax ķ sumar. Męlingar į stofninum, sem nś į aš bera uppi veišina į Vesturlandi hafi aldrei gefiš tilefni til bjartsżni meš veišina ķ įr fullyršir Hafró.

2. Žessu til višbótar hafi voriš (2018) veriš kalt og žaš hafi įhrif į afkomuna.

Hafró sį svo įstęšu til žess aš senda śt eftirfarandi įskorun til veišifélaga og stangveišimanna ķ jślķ:

"Mišaš viš nśverandi ašstęšur er ljóst aš hrygningarstofnar haustsins verša meš minnsta móti og hvetur Hafrannsóknastofnun veišimenn og veiširéttarhafa til aš gęta hófs viš veišar og sleppa sem allra flestum löxum sem veišast til aš hrygningarstofn haustsins verši sem stęrstur. Annars er hętta į aš sį seišaįrgangur sem undan žeim kemur verši einnig smįr og veišižol laxastofna minnki enn frekar."

Žessar tilgįtur Hafró standast ekki skošun.

Stofnunin sagši aš hrygningarstofn 2014 hafi veriš žaš lķtill aš hann hafi valdiš seišaskorti en birti engin gögn mįli sķnu til stušnings. Ég stundaši rannsóknir ķ 3 įm V- og NV- lands į įrunum 2012-17. Ekki varš žar vart viš neinn skort seiša śr klaki 2015 (0+) eša eins įrs seiša įriš 2016 (1+).

DrawTable2

Hér mį sjį nišurstöšur seišamęlinga ķ Laxį į Įsum, Leirvogsį og Haffjaršarį 2012-2017. Blįa lķnan sżnir nišurstöšur įrgangsins sem lagšur var sem hrogn ķ lélega laxveišiįrinu 2014. Sżndur er fjöldi veiddra 0+ seiša/ 100 m² og fjölda 1+ seiša įriš eftir. Ekki er nokkur leiš aš sjį aš sjį aš 2015 įrgangurinn sé eftirbįtur annara įrganga. Žį ber žess aš gęta aš voriš 2015 var mjög kalt, en žį koma 0+ seišin seinna upp śr mölinni og męlast žvķ fęrri en ķ ešlilegu įrferši.

Kalt vor?

Sérfręšingur Hafró sagši aš voriš (2018) hefši veriš kalt og žaš hefši haft įhrif į afkomuna. Męlikvarši kalds vors er hitinn ķ įnum. Sķritandi hitamęlir ķ Leirvogsį sżndi aš hitinn var óvenju hįr ķ aprķl. Maķ hitinn var svipašur og ķ mešalįri og fór ekki aš lękka fyrr en 1-2 viku ķ jśni en žį hafa seišin tekiš śt sinn göngužroska og flest farin til sjįvar. Ķ Laxį į Įsum var hitinn svipašur og 2016 en hęrri en kalda įriš 2015. Žar fór ekki aš kólna fyrr en žrišju viku ķ jśnķ, žį eru seišin flest gengin til sjįvar. Tilgįtan um aš kalt vor hafi valdiš tjóni stenst žvķ ekki skošun og er aš mķnu mati röng.

Leirhiti18

 

 

Vikulegur mešalhiti ķ Leirvogsį 2016-2018. Aprķl var óvenju hlżr maķ ešlilegur en svo fór aš kólna viku af jśnķ vegna śrkomu og sólarleysis. 

 

 

LaxįĮsum2

 

 

 

 

Vikulegur mešalhiti ķ Laxį į Įsum 2015, 2016 og 2018. Maķ er kaldari en hann var 2016 en hlżrri en hann var 2015. Ekki fór aš kólna fyrr en žrišju viku ķ jśnķ en žį eru seišin gengin śr įnum.

 

Stękka hrygningarstofninn?

Tilmęlin um aš sleppa sem mestu af fiski til aš hrygningarstofninn verši sem stęrstur bera merki um vanžekkingu og žau trśarbögš aš fleiri hrogn gefi meiri nżlišun.

Sżnt hefur veriš fram į aš hęfileg hrygning gefur betri įrangur en of mikil hrygning. Žetta skżrist af žvķ aš žegar of mikiš er af seišum veršur mikil samkeppni sem veldur hęgum vexti og miklum afföllum. Einn męlikvarši į stęrš hrygningarstofnsins er lengd 0 grśppu seiša, og reyndar fleiri aldursflokka, aš hausti.

Vöxtur er žéttleikahįšur og stęrš seiša aš hausti er žvķ męlikvarši į stęrš hrygningarstofnsins. Žegar vart veršur viš nżklakin seiši ķ jślķ (S-lands) eru žau um 3 cm en žau vaxa hęgt og ķ flestum įm nį žau varla 4 cm fyrir haustiš.

Vöxtur 3-a

Ķ Leirvogsį er mešallengd 0+ seiša į fiskgenga hlutanum fyrir nešan Tröllafoss 3.7 cm og 0.5 g. Žar er hrygningarstofninn į aš giska 10-15 hrygnur/km.

Ofan viš Tröllafoss var sleppt 11 hrygnum ķ fyrra og 7 hrygnum ķ hittešfyrra į 3 km kafla. Žaš svarar til 2-3 hrygna/km. Žar eru 0+ seišin 5.4 cm og 1.5 g, žrisvar sinnum žyngri en į fiskgenga hlutanum fyrir nešan fossinn. Fjöldi seiša į botnflöt var svipašur ofan og nešan viš Tröllafoss, 50-200 seiši /100 m², en lķfžyngd meiri ofan fossins vegna žess aš seišin voru miklu stęrri.

Vöxtur 5

Trśarbrögš ķ veiširįšgjöf

Veišisókn ķ laxveišiįm hefur minnkaš mjög mikiš frį žvķ sem hśn var fyrir 15-20 įrum. Maškaveiši hefur vķšast veriš lögš af, en menn muna enn žann tķma žegar efirsókn var aš komast ķ veiši eftir fluguveišitķma śtlendinga. Žį komu išulega 3-400 laxa holl og engu var sleppt. Nś er um og yfir 80% laxa sleppt, og öllum sem eru stęrri en 70 cm. Vekur žaš upp žį spurningu hvort öll žessi frišun ķ nafni laxaręktar sé ekki aš valda žvķ aš veišin fari minnkandi. Vķst er aš žar sem mestu er sleppt eykst ekki veišin žótt laxar séu "veiddir" oftar en einu sinni.

En veiširįšgjafarnir į Hafró eru ekki aš huga aš žessu. Žeir eru alveg fastir ķ trśarbrögšunum, veiša minna nśna til aš geta veitt meira seinna.

 


Opiš bréf til sjįvarśtvegsrįšherra frį Sveinbirni Jónssyni. Grein śr Morgunblašinu 2. jślķ 2019

Sjįvarśtvegsrįšherra vill svör frį vķsindamönnum um hvaš tefji uppbyggingu fiskistofna viš Ķsland. Hann telur vęnlegt aš leita til manna sem hafa fengiš aš rįša einu og öllu um nżtingu fiskistofna viš Ķsland ķ um žrjį įratugi. Hann telur aš auka žurfi fé til rannsókna žessara sömu manna til aš aušvelda žeim svörin. Er ekki allt ķ lagi, Kristjįn minn? Ég er nokkuš viss um aš aukiš fjįrmagn til Hafrannsóknastofnunar veršur eingöngu nżtt til aš leita aš afsökunum fyrir žvķ aš ekki gengur betur en raun ber vitni. Ég er lķka nokkuš viss um aš žęr afsakanir sem finnast verša falskar og marklausar žvķ ašalįstęšan fyrir slakri nżlišun er stofnunin sjįlf. Žrķr įratugir af žrotlausri uppbyggingu žorskstofnsins undir handleišslu Hafrannsóknastofnunar hafa skilaš litlu og orkusóun lķfrķkisins hefur fariš ört vaxandi sķšustu tvo įratugina. Fjögurra milljóna tonna žorskafli hefur veriš hafšur af žjóšinni meš smįfiskavernd og aflareglu sem tryggir verulega vannżtingu. Fęšustofnar eru étnir nišur ķ rót og verša varla nżtanlegir til veiša mešan stofnunin fęr aš halda įfram žessari glórulausu tilraun sinni. Heildarkostnašurinn er oršinn ómetanlegur, heldur įfram aš aukast og veršur ekki endurheimtur nema aš litlu, žvķ hann er aš mestu gufašur upp ķ orkusóun og lķfsbarįttu ķ lķfrķkinu og veršur aldrei kolefnisjafnašur meš örlitlum olķusparnaši togaraflotans eins og mįlsvarar hans vilja halda fram ķ glansmyndaįróšri sķnum.

Žarf ég aš halda įfram meš žennan hörmulega vitnisburš? Ef skógarbóndi léti undir höfuš leggjast aš grisja skóginn fyrir nżjum vexti er ég nokkuš viss um aš flestir sęju mistök hans. Ef bóndi léti undir höfuš leggjast aš slįtra ķ samręmi viš fóšur og beitarland vęri vandi hans öllum augljós og hann mundi į endanum lenda ķ fangelsi fyrir slęma mešferš į dżrum sķnum. Hvers vegna žurfa hįmenntašir vķsindamenn 30 įra tilraun til aš įtta sig į aš lögmįl hafsins eru žau sömu? Allir fiskistofnar sem lifa ķ nįvķgi viš žessa glorhungrušu orkusugu sem žorskstofninn okkar er oršinn eiga undir högg aš sękja. Sama mį segja um nżlišunarhluta žorskstofnsins sjįlfs. Žrįtt fyrir margar įgętar hrygningar sķšustu tvo įratugina hefur smįfiskaverndin tryggt lķtinn įrangur ķ nżlišun. Žaš sparar nefnilega ekki sķšur orku aš grisja fyrir vexti ungfiska og minnka afrįn į žeim af nęstu įrgöngum fyrir ofan.

Ef sjįvarśtvegsrįšherra léti bera saman žį lķfręnu orku sem liggur aš baki nśverandi žorskafla og žį orku sem lį aš baki helmingi meiri žorskafla fyrir 30-40 įrum geri ég rįš fyrir aš samanburšurinn yrši u.ž.b. į pari. Žį er ekki talin meš sś višbótar orka sem fer ķ aš halda uppi stęrri stofni til aš geta veitt eldri fisk. Getur veriš aš draumurinn um 1920 nżlišaįrganginn, sem lķklega stafaši af nįttśrulegri grisjun įranna į undan, sé žess virši aš halda žessari vitleysu įfram ķ 30 įr ķ višbót? Er ekki kominn tķmi til aš ,,umhverfisjafna" žessa dżrustu stofnun Ķslandssögunar Kristjįn Žór Jślķusson?       Viršingarfyllst.


