Fiskveišistjórnunarkerfin hafa hvergi leitt til aukins afla. - Eru žau svikin vara?

Birt ķ Brimfaxa 2. tbl 2016, desember 2016

Flestum er kunnugt um aš į Ķslandi, eftir 40 įra veišistjórnun, er veriš aš veiša um helming žess žorskafla sem dreginn var į land įšur en žessi stjórn veišanna hófst. Svipuš minnkun er ķ öšrum botnfisktegundum. Žegar vegferšin hófst lofušu fręšingar Hafró 500 žśs. tonna jafnstöšuafla ķ žorski, yrši fariš eftir tillögum žeirra. Žaš hefur aš mestu veriš gert, sérstaklega sķšari hluta tķmabilsins.

Eftir aš fiskveišilandhelgi varš almennt 200 sjómķlur um mišjan įttunda įratuginn gįtu žjóšir fariš aš stjórna eigin fiskveišum en fram aš žvķ hafši veriš erfišara aš stjórna vegna žess aš śtlendingar voru upp ķ kįlgöršum og hirtu afrakstur af heimalöndunum. Loks var hęgt aš framkvęma žaš sem fiskifręšingar höfšu sagt įrum saman en žaš var aš koma žyrfti ķ veg fyrir ofveiši, ekki mętti veiša fiskinn of ungan hann žyrfti aš fį aš dafna, žį myndi afli aukast og hrygningarstofninn stękka, sem aftur žżddi aš nżlišun ykist.

Dregiš skyldi śr sókn ķ smįfisk og fariš varlega ķ aš veiša hrygningarfisk. Var žaš gert meš stękkun möskva ķ veišarfęrum og lokun svęša til lengri eša skemmri tķma. Sķšar voru almennt tekin upp kvótakerfi til aš tryggja aš ekki vęri veitt of mikiš. Eru žau nś alls rįšandi. Og enn rķkir žessi stefna, draga śr veišum til žess aš geta veitt meira seinna. En hver skyldi įrangurinn vera? Žaš mį sjį meš žvķ aš skoša aflažróun frį žvķ aš veišar voru nokkurn veginn frjįlsar og einu stjórntękin voru landhelgislķnur og gerš veišarfęra.

Ķsland

1. ĶslandŽegar sókn var frjįls var žorskafli gjarnan 400-450 žśs tonn. Virk stjórnun hófst 1976 žegar trollmöskvi var stękkašur śr 120 ķ 155 mm og skrapdagakerfi var innleitt. Įriš 1983 féll aflinn ķ 300 žśs. tonn, žį hafši fiskur lést eftir aldri vegna fęšuskorts, sem varš eftir aš 3 įra žorskur hvarf aš mestu śr veišinni og bęttist į jötuna. Žaš hafši ekki veriš fęšugrundvöllur fyrir žessar frišun smįfisks. Ķ kjölfariš var sett į kvótakerfi til aš aušvelda takmörkun veiša. Ellefu įrum sķšar, 1995, fór žorskaflinn ķ 169 žśs. tonn og ķ 147 žśs. tonn įriš 2008. Nś er hann aš skrķša ķ 230 žśs. tonn og Hafró hreykir sér af įrangri. Žaš veišist nś um helmingi minni žorskur eftir aš virk stjórnun veiša hófst.

Eystrasalt

2. EystrasaltŽorskstofninn er ķ slęmu įstandi. Žyngd 3 įra fiska hefur falliš śr 1,7 kg 1997 ķ um 300 g 2015. Pólverjar voru löngum sakašir um ofveiši og eftir aš žeir gengu ķ Evrópusambandiš var hęgt aš koma böndum į žį. Sett var į kvótakerfi og flotinn skorinn mikiš nišur undir mottóinu "Fęrri bįtar meiri fiskur?" Nś žrķfst žorskurinn ekki vegna hungurs, sem stafar af vanveiši en rįšgjöf vķsindanna er aš skera meira nišur. Kvótinn var skorinn nišur 56% fyrir komandi fiskveišiįr.