Brostnar vonir, žorskstofninn farinn aš dragast saman

Nišurstöšur śr vorralli Hafró eru ekki upplķfgandi. Vķsitala žorsksins minnkaši annaš įriš ķ röš. Hafrómenn eru žó keikir og benda į aš hśn sé hęrri nś en hśn var 1985-2011. Aflaheimildir ķ žorski voru ekki skornar ķ fyrra, žvķ žį notušu menn tölur śr haustrallinu įri fyrr til aš toga upp vķsitöluna. Žaš er ekki hęgt nśna žvķ vķsitalan snarlękkaši ķ sķšasta haustralli. Fróšlegt veršur aš sjį hvaša brögšum menn beita til aš koma ķ veg fyrir nišurskurš ķ žorskafla.

Vķsitala żsu lękkaši lķka og vķsitala ufsa lękkaši verulega svo vitnaš sé beint ķ skżrsluna en ufsastofninn minnkar mikiš žrįtt fyrir aš miklu minna hafi veriš veitt śr stofninum en rįšgjöfin gerši rįš fyrir. Žį er nżlišun žorsks ekki beysin, įrgangur 2016 lélegur en sį frį 2017 viršist (ennžį) nęrri mešallagi. Samt hefur hrygningarstofn žorsks veriš risastór ķ mörg įr eša sķšan makrķllinn kom inn ķ lögsöguna og fóšur varš til handa stórum fiski eftir hrygningu.

Žegar verkefnastjóri togararallsins, fiskifręšingur, var spuršur hvort ekki hefši mįtt vęnta betri nżlišunar hjį sterkum žorskstofni heldur en raun hefur veriš sķšustu įr svaraši hann aš žaš hafi ķ sjįlfu sér ekki veriš verkefni žessa leišangurs aš meta samband hrygningarstofns og nżlišunar."Žaš viršist hafa vera mikil hrygning ķ gangi og žvķ er ekki aš neita aš viš hefšum viljaš sjį žennan stóra hrygningarstofn skila meiri nżlišun. Hśn hefur ekki veriš ķ réttu hlutfalli viš stęrš hrygningarstofnsins, sem segir manni žį aš einhverjir ašrir žęttir hafa įhrif į įrgangastęrš. Į nęstu įrum veršur vęntanlega lögš aukin įhersla į rannsóknir į nżlišun til aš reyna aš įtta sig betur į stöšunni," segir verkefnisstjórinn.

Žaš blasir viš og hefur gert lengi aš ekki er lķffręšilegur grundvöllur fyrir fiskveišistefnu Hafró. Margir fręšimenn hafa gagnrżnt žaš sem kallast veljandi veišar, veiša stęrsta og besta fiskinn en foršast aš veiša žį smęrri, nokkuš sem leišir til hungurs og vanžrifa hjį smįfiski. Nišurstöšur stofnmęlinga nś sżna aš 1–5 įra žorskur er horašur og į žaš einkum viš 4 įra gamlan fisk. Gefa žęr nišurstöšur ekki augljóslega til kynna aš auka beri sóknina ķ smįfisk? Hjį mörgum žorskstofnum hefur veriš sżnt fram į aš öfugt samband er milli hrygningarstofns og nżlišunar, sem mį žį skżra žannig aš žegar hrygningarstofninn er stór, og žar meš heildarstofninn, žį er ekki plįss fyrir meiri ungfisk. Žannig komu tveir stęrstu įrgangar ķ seinni tķš, 1983 og 1984 undan litlum hrygningarstofni, sem var um 140 žśs. tonn, en nś er hrygningarstofninn nęr fjórfaldur į viš žaš og er aš gefa sįralitla nżlišun. Enda sagši leišangursstjórinn aš menn yršu aš "reyna aš įtta sig betur į stöšunni".

 

Žessi ašferšafręši, aš byggja upp stęrri žorskstofn til aš unnt verši aš veiša meira hefur gersamlega brugšist. Lagt var į staš meš aš vęri rįšgjöf Hafró fylgt yrši unnt aš veiša 500 žśs tonn af žorski įrlega. Žaš hefur heldur betur brugšist, nś erum viš aš slefa upp ķ 260 žśs. tonn og lķkur eru į žvķ aš aflinn verši skorinn nišur ķ vor, verši 20% aflareglunni fylgt, en allar lķkur eru į žvķ, en hśn viršist hįš alžjóša samningum žvķ Hafró er ekki sjįlfstęš og žarf aš bera allt undir ICES.

Žessi regla, aš veiša minna en viš geršum įratugum saman, aš taka nś 20% śr stofninum ķ staš 35% įšur, hefur žżtt aš žorskaflinn hefur įratugum saman veriš um 200 žśs tonnum minni į hverju įri en hann hefši getaš veriš. Svo eru menn aš gera vešur śt af tapašri lošnuvertķš, sem stafar m.a. af allt of stórum žorskstofni. Lošnan er nefnilega ašalfęša žorsksins į grunnslóš fyrir noršan tvö fyrstu ęfiįr hennar.

Hr-Nżl-18

Hér mį sjį samband hrygningarstofns og nżlišunar frį įrinu 1964.

Tķmabiliš 1964-1985 er mešalnżlišun um 220 milljónir 3 įra fiska, en frį 1986 er hśn ašeins 140 milljónir fiska aš mešaltali į įri. Žrįtt fyrir grķšarlega stękkun hrygningarstofnsins frį aldamótum er nżlišun óbreytt. Tveir stęrstu įrgangar ķ seinni tķš, 1983 og 1984 komu undan litlum hrygningarstofni, sem taldi ašeins um 140 žśsund tonn, fjóršungur žess sem hann er nś. Punktalķnan sżnir mešaltal tķmabila. 

Birt ķ Morgunblašinu 6. jśnķ 2019.

(Žeir birtu žvķ mišur ekki myndina eša textann viš hana)


Endalausar skyndilokanir, en engar rannsóknir į įrangri

Žegar viš höfšum nįš fullum yfirrįšum yfir landhelginni 1976 var sś stefna tekin upp aš draga śr sókn ķ smįfisk til aš hann mętti stękka og gefa meiri afla seinna. Mišaš var viš aš létta sem mest į sókn ķ žriggja įra žorsk. Žaš var gert meš žvķ aš stękka möskva ķ trollpoka śr 120 ķ 155 mm og loka svęšum, žar sem mikiš var um smįfisk, ķ tiltekinn tķma. Žetta voru kallašar skyndilokanir og stóšu yfirleitt ķ eina viku.

Žessar ašgeršir höfšu mikil įhrif į aldursamsetningu aflans. Į įrunum 1971-1975, žegar möskvastęrš ķ botnvörpum hér viš land var 120 mm var landaš 20,7 milljónum žriggja įra žorski aš mešaltali į įri. Įrin 1977-1981 en žį var möskvastęrš 155 mm, var įrlegur mešalfjöldi landašra žriggja įra žorska einungis 4.4 milljónir, hafši minnkaš um nęr 80%. Hafrómenn voru mjög įnęgšir meš žessa žróun.

Ķ kjölfariš fór aš draga śr vexti žorsks žannig aš 1983 var žorskurinn įri lengur aš nį fjórum kķlóum og 7 įra žorskar voru nęr tveimur kķlóum léttari 1983 en žeir voru 1979. Žar sem gera mį rįš fyrir auknum afföllum meš hęgari vexti var ekki aš undra žótt afli hefši veriš oršiš tregur. Ég og fleiri skżršu žetta meš žvķ aš fęšubśriš hefši ekki žolaš žį stękkun stofnsins sem varš vegna samdrįttar ķ afla į smįfiski og reyndar mikilla takmarkana į žorskveišum. Hafró keypti ekki žessa skżringu, taldi žetta hafa veriš ofveiši og lagši til mikinn samdrįtt ķ veišum og kvótakerfiš varš til.

Žarna hefšu menn įtt aš staldra viš og skoša rękilega hvort rétt hefši veriš rétt gera žessar róttęku breytingar į sókn ķ žorskinn. En žaš var ekki gert heldur var hert į. Skyndilokanir og smįfiskavernd héldu įfram og smįm sama tķndust fleiri tegundir inn ķ kerfiš, żsa og ufsi t.d. Og nś, 43 įrum seinna, er žetta kerfi enn viš lżši nįnast óbreytt, nema lokanir nś standa ķ tvęr vikur og svo bętast viš reglugeršalokanir, žegar svęšum er lokaš til lengri tķma.

Ķ aprķl s.l. birti Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytiš drög aš reglugerš um tķmabundnar lokanir į veišisvęšum į grunnslóš viš Ķsland til umsagnar og var gefinn 6 daga frestur til aš senda inn athugasemdir. Samkvęmt reglugeršinni er lagt til aš 16 veišisvęšum verši lokaš tķmabundiš til tveggja til žriggja įra.

Settur hafši veriš upp starfshópur en hann hafši m.a. lagt til aš tilteknum svęšum, žar sem mest vęri um skyndilokanir eša smįfisk, yrši lokaš meš reglugerš.

Kemur nś aš ašalefni žessarar greinar aš spyrja žess hvort gagn hafi veriš af žessari smįfiskafrišun.

Žaš er slįandi aš įrlegur žorskafli ķ frišunarkerfinu er um 200 žśs. tonnum minni en hann var įšur en gripiš var til annara ašgerša en śtfęrslu landhelginnar. Margir fręšimenn hafa gagnrżnt veljandi veiši, žaš aš skafa stóra fiskinn ofan af stofninum, m.a. Jeppe Kolding Hįskólanum ķ Bergen.

Starfshópurinn óskaši eftir greinargerš frį Hafrannsóknastofnun um gildi lokana veišisvęša. Ķ greinargeršinni kemur m.a. fram aš žrįtt fyrir aš langtķma lokanir veišisvęša (frišunarsvęši) hafi veriš veigamikill žįttur ķ stjórnkerfi fiskveiša į Ķslandsmišum ķ įratugi, žį er lķtiš um męligögn sem stašfesta įhrif žeirra ašgerša į afrakstur fiskistofna. Žaš žżši samt ekki aš ašgerširnar hafi ekki skilaš įrangri, vilja žeir įlķta.

Žó įhrif frišunarašgerša hafi ekki veriš könnuš skal žeim samt haldiš įfram!

Ķ greinargerš Hafró mį finna eftirfarandi glefsur:

"Svęšalokunum viš Ķsland hefur aldrei veriš fylgt śr hlaši meš rannsóknaįętlunum um žaš hvernig meta skuli įhrif ašgeršanna. Žaš hefur frekar veriš tekiš sem gefiš aš sś ašgerš aš beina fiskiskipum frį smįfiski/hrygningarfiski hljóti aš hafa jįkvęš įhrif og auka afrakstur.

Rannsóknir sem geršar hafa veriš į frišunarsvęšum hafa m.a. beinst aš žvķ aš meta hvaš veršur um žann fisk sem nżtur frišunar innan svęšanna. Merkingar į žorski į frišunarsvęšum og veišislóš fyrir noršvestan land įrin 1994-1995 žóttu benda til aš svęšin kęmu aš gagni sem verndarsvęši fyrir smįžorsk <55 cm."

Nišurstöšur bentu til aš lokun į Digranesflaki hefši haft jįkvęš įhrif į żsu og skrįpflśru į Digranesflaki og ķ umręšukaflanum segir m.a.

"Žessi samantekt sżnr aš žrįtt fyrir aš langtķma lokanir veišisvęša (frišunarsvęši) hafi veriš veigamikill žįttur ķ stjórnkerfi fiskveiša į Ķslandsmišum ķ įratugi, žį er lķtiš um męligögn sem stašfesta įhrif žeirra ašgerša į afrakstur fiskistofna. Žaš žżšir samt ekki aš ašgerširnar hafi ekki skilaš įrangri og spyrja mį: Af hverju aš laga eitthvaš sem ekki er bilaš og sęmileg sįtt er um?

Mišaš viš umfang og ešli botnvörpuveiša og dreifingu fiskungvišis veršur aš teljast mjög lķklegt aš sś frišunarašgerš hafi skilaš miklum įrangri, žótt rannsóknir vanti.

Almennt séš viršist góš sįtt rķkja um žęr ašgeršir sem nś gilda um frišun hrygningarfisks, ž.e. žorsks, steinbķts, skarkola og blįlöngu, en engar beinar rannsóknir hafi žó veriš geršar į įhrifum af frišun hrygningarsvęša. Meš frišun er hrygningarfiskur lįtinn njóta vafans, enda frišun lķkleg til aš gefa nęši til hrygningar (og umönnunar hrogna žar sem žaš į viš). Žvķ er męlt meš žvķ hér aš frišun hrygningarsvęša verši įfram ķ gildi".

Hęngur Grund

Hvergi ķ žessari greinargerš Hafró um skyndilokanir er minnst į žaš hvort įhrif skyndilokana geti veriš neikvęš, vinni gegn ętlun sinni. Oft er lokaš į smįžorsk, sem eru miklu eldri en tommustokkurinn segir til um. Mį nefna Fljótagrunn og mörg svęši ķ Breišafirši ķ žessu sambandi.

 

Įriš 2005 aldursgreindi ég žorsk sem landaš var ķ Grundarfirši en til stóš aš loka veišisvęši žar utan viš meš reglugerš. Skemmst er frį žvķ aš segja aš smįfiskurinn sem sķfellt var veriš aš loka į var gamall og hęgvaxta. Žriggja įra žorskar voru aš mešaltali 46 cm, 4 įra 47cm, 5 įra 49 cm, 6 įra 52 cm og 7 įra žorskar voru 54 cm aš mešaltali. Višmišunarmörkin voru 55 cm! Nišurstöšurnar voru kynntar į fundi ķ Ólafsvķk aš višstöddum fręšingum frį Hafró.

50 cm hrygna kominn į steypirinn

Hrygna Grund

Ég taldi aš hinn hęgi vöxtur stafaši af fęšuskorti, sem vęri afleišing vanveiši. Sķšar frétti ég aš žessi fiskur óx įgętlega žegar hann var settur ķ sjókvķar og fóšrašur. Žrįtt fyrir svona upplżsingar hefur Hafró aldrei gefiš žeim gaum en haldiš įfram smįfiskafrišun ķ blindri trś. Frišun hrygningarfisks, allt frį 1992, er enn einn kafli en rannsóknir į įrangri vantar. Og žaš sem einnig vantar, og alltaf er veriš aš bķša eftir, er nżlilšun. Žar er stašreyndin sś aš fyrir kvótakerfi (1964-1984) var mešalnżlišun um 212 milljónir einstaklinga en frį 1985-2014 er hśn 140 milljónir einstaklinga. Mišaš er viš fęšingarįr įrganganna. Nżjustu rallnišurstöšur benda til žess aš enginn góšur įrgangur į leišinni. Um žetta sagši leišangursstjóri Hafró ķ nżlegu blašavištali:

"Žaš viršist hafa vera mikil hrygning ķ gangi og žvķ er ekki aš neita aš viš hefšum viljaš sjį žennan stóra hrygningarstofn skila meiri nżlišun. Hśn hefur ekki veriš ķ réttu hlutfalli viš stęrš hrygningarstofnsins, sem segir manni žį aš einhverjir ašrir žęttir hafa įhrif į įrgangastęrš. Į nęstu įrum veršur vęntanlega lögš aukin įhersla į rannsóknir į nżlišun til aš reyna aš įtta sig betur į stöšunni".

Žessi umfjöllun ętti aš sżna aš žaš hafi nś ekki veriš neitt óšagot į mönnum ķ rannsóknum svona yfirleitt og fróšlegt veršur aš fylgjast meš hvort rįšherrann samžykki žessa nżjustu lokunartillögur snillinganna.

Birt ķ sjómannadagsblaši Brimfaxa 2019
 


Sjįlfsafrįn į eldri žorski er įlitiš mjög lķtiš - aš sögn rįšherrans.

Ekki viršast žeir Hafrómenn og rįšherrann hafa įhyggjur į žvķ aš žorskurinn sé aš éta undan sér, ašallega séu žaš žeir yngstu, sem tortķma bręšrum sķnum.

Žeir hafa minni įhyggjur af žeim stęrri, en altalaš er nś mešal sjómanna aš stóržorskur sé horašur og lifrarlķtill og éti mikiš af eigin bręšrum.

Hvaš um žaš, myndbandiš sem var tekiš um borš ķ ķslenskum togara fyrir 3 įrum talar sķnu mįli.

Žorskįt


mbl.is Sjįlfsafrįn mest hjį žeim yngstu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Umsögn um strandveišifrumvarpiš

Viš Sigurjón Žóršarson vorum kallašir fyrir atvinnumįlanefnd ķ tilefni breytinga į lögum um strandveišar. Ķ framhaldinu sendum viš inn eftirfarandi umsögn til nefndarinnar. Ķ henni var ekki veriš aš tala um smįatriši eins og fjölda daga, aflahįmark, svęšaskiptingu eša hvort einhver fengi meira en annar. Ķ staš žess voru fęrš rök fyrir žvķ aš gefa ętti veišar smįbįta frjįlsar, žaš vęri ekki hęttulegt heldur beinlķnis naušsynlegt:

Žaš okkar skošun aš žaš žurfi aš auka verulega bolfiskveišar į grunnslóš og sérstaklega innfjarša, til žess aš auka framleišslugetu nytjastofna landsins. Auk žess myndi aukinn afli vęnka hag sjįvarbyggšanna.

Nżlega birtist skżrsla frį Hafró um aš rękjustofnar innfjarša hefšu gefiš eftir samfara fjölgun žorsks og żsu, en mjög hefur dregiš śr sókn į grunnslóš, m.a.vegna žeirra takmarkana sem kvótakerfiš setur į veišar smįbįta. Segir žar aš įberandi breytingar hafi oršiš ķ lķfrķkinu ķ sex fjöršum og flóum į Vestfjöršum og Noršurlandi į tveimur įratugum frį 1995. Rękja hafi įtt ķ vök aš verjast vegna vaxandi afrįns žorsks og żsu sem hafi endaš meš žvķ aš rękjustofnarnir inni į žessum fjöršum hafi hruniš. Ķ Ķsafjaršardjśpi gat rękjuafli veriš milli tvö og žrjś žśsund tonnum į vertķš fram aš aldamótum, en ķ vetur er heimilt aš veiša žar 456 tonn. Žar sem įstandiš er verst hafa engar veišar veriš leyfšar frį aldamótum. Sjį mį nįnari umfjöllun um žessa skżrslu ķ Morgunblašinu 21. febrśar 2019 undir titlinum:

Afrįniš fór illa meš rękjuna - Meš fjölgun žorsks og żsu ķ fjöršum og flóum fyrir vestan og noršan gįfu rękjustofnar eftir.

Forsaga mįlins er sś aš meš tilkomu kvótakerfis og mikils nišurskuršar žorskafla til žess aš reyna aš "byggja upp" stofninn hefur stórlega dregiš śr sókn ķ innfjaršažorsk meš žeim afleišingum aš rękjan er upp étin og reyndar humarinn fyrir Sušurlandinu einnig. Žį er hann lķka bśinn aš grisja vel seiši flatfiska og fleiri tegunda. Rękjudeildin er bśin aš benda į žetta ķ įratugi en mį sķn lķtils gegn žorskadeild Hafró. Til aš bregšast viš žessu ętti aš gefa fiskveišar innfjarša frjįlsar, žaš myndi gefa meiri fisk og meiri rękju. Žorskurinn er langt kominn meš aš éta upp lošnuna, bśinn meš rękjuna, humarinn, lśšuna og flatfiska į grunnsęvi og ungviši sjįlfs sķns.

Spurt hefur veriš hvort frjįlsar veišar smįbįta muni ekki leiša til ofveiši er til aš svara aš fyrir nokkrum įrum var įkvešiš aš minnka nżtingarhlutfall žorsks frį žvķ aš vera 35-40% af stofnstęrš įratugum saman nišur ķ 20% til žess aš byggja upp stofninn. Žessi 35% nżting gaf 4-500 žśs tonna įrlegan afla langtķmum saman sem sżndi aš stofninn žoldi įlagiš vel. Eftir aš nżtingarhlutfalliš var lękkaš féll aflinn og jafnframt minnkaši nżlišun. Žetta stafar af žvķ aš fęšuframboš hafsins leyfši ekki svo stóran stofn og hann fór aš éta undan sér. Stofnstęrš žorsks hefur nįš mögulegu hįmarki sķnu og stofninn getur ekki stękkaš meir. Mešan nżtingarhlutfalliš er ekki hękkaš fer žorskaflinn ekki mikiš yfir 250 žśs tonn, helming af žvķ sem hann var ķ "ofveišinni" įšur fyrr. Aš auka afraksturinn meš frjįlsri veiši smįbįta geriš žvķ ekkert nema gagn og veldur frįleitt ofveiši. Bónusinn er auknar tekjur af fiskimišunum, žeim til gagns.

Tillögur aš breytingum į frumvarpinu

Ķ ljósi framangreinds er lagt til aš veišar smįbįta į handfęri verši gefnar frjįlsar. Žaš eru engin fiskifręšileg rök fyrir žvķ aš veišar smįbįta hafi einhver įhrif į stęrš žorskstofnsins til hins verra.

3. aprķl 2019

Jón Kristjįnsson fiskifręšingur og Sigurjón Žóršarson lķffręšingur


Į aš banna įlaveišar į Ķslandi?

Veriš er aš undurbśa reglugerš um bann viš įlaveišum. Ég sendi eftirfarandi umsögn um reglugeršina ķ dag:

Ég undirritašur legg til aš žessi reglugerš verši dregin til baka.