 

Noršursjór

6. NoršursjórBotnfiskafli ķ Noršursjó hefur dregist saman śr um milljón tonnum ķ 300 žśs. tonn frį žvķ fariš var aš stjórna. Į sama tķma hefur veriš dregiš grķšarlega śr sókn en įriš 1991 var skoski botnfiskflotinn 590 skip en var kominn nišur ķ 207 skip 2011. Svipaš mį segja um enska flotann en grķšarlegu fé hefur veriš variš ķ aš rķfa skip, ašallega nżleg skip til aš draga śr veišigetu flotans.

 

Ķrska hafiš

3. Ķrska hafišŽar hefur veriš stjórnaš meš kvótakerfi frį 1988. Žorskaflinn minnkaši stöšugt žvķ kvótinn var sķfellt skorinn nišur og nś er žar veišibann. Ég fór ķ tśr meš togara frį Kilkeel į N. Ķrlandi įriš 2003 en žį voru 30-40 togarar į žorsk, żsu og lżsuveišum, hvķtfiskveišum sem žeir kalla. Nś eru žeir allir farnir. Svokallaš "Cod saving plan" hefur veriš ķ gildi frį įrinu 2000 en žaš snérist eingöngu um verndun og nišurskurš meš fyrrgreindum įrangri.

 Fęreyjamiš

4. FęreyjarŽaš sem hefur einkennt žorskaflann viš Fęreyjar eru miklar sveiflur. Fyrir fyrra strķš sveiflašist aflinn frį 15-45 žśsundum tonna. Hann féll ķ 5000 tonn ķ sķšari heimstyrjöld vegna brotthvarfs erlendra togara. Ekki er aš sjį afli hafi aukist eftir frišunina ķ strķšinu. Žaš sem ekki hafši veriš veitt tapašist, žaš er óvarlegt aš geyma fisk ķ sjó. Eftir žvķ sem landhelgin fer aš stękka, um mišjan sjötta įratuginn, fara sveiflur aš dżpka og vara lengur. Kvótakerfi var sett į 1994 en breytt var yfir ķ dagakerfi 1996. Sķšasta aflaįriš var 2002, žį veiddust 38 žśs. tonn. Įriš eftir féll žorskaflinn ķ 24 žśs. tonn en žį var ég viš rįšgjöf ķ Fęreyjum. Ég sį aš žorskur var mjög farinn aš horast og vaxtarrannsóknir sżndu aš stóri fiskurinn, 60 cm og stęrri var aš mestu hęttur aš vaxa. Jafnframt fór aš veišast miklu meira af smįum ufsa. Ég lagši til aš veišidögum yrši fjölgaš um 15% og aš trollmöskvi viš ufsaveišar yrši smękkašur. Ekki var fariš eftir žessu en dögum fękkaš um 1%. Sķšan hefur aflinn fariš nišur į viš og ekki aš sjį betri tķš fram undan. Žorskaflinn 1915 var 8 žśs. tonn. Hér į landi hafa hagsmunašilar kvótakerfisins haldiš fram aš Fęreyingar hafi rśstaš fiskstofnum sķnum meš dagakerfinu. En er žaš svo?

5. Fęreyjar dagarEins og įšur sagši lagši ég til sóknaraukningu žegar ég sį aš fiskur var aš horast vegna ętisskorts. Fęreyskir fiskifręšingar lögšu hins vegar til samdrįtt og hafa gert žaš allar götur sķšan. Er svo komiš aš veišidögum hefur fękkaš śr 41 žśs. įriš 2002 ķ 22 žśs. 2016. Žetta er helmings nišurskuršur į dögum. Žar meš er ekki öll sagan sögš varšandi sóknina žvķ margir eru komnir meš svo fįa daga aš žeir hafa tekiš žann kost aš leggja skipunum. Skipum hefur einnig fękkaš į Fęreyjamišum. Įriš 2008 voru 247 skip og bįtar meš veišileyfi. Įriš 2016 voru gefin śt 102 leyfi en ašeins 72 žeirra notuš. Į venjulegum degi eru 26 skip og bįtar viš veišar.