Órökstutt er aš įll sé ķ hęttu vegna ofveiši almennt og alls ekki hér į landi. Tilgįtan um aš minnkandi hrygningarstofn sé orsök minnkandi reks įlalirfa til Evuópu er hrein įgiskun. Žaš žarf ekki miklar breytingar į hafstraumum eša almennu nįttśrufari til aš žaš komi fram ķ minnkušu reki įlalirfa.

Ég vann į Veišimįlastofnun ķ 17 įr og kom m.a. aš įlaveišum og verkefnum žar tengdum, dreifši įlagildrum til bęnda og hvatti žį til aš nżta aušlindana, yfirleitt viš litlar undirtektir viškomandi. Ég įlķt aš įlaveiši į Ķslandi sé afar lķtil og efast um aš aflinn nįi 10 tonnum. Bann viš įlaveišum gerir žeim örfįu sem nżta hann til matar erfitt fyrir og bżr til lögbrjóta.

Į Ķslandi er miklu meira um įl en menn halda, hann gerir lķtiš vart viš sig. Hann er ķ öllum vötnum og sķkjum sem hafa samband viš sjó frį Hornafirši til Vestfjarša. Hann festist ekki ķ netum en oft mį sjį merki um hann žvķ hann skilur eftir sig slķmhringi ķ möskvunum žegar hann trešur sér ķ gegn. Bann viš įlaveišum er hreinlega hlęgilegt.

 Žessi beišni um įlaveišbann er sett fram aš kröfu ICES enda veit Hafró lķtiš um įl og įlaveišar į Ķslandi aš eigin sögn:
"Eins og įšur sagši eru ekki fyrirliggjandi tölur um įlaveiši hér į landi. Ekki eru neinar rannsóknir į nżlišun eša vöktun ķ gangi hér į landi og žvķ ekki til sértękt mat į veišižoli." 
Samt segja žeir: "Įlastofninn er ķ hęttu og žolir illa veišar. Mešan svo er er žaš rįšgjöf Hafrannsóknastofnunar aš bann verši sett į allar įlaveišar hér į landi. Jafnframt aš ef įll veišist ķ silungs eša laxveiši verši skylt aš sleppa honum."

Ekki er samt meiri alvara ķ žessu en aš lagt er til aš heimilt verši aš sękja um undanžįgu til veiša įl til eigin neyslu, m.a. til aš afla uppplżsinga um afla og sókn, gögn sem mį afla meš smįvegis sķmavinnu og vettvangsferšum.

Žrįtt fyrir aš ICES hafi lagt til bann viš öllum įlaveišum frį įrinu 2000 er uppgefinn įrsafli 2-3 žśs. tonn frį įrinu 2009. Žaš eru žvķ ekki allir sem hlusta į rįšgjöfina.
Vęntanleg reglugerš er algerlega óžörf og bakar meiri vandręši en gagn. Hana ber aš draga til baka.


Jón Kristjįnsson

-----------

Hér er athyglisverš grein um įlarannsóknir og vķsaš er til merkinga į įl til žess aš kortleggja feršir hans į leišinni til hrygningarstöšvanna ķ Saragassohafi. Athygli vekur aš mikiš af įl er brįš hvala į leišinni žar sem žeir finna įlinn meš asdikkinu į miklu dżpi. 

F1.largeKortiš sżnir hvar merktir įlar endurheimtast og hver örlög žeirra uršu. Merkin eru fyrirfram forrituš um hvenęr žau eiga aš losna śr fiskinum og senda gögnin ķ gervihnött. Hitastig er skrįš og ef ķ ljós kemur aš žaš hafi snarlega hękkaš ķ 37 grįšur er dregin sś įlyktun aš žau hafi veriš étin af hval. (Smelliš į mynd til aš stękka)

 


Hiš jįkvęša viš śteikninga į įti hvala

Nżlega, ķ grein ķ Fréttablašinu 22. janśar, gerši stjórn Vistfręšifélags Ķslands alvarlegar athugasemdir viš mešferš upplżsinga um įhrif hvala į lķfrķki sjįvar ķ skżrslu Hagfręšistofnunar HĶ um žjóšhagsleg įhrif hvalveiša. Žar kom m.a. fram aš hvalir vęru miklir įburšardreifarar og veišar į žeim myndu fjarlęgja orku og nęringarefni śr vistkerfinu, eins og stjórnarmenn segja ķ greininni:

"Rannsóknir hafa mešal annars sżnt aš endurkoma hvala inn į įkvešin svęši getur haft jįkvęš įhrif į frumframleišni sem eykur frekari framleišslugetu og fjölbreytileika innan vistkerfa. Žannig er śrgangur frį hvölum, sem er rķkur af snefilefnum, svo sem köfnunarefni, fosfór og jįrni, mikilvęgur plöntusvifi, sem er undirstaša vistkerfa sjįvar. Einnig eru hvalhrę sem falla til botns mikilvęgur hluti botnvistkerfa, sérstaklega ķ djśpsjó...."

"Hvalir eru hluti af flęši orku um fęšuvef sjįvar og gegna afar mikilvęgu hlutverki ķ hringrįs nęringarefna. Žaš sem žeir éta skilar sér aš mestu aftur śt ķ nįttśruna t.d. ķ śrgangi og hręjum af daušum dżrum. Fiskveišar mannsins fjarlęgja hins vegar orku og nęringarefni śt śr vistkerfinu sem skilar sér ekki til baka. Žvķ er ekki hęgt aš bera saman afrįn hvala og manna śt frį orkužörf lķkt og var gert ķ skżrslunni."

Žetta eru nokkuš djarfar įlyktanir žvķ ętla mį aš žaš sem fjarlęgt er śr hafinu skili sér aftur ķ sjóinn ķ gegn um skolpręsin. - Ķ tilefni žessara skrifa birtum viš félagarnir grein ķ Mogga ķ dag:

Umręšan um grķšarlega mikiš įt hvala į fiski į hafsvęšinu ķ kringum Ķsland hefur fyrst og fremst snśist um hvort aš fękkun hvala leiddi sjįlfkrafa til žess aš fiskistofnar stękkušu og žar meš afli nytjastofna. Hagfręšingar Hįskóla Ķslands viršast lķta į vöxt og višgang fiskistofna, rétt eins og um vęri aš ręša einhverja summu inn į bankabók Landsbankans. Žeir viršast horfa į lķfrķkiš meš žeim augum aš  ef selur étur 10 žorska žį sé hęgt aš draga žį frį žeim höfušstólnum ķ hafinu og žar meš žurfi aš skera nišur leyfilegan heildarafla ķ žorski um žessa 10 žorska.  Stašreyndin er sś aš vistkerfi hafsins lżtur ekki sömu lögmįlum og bankabókin, žar sem aš fękkun ķ fiskistofni leišir sjįlfkrafa til aukins fęšuframbošs og vaxtar žeirra fiska sem eftir verša. 

Žeir sem hafa mótmęlt kjįnalegri ofureinföldun Hagfręšistofnunar hafa hingaš til ekki beint sjónum sķnum aš žvķ aš afrįn hvala į fiski dregur śr öšrum žéttleikahįšum afföllum. Žeir fiskar sem ekki eru étnir losna viš samkeppni žeirra sem voru étnir um fęšu og ęttu žvķ aš vaxa hrašar en ella. 

Žį er beinlķnis frįleitt aš ętla  aš nęringarefni ķ śrgangi hvala hafi einhver teljandi įhrif į frumframleišslu ķ hafinu ķ kringum Ķsland eins og einhverjir hafa bent į.  Ķ fyrsta lagi fer frumframleišslan ašeins fram ķ allra efsta lagi sjįvar žar sem įhrif sólarljóss gętir mest. Į sumrin žegar framleišslan er hve mest er hafiš lagskipt žar sem heitur sjór er ešlisléttari en kaldur og flżtur ofan į kalda sjónum. Žau nęringarefni sem hvalurinn og lętur frį  sér žyrfti hann žvķ aš losa ķ yfirboršinu, annaš fęri einfaldlega til spillis. Öll dżr skilja śt nęringararefni meš śrgangsefnum og žaš į einnig viš um žau 7,6 milljónir tonna af lifverum sem hvalirnir innbyrša og žvķ barnalegt aš horfa į śrgang hvala sem einhverja višbót viš ólķfręn nęringarefni sem plöntusvsifiš getur nżtt sér. 

Žaš aš Hafró įętli aš hvalurinn éti um Žrefalt meira magn af fiski śr hafinu ķ kringum Ķsland en ķslensk fiskiskip veiša, gefur augljóslega til kynna aš reiknilķkaniš sem Hafró notast viš ķ sinni veiširįšgjöf sé kolrangt. vöxt og višgang fiskistofna.

Góšu fréttirnar 

Hiš afar jįkvęša viš śtreikninga į įti hvala sżnir svart į hvķtu aš veiširįšgjöf Hafró  į umlišnum įratugum er allt of ķhaldssöm og śtreikningarnir benda eindregiš til žess aš hęgt sé aš veiša mun meira śr helstu nytjastofnum žjóšarinnar en nś er gert  . 

Reiknilķkaniš sem Hafró notast viš gerir rįš fyrir aš  aš nįttśrleg afföll, ž.e. žaš sem drepst vegna hvala, sela, sjśkdóma og įti annarra fiska sé svipaš og fiskiskip veiša įrlega. Meš upplżsingum um hiš mikla fiskįt hvala stašfestir Hafró aš nįttśrulegur dauši er talsvert meiri en forsendur žeirra gera rįš fyrir, sem ętti aš segja öllum vķsindamönnunum į Hafró aš fiskistofnarnir sem um ręšir eru miklu mun stęrri en stofnunin gerir rįš fyrir ķ sķnum śtreikningum og aš įhrif veiša į fiskistofnana séu stórlega ofmetin.

Žorskurinn lendir ekki bara ķ hvalsmögum heldur rennur hann śt af bankabókinni ķ fęšuleit, žvķ skv. nżjum rannsóknum Noršmanna var  um žrišjungur žorsks sem nżlega veiddist viš Jan Mayen af ķslenskum uppruna.


Sjįvarśtvegsrįšstefnan 2018 fjallar ekki um stjórn fiskveiša

Af einhverjum įstęšum er ég į póstlista hjį apparati sem heitir "Sjįvarśtvegsrįšstefnan".

Sjįvarśtvegsrįš

 

Žar segir: "Į Sjįvarśtvegsrįšstefnunni 2018 verša 17 mįlstofur og er nś bśiš aš skipuleggja 15 mįlstofur og ķ žeim verša flutt 75 erindi. Ķ tveimur mįlstofum eru keypt erindi og verša žęr kynntar seinna. Žaš sem tekiš veršur fyrir į Sjįvarśtvegsrįšstefnunni 2018 er m.a.: Markašsmįl, vottanir, umhverfismįl, hönnun, starfsumhverfi, greiningar, framtķšartękni, uppruni, vörumerki og margt fleira."

Ég skošaši dagskrįna og sį aš ekki veršur einu orši fjallaš um stjórn fiskveiša, fiskifręšina aš baki hennar og félagsleg įhrif svo sem brottkast afla og žeirra įhrifa sem kvótakerfiš hefur haft į sjįvaržorp landsins."

Nokkuš merkilegt, žar sem Hafró į įttunda įratugnum lofaši 500 žśsund tonna jafnstöšuafla ķ žorski, yrši žeirra rįšum fylgt. Žeirra rįš voru aš vernda smįfisk og veiša minna, nokkuš sem hefur valdiš žvķ aš aflinn hefur veriš minna en helmingur loforšsins og byggšir landsins, sem įšur blómstrušu žegar fiskveišar voru óheftar og meint ofveiši geisaši.

Ljóst er aš loforšiš brįst en ekki viršist leyfilegt aš ręša hvers vegna svo fór. Ég og fleiri höfum bent į aš aš žaš sé vegna óešlilegs samdrįttar ķ sókn og žeirrar trśar aš veišar séu afgerandi žįttur ķ afföllum fisks og aš viturlegt sé aš friša smįfisk ķ von um aš hann veišist ķ meira męli stęrri sķšar. Žaš hefur ekki gengiš eftir og svo viršist sem smįfiskurinn, sem er fullgóš vinnsluvara, žjóni žeim tilgangi aš vera fóšur fyrir stęrri žorsk žegar sķld og makrķll hverfa af mišunum į haustin.

Nei žetta veršur ekki rętt žvķ bśiš er aš slį hulķšshjįlmi į kvótakerfiš, sem stušlar aš brottkasti og er bśiš aš helminga žorskaflann og leggja byggšir landsins ķ rśst.


Rįšherra framselur vald sitt til sértrśarsöfnušar

Hér er rįšherra bżsna įnęgšur meš įstand mįla og hęlir Hafró į hvert reipi, stofnun sem margir lķkja viš sértrśarsöfnuš sem engin rökstudd gagnrżni viršist bķta į en hefur tekist aš halda žorskaflanum ķ minna en helmingi žess sem hann var įšur en žeir fengu fullt vald til žess aš stjórna, nś į sķšustu įrum meš žvķ aš halda sóknaržunganum ķ 20% (aflaregla) mišaš viš 40% į velgengnisįratugunum. Hér er glefsa śr vištalinu:

Rįšgjöf Hafrannsóknastofnunar um aflaheimildir nżhafins fiskveišiįrs var ekki langan tķma į borši rįšherrans įšur en hann afgreiddi hana įn breytinga. Spuršur hvort til greina hafi komiš aš vķkja frį rįšgjöfinni segir hann aš žaš komi alltaf til greina hverju sinni. „En žessi rįšgjöf er mjög vel rökstudd og viš höfum fylgt rįšum okkar fęrasta fólks į žessu sviši ķ nokkuš langan tķma. Viš gefum okkur śt fyrir žaš aš nżta meš sjįlfbęrum hętti fiskistofnana ķ hafinu ķ kringum landiš og sś stefna sem viš höfum haft hefur skilaš okkur į žann staš sem viš erum į ķ dag. Ég sé žvķ enga įstęšu til aš hvika nokkuš frį henni.“

Žaš setur aš manni ónot viš svona yfirlżsingu. Rįšherrann, sem į aš stjórna fiskveišum framselur öll völd ķ hendur Hafró. Žaš er ekki aš sjį aš hann hafi spurt spurninga eša leitaš umsagnar eša rįšgjafar frį sjómönnum eša óhįšum sérfręšingum, hann bara rennir blint ķ sjóinn. Og ekki gerir hann sér grein fyrir žvķ aš fiskveišistjórn snżst ekki bara um fiskifręši, hśn snżst einnig um tekjur fólks og žjóšarinnar af sjįvaraušlindinni svo og bśsetu og byggšamįl.

Žekkir rįšherra ekkert til aflabragša fyrri įra? Veit hann ekki aš Hafró hefur sętt mikilli gagnrżni ķ įratugi? Veit hann ekki aš Hafró hefur haft alla gagnrżni aš engu? Veit hann ekki aš fiskifręši Hafró mį flokka undir trśarbrögš? Hefur hann ekki lesiš skżrslu Tuma Tómassonar um ytri og innri gagnrżni į vinnubrögš og hugmyndafręši Hafró? Er honum ekki kunnugt um aš HANN į aš stjórna fiskveišunum og aš žaš er rįšherra óheimilt aš framselja stjórnvald til annarra? Sennilega er honum ekki kunnugt um neitt af žessu svo ég taki nś ekki dżpra ķ įrinni.

Ég bendi honum į aš lesa "Fiskleysisgušinn" eftir Įsgeir heitinn Jakobsson, hann finnst ķ bókasafninu nešar ķ hśsinu.

Žessu til skżringar er rétt aš benda į aš hér viš land voru ķ įratugi veidd 4-500 žśs tonn af žorski, ķ nęr óheftri veiši meš hjįlp śtlendinga, ašallega Breta.

Žegar viš höfšum fengiš full yfirrįš yfir landhelginni 1976 lofaši Hafró aš įrlegur afli į Ķslandsmišum yrši aš jafnaši um 500 žśs. tonn, - vęri fariš aš žeirra rįšum. Žaš var gert og įrangurinn er sį aš viš erum aš skrķša ķ 260 žśs tonn.

Sem sagt: Svikin loforš. Fįkunnįttumennirnir skulu svo veršlaunašir meš žvķ aš lįta žį taka alveg viš stjórninni.

1. Ķsland

Hér mį sjį lķnurit yfir žorskveiši į Ķslandsmišum 1945-2015. Žaš skżrir sig sjįlft.


mbl.is Hyggur į nżtt frumvarp um veišigjöld
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hafró "leišréttir" lélegt vorrall meš įrsgömlum gögnum og bętir ķ žorskkvótann.

Ég var bśinn aš spį samdrętti ķ žorskafla vegna žess aš vķsitalan śr vorrallinu lękkaši milli įra (sjį sķšustu fęrslu). En nś bętir Hafró 3% viš žorskkvótann. Hvaš lį žar til grundvallar? Skżringin fannst ķ vinnuskżrslu Norš- vestur vinnuhópsins.

Žar segir aš tölfręši śr vorralli gefi til kynna breytingar ķ veišanleika (hm!). Žvķ er fariš ķ aš nota nišurstöšur śr haustralli įsamt VP greiningu į afla įrsins 2017 til aš reikna śt stofnstęršina. Sem sagt, nota įrsgömul gögn til aš "leišrétta" nżjasta vorrall. Ef vorralliš hefši veriš notaš eingöngu hefši žaš gefiš 1162 žśs. tonna stofn, haustrallli ķ fyrra eitt sér mat stofninn 1428 žśs. tonn, sameinuš nišurstaša varš svo 1356.509 tonn.

Žaš vantar nś ekki upp į nįkvęmnina.

Hér er klipp śr skżrslunni:

Diagnostics: The tuning with both the spring and the fall survey show similar diagnostics as that observed in previous years (see Tables 9.8, 9.9 and 9.10 and Figure 9.6 for the residuals). A negative residual block for spring survey indices age groups 2 to 5 in recent years may indicate that there may have been some change in catchability.

Results: The detailed result from the assessment are provided in Tables 9.11, 9.12 and the stock summary in Table 9.13} and Figure 9.7. The reference biomass is estimated to be 1356.509 kt in 2018 and the fishing mortality 0.26 in 2017.

Alternatives: Assessment based on tuning with the spring and the fall survey separately have in recent years shown that the fall survey gives a higher estimate than the spring survey (Figure 9.8). Tuning with spring survey only this year resulted in a reference biomass of 1162 kt in 2018 and a fishing mortality of 0.3 in 2017. An assessment based on the fall survey only gave reference biomass of 1428 kt in 2018 and fishing mortality of 0.25 in 2017. Mohn’s rho: One of the ToR for this year was to evaluate the retrospective pattern of the assessment (Figure 9.9) by calculating the Mohn’s rho values.
 

 


Er ekki komiš nóg af mistökum viš stjórn fiskveiša?

Birt ķ Morgunblašinu 9. jśnķ 2018  

Hafró kom nżlega śr ralli, en ralliš žeirra ašferš viš aš męla stęrš fiskstofna, svo gefa megi śt veiširįšgjöf, sem byggist nś į aflareglu, žar sem fyrirfram įkvešiš hlutfall skal veitt śr hverjum stofni. Veiša skal 20% af įętlušum veišistofni žorsks.

Hafró tilkynnti aš stofnvķsitala žorsks "vęri 5% lęgri en mešaltal įranna 2012-2017, žegar vķsitölur voru hįar." En žegar skošaš er nįnar mį sjį aš vķsitalan hefur lękkaš um 21% frį ķ fyrra, svo einkennilegt er aš miša hana viš mešaltal fyrri įra. Nišurstaša rallsins varšandi žorsk er žvert į žaš sem Hafrómenn héldu ķ fyrra, en žį bjuggust žeir viš aš veišistofninn myndi stękka nokkuš milli 2017-18.

Aflarįšgjöfin er nokkuš beintengd vķsitölunni svo vęnta mį tilsvarandi lękkunar į aflamarki eša um 50 žśs. tonn en lķklega gildir enn sś regla aš kvóti megi ekki breytast meira en 30 žśs. tonn milli įra.

Rįšamenn hafa keppst um aš męra okkar fiskveišistjórnarkerfi, segja žaš besta kerfi sem völ er į, žaš tryggi stöšugleika og aš deilur um žaš séu mjög į undanhaldi. Svo viršist sem markmiš laganna hafi gleymst en žar segir: "Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra (nytjastofnanna) og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu".

Segja mį aš tekist hafi aš vernda stofnana žvķ žorskaflinn nś er ekki nema helmingur žess sem hann var įšur en fariš var aš stjórna meš kvótakerfinu. En markmišiš um hagkvęma nżtingu til aš treysta byggš og atvinnu ķ landinu hefur brugšist og flest sjįvaržorp flokkast nś undir brothęttar byggšir.

Undirstašan kvótakerfisins er fiskveiširįšgjöf Hafró. Stofnunin įkvešur aflamark og mótar žęr reglur um hįmarksafla sem hśn telur aš gefi mesta nżtingu. Į įttunda įratugnum trśši Hafró žvķ aš žorskstofninn vęri ofveiddur og draga yrši śr veišum. Stofnunin fullyrti žį aš ef fariš yrši aš žeirra rįšum vęri hęgt aš veiša 500 žśs. tonn af žorski įrlega. Rįš žeirra var ķ megin atrišum aš draga śr veiši, sérstaklega į smįfiski svo hann fengi aš vaxa, stofninn aš stękka og žį fengist meiri afli seinna.