Stór hluti Fęreyjamiša er frišašur. Fęreyjabanki, sem gaf nokkur žśsund tonn af žorski, hefur veriš lokašur fyrir togveišum ķ 25 įr og fyrir öllum veišum sķšan 2008. Könnun ķ rallinu sżnir aš žar er nś lķtiš annaš en geirnyt, gulllax, urrari, skrįpflśra og annar skķtfiskur, en reyndar fékkst vel af żsu ķ įr. Um 70% af heimamišum eru lokuš hluta įrs eša allt įriš. Engar togveišar eru leyfšar innan 12 mķlna utan žess aš litlir togbįtar, sem eru 6 talsins, en voru 17 fyrir 8 įrum, fį aš fara inn aš 6 mķlum į sumrin til aš veiša kola en mega ekki vera meš meira en um 30% af żsu og žorski sem mešafla. Stórir lķnubįtar mega ekki fara inn fyrir 12 mķlna mörkin. Og enn tala fiskifręšingar um ofveiši og samžykkt var ķ žinginu nżlega aš fękka dögum um 15% nęsta įr.

Rįšandi fręšimenn trśa žvķ aš frišun sé alltaf af žvķ góša. En vanveiši getur oft veriš hęttulegri en ofveiši. Einkenni ofveiši eru mjög skżr: Žį er smįfiskur rķkjandi en hann er vel haldinn og vex vel, stęrri fiskur einnig. Ķ vanveiši er įstandiš žannig aš fiskur er horašur og žrķfst illa vegna fęšuskorts vegna žess aš fiskafjöldinn er of mikill m.v. fęšuframbošiš. Žetta er aš vķsu flóknara žar sem margar tegundir eru saman aš bķtast um fęšuna og sótt er meira ķ eina tegund en ašra. En viš slķkar ašstęšur vanžrķfast oft allir. Mķn skošun er aš fęreyskir fiskifręšingar hafi stórskašaš fiskimišin viš Fęreyjar meš vanveiši.

Kolakassinn (e. Plaice Box)

Plaice Box Cut (Copy)Svo nefnist 38 žśs. ferkķlómetra svęši undan ströndum Hollands og Danmerkur. Žar voru bestu kolamiš ķ Noršursjó en mikiš veiddist af smįum kola og miklu var hent. Vķsindamönnum fannst snjallręši aš loka svęšinu svo smįi kolinn fengi aš vaxa og synda śt fyrir svęšiš žegar hann vęri oršinn stór. Svęšinu var aš mestu lokaš fyrir veišum 1994. Sķšan hefur sigiš į ógęfuhlišina. Fyrir lokun svęšisins var skarkolaafli ķ Noršursjó 170 žśs. tonn en var kominn nišur ķ 50 žśs. tonn 2008. Nś hafa rannsóknir sżnt aš skarkola hefur fękkaš og hann smękkaš į žessu frišaša svęši. Stofninn stękkaši ekki heldur minnkaši vöxtur kolans vegna fęšuskorts, sem vęntanlega stafaši af ofbeit, žvķ hann óx įgętlega į veišislóšinni utan frišaša svęšisins og žar hefur veiši veriš góš. Lķtiš fannst af fęšudżrum inni į lokaša svęšinu en miklu meira fyrir utan žar sem skipin voru aš skarka. Sumir vildu tślka žaš žannig aš veišarfęrin utan frišaša svęšisins rótušu upp fóšrinu svo fiskurinn nęši žvķ. Ein skżring sem lķka heyršist var aš hiti hefši hękkaš og mengun aukist. Nišurstöšur rannsóknanna