Žegar viš höfšum fengiš full yfirrįš yfir landhelginni var hęgt aš hefjast handa. Möskvi var stękkašur ķ trolli og fariš var aš loka svęšum žar sem mikiš veiddist af smįžorski. Žetta bar žann įrangur aš verulega dró śr afla į smįfiski. Žegar hann svo fór aš stękka og banka į dyrnar var sett į skrapdagakerfi til aš takmarka žorskaflann. Žaš dugši skammt og 1981 veiddust 470 žśs. tonn af žorski. Aflinn féll svo ķ 300 žśs. tonn įriš 1983, sem žótti skelfilegt og žurfti aš leita aftur til strķšsįranna til aš finna svo lķtinn afla. Fiskur var oršinn léttari eftir aldri vegna ónógrar fęšu og stofninn féll.

Ķ staš žess aš endurskoša stefnuna ķ ljósi žeirrar nišurstöšu aš fęšuframbošiš stóš ekki undir stękkun stofnsins héldu menn įfram aš friša. Įriš 1994 varš nżr skellur og gripiš var til enn frekari frišunarašgerša. Sett var į 25% aflaregla. Annar skellur varš 2001 og žį var haldiš tveggja daga fyrirspurnažing, žar sem stefna Hafró var krufin til mergjar, en stefnunni ķ engu breytt.

Enn kom skellur 2007 og žį kom aflareglunefnd saman og lét tölvuna reikna śt aš žaš ętti aš taka 20% śr stofninum. Til samanburšar mį geta žess aš įšur fyrr žegar aflinn var 4-500 žśs. tonn įrum saman voru 35-40% tekin śr stofninum įn žess aš valda nokkrum skaša. Ķ öll žau skipti sem aflinn féll var undanfari žess horašur fiskur og sjįlfįt. Fęšubśriš žoldi ekki frišun og tilraunirnar til stękkunar stofnsins.

En eftir aš 20% aflareglan var sett fór frišunin aš bera žann įrangur meira varš af stórum fiski. Įstęšan er lķklega sś aš skyndilega varš til fęša fyrir stóran fisk en įriš 2006 fór makrķll, og sķšar sķld aš ganga į Ķslandsmiš į sumrin. Stór fiskur fór skyndilega aš veišast fyrir Noršurlandi og var hann fullur af makrķl og sķld. En žegar makrķllinn fer héšan į haustin er stóržorskurinn enn svangur og leggst ķ sjįlfįt og ręšst einnig į ašra nytjafiska. Nżlišun žorsks hefur veriš léleg frį 1986 vegna žessara žįtta, fęšuskorts og sjįlfįts, en hrygningarstofninn hefur veriš óvenju stór undanfarin įr, žaš žarf aš leita aftur til 1964 til aš finna eitthvaš svipaš.

Žaš er ekki bjart framundan ķ žorskveišum og fyrirsjįanlegt aš afli mun ekki aukast frį žvķ sem nś er nema aflareglu og sóknarmynstri verši breytt žannig aš veitt verši meira śr stofninum og hętt aš friša smįfisk. Žorskstofninn er aš mķnu mati kominn ķ hįmark og mun žvķ ašeins geta minnkaš. Žį bendi ég į aš meš óbreyttri aflareglu yrši stofninn aš tvöfaldast til aš gefa 500 žśs. tonn. Žaš er ómöguleiki.

1. Ķsland

Myndin sżnir žróun žorskaflans frį strķšslokum, tķmasetningar į śtfęrslu landhelginnar og hvernig aflatakmörkunum hefur veriš hįttaš. Mišaš viš loforš Hafró um 500 žśs. tonna jafnstöšuafla hafa tapast įrlega um 200 žśs. žorsktonn ķ 20 įr eša 4 milljónir tonna. Žaš hefši mįtt gera mikiš fyrir žį peninga. (Moggi sleppti aš birta žessa mynd meš greininni)

Svo er hér smį višbót, mynd tekin um borš ķ togara:

Žorskurinn er grįšugur og hikar ekki viš aš éta undan sér. 

Bannfęrši


Til Hamingju Hafró! - Grein eftir Sveinbjörn Jónsson

Ég tel įstęšu til aš endurbirta hér grein eftir Sveinbjörn Jónsson trillukarl en hśn birtist ķ sķšasta tbl. Brimfaxa, mįlgagni smįbįtaeigenda. Alvöru greinar um mistökin ķ stjórnun fiskveiša eru oršnar sjaldgęfar og ég žakka Sveinbirni fyrir žessa grein. Hann mętti gjarnan skrifa fleiri, ekki veitir af. 

Til Hamingju Hafró!

Er ekki dįsamlegt aš eiga svona stóran žorskstofn ķ hafinu. Tilfinningin hlżtur aš vera stórkostleg aš hafa fengiš aš ala upp miklu stęrri žorskstofn en viš įttum, til aš geta veitt miklu stęrri žorska meš miklu minni fyrirhöfn.

Aš vķsu vex aflinn lķtiš ķ samanburši viš stofninn en eru žaš ekki bara góš bśhyggindi aš eiga nóg af fiski ķ hafinu? Hvernig lķtur annars fóšurhlišin į dęminu śt? Hve mikiš fóšur skyldi liggja aš baki hverju tonni af afla af 7-10 įra fiski samanboriš viš 4-7 įra fisk? Dęmiš er aš vķsu svolķtiš lošiš vegna margbreytilegrar aldurs/afla dreyfingar en žaš ętti ekki aš standa ķ sérfręšingum Hafrannsóknarstofnunar aš velja sér tvö įr til samanburšar.

Mķn skošun er sś aš flutningur sóknar upp eftir stofni hafi kostaš lķfrķkiš aš minnsta kosti žreföldun af fóšri vegna žeirra einstaklinga sem eru ķ samanburšinum.

En žaš žarf lķka aš fóšra stofninn allan og til žess aš geta framkvęmt breytinguna žurfti aš lįgmarki aš tvöfalda stofnstęršina. Žetta žżšir aš fóšurdęmi aflans er žegar oršiš sexföldun. Og aušvitaš vex samkeppnin viš stęrri stofn og stöšugt meiri orka fer ķ lķfsbarįttu ķ staš vaxtar. Ég vil žvķ įlykta aš Hafrannsóknarstofnun hafi tekist aš tķfalda fóšuržörf afla ķslenska žorskstofnsins og tel žvķ viš hęfi aš óska žeim til hamingju meš įrangurinn.

Žar sem margir ķslendingar hafa betri innsżn ķ bśskap en lķfrķki hafsins vil ég leyfa mér aš gera tilraun til aš fęra afrekiš milli greina svo menn įtti sig į stęrš žess.

Segjum aš Rannsóknarstofnun landbśnašarins fengi Alžingi til aš setja ķ lög aš ekki mętti slįtra saušfé yngra en 5 įra og reynum svo aš gera okkur grein fyrir hvaš žaš mundi kosta af fóšri aš višhalda sömu kjötframleišslu og nśverandi sumarlambaslįtrun leišir af sér. Hśsakostur og grasrękt žyrfti aš margfaldast į nokkrum įrum en žaš mundi ekki duga til žannig aš Eimskip og Samskip žyrftu aš fylla öll sķn skip og skemmur af innfluttu heyi ef višhalda ętti sömu kjötframleišslunni. Žaš er ekki sérfręšingum landbśnašarins aš kenna aš ég treysti mér ekki til aš óska žeim til hamingju eins og Hafró. Žeir fį aldrei aš gera slķka tilraun og jafnvel žó žeir reyndu er vķst aš hśn mundi mistakast.

Afrek Hafrannsóknarstofnunar veršur enn stórkostlegra žegar tekiš er tillit til žeirra umhverfisašstęšna sem žaš er unniš viš. Fyrir tępum įratug hrundi ķslenska hagkerfiš meš skelfilegum afleišingum fyrir suma. Um svipaš leyti hafši Hafró tekist aš žegja af sér alla gagnrżni og meš stušningi erlendra vķsindamanna, sem lķka eiga sama heišur skilinn, tekist aš fį stjórnvöld til aš samžykkja lękkun aflareglunnar ķ 20%.

Stjórnvöld sem fljótlega stóšu frammi fyrir uppsögnum starfsfólks ķ heilbrigšisžjónustu og nišurskurši flestra velferšarmįla samžykktu aš takmarka įrlegan afla śr žorskstofni viš 20% af stofnstęrš til aš žóknast snillingunum og hjįlpa žeim aš flytja sóknina ofar ķ žorskstofninn. Žeir sem žekkja veišisögu ķslenska žorskstofnsins vita aš hann bar langtķmum saman 30-40% sókn og svaraši henni oft meš mjög hįrri nżlišun.

Ég vil leyfa mér aš įlykta aš 100 žśsund tonna įrlegur višbótarafli undanfarin 10 įr hefši eingöngu virkaš sem heilbrigš grisjun og haft sįralķtil įhrif į nśverandi stofnstęrš. Ljóst er aš žau milljón tonn af žorski sem žannig hefši mįtt bęta viš aflann mun aldrei verša til vegna žess aš žau voru ekki veidd. Veišar bśa til fisk į sama hįtt og skógarhögg bżr til timbur. Ķ tilfelli fiskanna getur bķómassi afla oršiš margföld stofnstęrš į nokkrum įratugum. Ég tel žvķ enn rķkari įstęšu til aš óska Hafrannsóknarstofnun til hamingju meš įrangurinn sķšastlišna žrjį įratugina žar sem aflaskeršingar žeirra į tķmabilinu eru lķklega oršnar stęrri en žorskstofninn getur nokkurn tķma oršiš. TIL HAMINGJU HAFRÓ!

Sveinbjörn Jónsson
 


Getur ekki besta fiskveišistjórnarkerfiš haldiš fiskinum į mišunum?

Hśn er athyglisverš žessi frétt: "Žorskveiši togara HB Granda hefur veriš slök ķ haust og žaš sem af er vetri, eša fram aš sķšustu helgi žegar skipin fengu mjög góšan žorskafla. Fara žarf tķu įr aftur ķ tķmann, eša aftur til žess tķma žegar žorskkvótinn var skertur verulega, til aš finna dęmi um jafn slaka žorskveiši į žessum tķma įrs".

Fram kemur aš afli hafi veriš mjög tregur ķ allt haust og upp į sķškastiš hafi ekki fengist nema eitt tonn af žorski į togtķma į nóttunni er ekkert į daginn og aš Halamišin hefšu veriš steindauš.

Um sķšustu helgi breyttist žetta snögglega og varš mokafli hjį um 30 togurum į Vestfjaršamišum. Ekkert er sagt hvernig sį fiskur leit śt og ekki er spįš ķ hvašan hann kom. Lķklega er žetta ganga frį Gręnlandi en hennar veršur oft vart ķ desember žegar fiskur žašan er aš ganga til hrygningar viš V og SV land. Aušvelt ętti aš vera aš greina hvort žetta sé Gręnlendingur, ef einhver įhugi vęri į žvķ.

Mišin viršast eitthvaš vera aš žorna upp og nś gęti aš vera aš hefjast nišursveifla. Sé svo žį höfum viš tapaš óhemju afla. Fiskgengd hefur alltaf sveiflast upp og nišur og žvķ meira sem minna er veitt.

Og enn halda menn aš hęgt sé aš geyma fiskinn ķ sjónum.


mbl.is Žorskveiši ekki slakari ķ tķu įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svindliš og subbuskapurinn ķ kvótakerfinu

Loksins tók sjónvarpiš sig saman, rauf žöggunina um kvótakerfiš og gerši įgętan žįtt um brottkastiš. Tķu įr eru lišin sķšan Kompįsžįtturinn, sem fjallaši um sama efni, var geršur. Žį uršu višbrögš undir vęntingum og hefur lķtiš veriš fjallaš um mįliš ķ fjölmišlum undanfarinn įratug. Umgengnin og subbuskapurinn hefur lķtiš hefur breyst frį žvķ aš Kompįsžįtturinn var geršur.

Višbrögš viš žęttinum nśna eru af żmsum toga. Talsmenn śtgeršar segja aš žetta sé ekki lengur svona, menn umgangist fiskimišin af viršingu. Gušmundur ķ Brimi var tekinn ķ bólinu eftir aš hann sagši aš löngu vęri bśiš aš kippa mįlunum ķ lišinn, myndböndin vęru gömul og nś vęri allt komiš ķ lag. Žį dró Helgi Seljan, sem nś getur gleymt žvķ aš komast ķ skipsrśm, upp įrsgamalt myndband um brottkast śr Kleifaberginu og mįtaši Gušmund. Hann bregst viš meš žvķ aš bišja um lögreglurannsókn į žvķ hvernig myndbandiš hafi oršiš til og hver sé svikarinn.

Rįšherra sagši aš žaš žyrfti aš efla Fiskistofu svo hśn gęti hert eftirlit. Reyndar sżndi umfjöllun sjónvarpsins aš stjóri Fiskistofu reynist vera algjör auli og vanrękir starf sitt vegna žrżstings utan frį, af yfirvöldum eša hagsmunaašilum, sęgreifunum. Framburšur fyrrverandi starfsmanna benti til žess aš umkvartanir žeirra hefšu ekki fengiš mikil višbrögš frį stjóranum eša hęrri yfirvöldum. Spurning er hver sé undir hęlnum į hverjum og hver rįši mįlunum ķ raun.

Rįšandi ašilar halda įfram aš dįsama kvótakerfiš, afneita öllum göllum žess og segja aš žaš žurfi aš laga žaš, herša tökin ķ eftirlitinu. Ekkert er rętt um ašalatrišiš:

Fiskveišikerfi sem byggist į žvķ aš hįmarka verš žess afla sem komiš er meš aš landi og magn žess sem veiša mį er takmarkaš, leišir alltaf til žess aš veršmętasti fiskurinn er valinn śr og afganginum hent. Eina lausnin į vandamįlinu er aš taka upp sóknarkerfi žar sem śthlutaš er įkvešinn sókn, veišidögum, žar sem menn mega landa öllum veiddum afla įn tillits til magns eša tegunda. Žį hverfur brottkastiš og skrįning afla veršur rétt. Til žessa žarf hugarfarsbreytingu hjį žeim ašila sem sjaldan er minnst į, Hafró.

Žeim er haldiš utan viš umręšuna er žeir eru fylgjandi žessu kerfi vegna žess hve žaš er žęgilegt: Fara į sjó ķ rall, męla stofninn, meš réttu eša röngu, og gefa svo śt įkvešna prósentu af žessum męlda stofni sem aflaheimild eša kvóta.

Sį sem ekki skilur aš kvótakerfi žar sem aflaheimildir eru takmarkašar og śtgeršarmašurinn gerir allt til aš hįmarka veršmęti žeirra leišir til brottkast, sorteringar og svindls, hann er ekki hęfur til aš stjórna nżtingu fiskstofna. Žegar heil stofnun meš öllum sķnum starfsmönnum leggur blessun sķna yfir kvótakerfiš er eitthvaš mikiš aš og krefst rannsóknar.

Enn er svo ótališ aš į mešan landsmönnum flestum er óheimilt aš sękja sjó og žurfa aš bśa viš skert kjör og fallandi fasteignaverš leyfist nokkrum śtvöldum, sęgreifum, aš ganga um eins og sóšar og svindlarar, henda og stela fiski, sem öšrum er ekki heimilaš aš veiša. Žar aš auki lifa starfsmenn žessara greifa viš stöšuga ógn um brottrekstur ef žeir voga sér aš segja frį, sbr. kęru Gušmundar ķ Brimi, sem minnst er hér aš ofan.

Er ekki kominn tķmi til aš taka į žessu mįli af alvöru?


Žaš sem ekki var sagt frį ķ umfjöllun um veišar Fęreyinga

Ekkert minntist Höskuldur į aš fiskidögum hefur veriš fękkaš śr 40.000 ķ 18.000 frį 2003, né heldur aš skipum sem haldiš er śt til veiša hefur fękkaš um 60% į 8 įrum, śr 247 ķ 72. Litlum trollbįtum hefur fękkaš śr 17 nišur ķ 5.

Ekki minntist hann heldur į aš 60% af landgrunninu eru lokuš fyrir veišum meir og minna allt įriš og aš Fęreyjabanki, sem įšur var ein besta togslóšin, hefur veriš lokuš togurum ķ 25 įr og öllum veišum frį 2008. Vęntanlega er žessum stašreyndum leynt til fį lesandann til aš halda aš minnkandi afli stafi af ofveiši - og lélegu fiskveišistjórnarkerfi.

Žį er honum alveg ókunnugt um nśverandi įstand į Fęreyjamišum en žaš er žannig aš mjög mikiš finnst af żsuseišum og mikill uppgangur er ķ žorski. Afli er góšur ķ troll en lélegur į lķnu enda fiskurinn ķ góšu fóšri og ķ góšum holdum. Ekki er samt slakaš į frišun og veišitakmörkunum og žvķ hętta į aš žorskurinn éti sig śt į gaddinn og veslist upp śr hor eins og hann gerši eftir 2004. Menn munu žvķ missa af uppsveiflunni fyrir žversumhįtt og vankunnįttu "fręšimannanna". Sjį nįnar hér:


mbl.is Veiša ašeins lķtinn hluta į heimamišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś telja vķsindamenn aš N-A Atlantshaf sé alvarlega vanveitt.-"Bitte nś" sagši amma mķn!

Hópur alžjóšlegra fiskifręšinga er nś aš athuga hvort fiskstofnar į N. Atlanshafi séu nś alvarlega vanveiddir. Dr. Henrik Sparholt, sem var ķ įhrifastöšu innan ICES ķ mörg įr, kynnti nżlega rannsóknarverkefni sem mišar aš žvķ aš skilja žessa žróun betur ķ rįšgjafanefnd um Noršursjó. Žaš er meiri skilningur į žvķ hvernig vistkerfin starfa og hvernig sś nżja žekking er farin aš sķast inn ķ fiskveiširįšgjöfina, sem hafa valdiš žessari nżju nįlgun. Ekkert af žessu skipti mįli į mešan stofnarnir voru ofveiddir, en ašstęšur hafa breyst mikiš s.l. įratug.

Ég get nś ekki alveg fallist į žessa skżringu žvķ ég benti į žaš įriš 2003 aš Noršursjórinn vęri stórlega vanveiddur, en hiš almenna įlit var žį aš hann vęri ofveiddur. Ég fór žį til Skotlands til aš kynna mér ofveišina af eigin raun. Hér er vištal viš mig ķ Fishing News frį žessum tķma.

FN2013

"Viš höfum lengi vitaš aš samspil og samkeppni tegunda sé mikilvęgt og aš ekki hafi veriš tekiš tillit til hennar ķ stjórn fiskveiša", segir Barrie Deas formašur NFFO sjómannasamtakanna.

"Žegar veišiįlag var hįtt skipti žaš ekki mįli en žetta verkefni nś bendir til žess aš žaš žurfi aš hefjast handa sem fyrst og aš jafnframt sé žetta spurning aš vera ekki aš tapa fiski sem gęti skapaš tekjur og mat handa fólki.

Aftur verš ég aš gera athugasemd: Ég kynntist Barrie Deas 2003 og hef oft hitt hann sķšan og haldiš fyrir hann fyrirlestra. Žau samskipti voru öll į žeim nótum aš ég taldi Noršursjóinn vanveiddan, engin vęri ofveišin, aš halda slķku fram vęri skilningsskortur ķ fiskalķffręši. En ekki vildi hann trśa mér og studdi ekki mķnar skošanir. Svo mį einnig segja um fleiri frammįmenn ķ samtökum sjómanna. Žeir voru, eins og kollegar žeirra hér, meira hallir undir fjįrmįlaöfl, stóra kvótaeigendur og aš vera ķ fķnni stöšu hafa góš laun og aka um į fķnum bķlum.

Vķsindamenn og sjįvarśtvegurinn eru žegar farnir aš skoša hvernig uppbygging žorskstofnsins ķ Noršursjó hefur įhrif į veršmęta krabbastofna, humar og rękju sem hafa veriš ķ góšu standi į mešan botnfiskstofnarnir voru žurrausnir af ofveiši.

Hér geri ég einnig athugasemd: Stofnarnir voru ekki ofveiddir heldur vanveiddir. Żsa og žorskur uxu ekki vegna vanveiši og hungurįstand rķkti į mišunum. Viš žessu var brugšist meš samdrętti ķ veišum. Žaš leiddi til žess, aš mķnu mati, aš fiskar sem lögšust į bręšur sķna fengu vernd, stofn žeirra stękkaši og grisjaši smįfiskinn. Meira varš um stórvaxinn fisk, sem var frekur til fóšursins svo smįfiski fękkaši. Žį, loksins žį viršast fręšingarnir hafa vaknaš og fariš aš sjį ljósiš.

Fróšlegt veršur aš fylgjast meš framvindunni. Veršur fariš eftir žessu eša reynir vķsindamafķan enn aš slį žetta nišur og kęfa umręšuna?


Eru tréhestarnir ķ Sjįvarśtvegsrįšuneytinu landkrabbar eša bara grjótkrabbar ?

Fyrir stuttu birtust žęr fréttir aš grjótkrabbi sem er nżbśi vari bśinn aš dreifa sér um allt vestanvert landiš allt austur ķ Eyjafjörš. Sagt var aš hann gęti veriš öšrum tegundum mikill skašvaldur, įn žess aš tekiš vęri fram hverjar žęr vęru. Tegundin ętti sér fį nįttśrulega óvini hér viš land og fjölgaši žess vegna mjög hratt. Į ašeins įratug hefur krabbinn fariš frį Hvalfirši og breišst śt ķ Breišafirši og hefur veišst į Vestfjöršum, ķ Hśnaflóa, Skagafirši og ķ Eyjafirši. Ef įfram heldur sem horfir mun grjótkrabbinn nema allt noršausturhorniš og austanvert landiš į nęstu įrum.

Vķsindamenn eru bśnir aš fį vinnu

Sindri Gķslason, forstöšumašur Nįttśrustofu Sušvesturlands, sér um rannsóknir į śtbreišslu grjótkrabbans. Hann segir žetta framandi lķfveru ķ vistkerfi okkar og žvķ sé fylgst nįiš meš framvindunni.Grjótkrabbi

„Grjótkrabbinn er alęta og ręšst į allt sem aš kjafti kemur. Į mešan hann er mjög lķtill er hann étinn af botnfiski og öšrum dżrum en žegar hann er kominn yfir vissa stęrš hefur ekkert dżr hér viš strendur roš viš honum,“ bętir Sindri viš aš lokum.

En hvaš meš sjómenn, sem eru žeir einu sem geta veitt žessum hęttulega krabba višspyrnu og haft af žvķ góšar tekjur? Žį vandast nś aldeilis mįliš:

Allar veišar į kröbbum ķ gildrur ķ fiskveišilandhelgi Ķslands eru óheimilar. Rįšuneytinu er žó heimilt aš veita tķmabundin leyfi til tilraunaveiša į kröbbum samkvęmt 13. gr. laga nr. 79, 26. maķ 1997, um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands meš sķšari breytingum (śr reglugerš nr. 611/ 2007)

Nżlega auglżsti Fiskistofa eftir umsóknum um 3 leyfi til veiša į kröbbum ķ Faxaflóa fiskveišiįrin 2017/2018, 2018/2019, 2019/2020 sbr. reglugerš nr. 1070/2015, um veišar į kröbbum ķ innanveršum Faxaflóa. En žaš er vandlifaš og hér eru smį glefsur śr reglugeršinni:

Ašeins žeir bįtar, sem leyfi hafa til veiša ķ atvinnuskyni eiga kost į leyfi til krabbaveiša ķ gildrur. Heimilt er aš binda śtgįfu leyfa til veiša įkvešnum skilyršum, m.a. skżrsluskilum um veišarnar, hįmarksstęrš bįta, stęrš og gerš veišarfęris, veišitķmabil o.s.frv.

Leyfi til veiša eru bundin viš svęši innan lķnu sem dregin er milli Straumsvķkur og Skógarness (sem er viš ósa Haffjaršarįr. Lķnan liggur nįlęgt landi og žar meš er nęr allur flóinn frišašur, J.K. )

Óheimilt er aš hafa önnur veišarfęri um borš en gildrur mešan į krabbaveišum stendur eša mešan gildrur eru lagšar eša žeirra vitjaš.

Ekki er heimilt aš koma meš aš landi karlkyns trjónukrabba sem eru undir 60 mm skjaldarbreidd, karlkyns grjótkrabba undir 100 mm skjaldarbreidd eša karlkyns gaddakrabba undir 90 mm skjaldarbreidd. Ekki er heimilt aš koma meš aš landi lifandi kvenkynskrabba af öllum tegundum.

Žaš er greinilega komiš fram af mikilli kurteisi viš žessa tegund žar sem sleppa skal öllum kvendżrum svo tegundin hafi meiri möguleika į aš fjölga sér. Eru menn alveg stein(grjót)runnir?

Žessi tegund er mjög veršmęt vara og gęti gefiš sjómönnum og fleirum miklar tekjur. Er žar aš auki, aš sögn, mjög įgeng og žarf višspyrnu viš. Ķ hvers žįgu er svona ofstjórnunar vitleysa? Žvķ eru krabbaveišar ekki gefnar alveg frjįlsar?


Breskir sjómenn undirbśa sóknarstjórn ķ fiskveišum eftir Brexit

Breskir sjómenn ķ samtökum sem kalla sig "Fishing for leave" eru aš vinna ķ aš móta nżja fiskveišistefnu eftir Brexit. Hśn byggist į sóknarkerfi sem į aš koma ķ veg fyrir brottkast og aš ekki žurfi aš hętta aš veiša vegna tegunda sem žeir hafa ekki kvóta fyrir.

Haldi kvótakerfi sameiginlegu fiskveišistefnu ESB įfram eftir śrsögn veršur sjómönnum og fiskižorpum kastaš fyrir ślfana. Kvótaleiga eins og nś tķškast er ekkert annaš en aš menn séu aš borga fyrir aš fį aš vinna.

Fbrexit

Stjórnvöld eru ekki aš móta neina fiskveišistefnu eftir Brexit og sjómenn ętla vera į undan

Sjį nįnar ķ skrįnni hér aš nešan:


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skżrsla Hafró um erfšablöndun laxastofna. - Miklar įlyktanir dregnar af fįtęklegum gögnum

Mikil umręša hefur sprottiš upp vegna fiskeldsisįforma vķša um land. Takast žar į veiširéttareigendur og stangveišimenn annars vegar og fiskeldismenn hins vegar. Nżlega kom śr skżrsla frį Hafró um hęttu af erfšamengun:

"Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi"

Žessi skżrsla hefur sķšan veriš notuš af bįšum deiluašilum til aš styšja sitt mįl. Minnir žetta mig į į deilur um smįbįtahöfn viš Ellišaįrósa į įttunda įratugnum. Veišimįlastjóri gaf umsögn um įhrif hafnarinnar į Ellišaįrlaxinn og umsögnin var svo lošin aš bįšir deiluašilar, sem voru annaš hvort meš eša į móti höfninni, notušu umsögnina mįli sķnu til framdrįttar. Höfnin var svo byggš en ekkert skelfilegt geršist.

En aftur aš skżrslu Hafró en žar segir:
"Ķ yfirstandandi rannsókn į vegum Hafrannsóknastofnunar (Leó Alexander Gušmundsson o.fl., óbirt gögn) hafa ķ fyrsta sinn fundist vķsbendingar um erfšablöndun śr eldisfiski af norskum uppruna yfir ķ nįttśrulega ķslenska laxastofna. Veriš er aš vinna aš skżrslu um žessar rannsóknir en helstu brįšabirgšanišurstöšur eru birtar hér meš góšfśslegu leyfi höfunda. Ķ rannsókninni voru erfšagreind sżni śr 701 laxaseiši śr 16 vatnsföllum į tķmabilunum įgśst 2015 og įgśst/október 2016. Auk žess voru erfšagreind sżni śr tveimur kynžroska eldislöxum sem veiddust ķ Mjólkį ķ įgśst 2016."

Hér segir aš veriš sé aš vinna śr rannsóknargögnum, 701 laxaseiši śr 16 įm, aš mešaltali 43 seišum frį hverri į, en ekki er getiš ķ hvaša įm sżnin eru tekin, nišurstöšur enn óbirtar, en įstęša žykir til aš birta helstu nišurstöšur, sem gefa sterkar vķsbendingar um erfšablöndun norskra laxa og ķslenskra. Žaš sem Hafró finnst bitastęšast birtist ķ kaflanum hér aš nešan:

"Brįšabirgšanišurstöšur gefa sterkar vķsbendingar um aš strokulaxar af norskum eldisuppruna hafi sloppiš śr eldiskvķum, hrygnt og blandast villtum löxum ķ nįgrenni eldissvęša. Skżr merki um erfšablöndun mįtti sjį ķ tveimur laxastofnum, ķ Botnsį ķ Tįlknafirši og ķ Sunndalsį ķ Trostansfirši, sem er einn af innfjöršum Arnarfjaršar. Ķ Botnsį fundust fjórir blendingar og tvö hrein eldisseiši, öll af įrgangi 2014. Sżnatakan var ekki umfangsmikil en žaš er athyglisvert aš helmingur greindra seiša śr Botnsį reyndist vera af eldisuppruna. Höfundar skżra blendingana meš žvķ aš eldislax hafi hrygnt ķ įnni og ęxlast meš villtum löxum (sennilega eldishrygnur og villtir hęngar). Hrein eldisseiši hafa hugsanlega veriš afrakstur innbyršis ęxlunar strokulaxa en einnig er mögulegt aš žarna hafi veriš um aš ręša strokuseiši śr seišastöšinni ķ botni Tįlknafjaršar. Höfundar leiša aš žvķ lķkur aš žarna hafi veriš um aš ręša afkvęmi strokulaxa śr slysasleppingunni ķ Patreksfirši ķ nóvember 2013".

Hér eru miklar įlyktanir dregnar af įkaflega takmörkušum gögnum og žaš lįist aš geta ašstęšna viš Botnsį.Svo viršist sem greind hafi veriš 12 laxaseiši en enginn fulloršinn lax.

Botnsį er innst ķ Tįlknafirši, stutt, köld, nęringarsnauš meš kvikulum malarbotni og įkaflega illa fallin, jafnvel óhęf, til uppeldis laxaseiša og višhalds sérstaks laxastofns. Ķ įnni var ekki lax įšur fyrr en ķ seinni tķš hafa veišst ķ henni 5-6 laxar į įri. Ķ ósi įrinnar hefur veriš starfręk fiskeldisstöš ķ um 30 įr og žar framleitt laxaseiši įsamt eldi į regnbogasilungi ķ innikerjum og śtitjörnum. Žar gętir flóšs og fjöru og óhjįkvęmilega lekur fiskur śt śr eldisstöšum.

Žvķ veršur aš telja lķklegt aš seišin sem fundust ķ Botnsį hafi komiš śr eldisstöšinni og aš žeir örfįu laxar sem žar hafa veišst séu af svipušum uppruna. Žaš er žvķ nokkuš vķst aš ķ Botnsį hefur ekki veriš neinn sérstakur laxastofn, sem hafi erfšablandast norskum laxi.

Enn frįleitari eru getgįtur Hafró um aš fjórir blendingar og tvö hrein eldisseiši séu afkvęmi strokulaxa śr slysasleppingunni ķ Patreksfirši ķ nóvember 2013. Žetta er ęvintżraleg tślkun į fįtęklegum gögnum og hrein įgiskun.

Žį er óskiljanlegt og óleyfilegt aš höfundar žessara getgįta hafi ekki greint frį žvķ aš eldisstöš, meš norskum seišum, hafi veriš stašsett ķ ósi Botnsįr ķ 30 įr. Einnig gleyma žeir žvķ aš seišaeldisstöš, og įframeldisstöš hefur veriš starfrękt į Gileyri, um 2 km frį Botnsį ķ įratugi og žašan hafa vafalaust lekiš seiši. Žį voru kvķar ķ firšinum į nķunda įratugnum auk žess sem laxeldisstöšin Sveinseyrarlax var fyrir utan oddann.

Aš mķnu mati er žessi rannsókn įkaflega rżr og miklar įlyktanir dregnar af fįtęklegum gögnum. Vaknar žvķ sś spurning hvaša tilgangi slķk vinnubrögš eiga aš žjóna.

Botnsį

 

Hér er yfirlitsmynd af ósi Botnsįr og fiskeldisstöšinni, sem nś er oršin miklu stęrri en žegar myndin var tekin. 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband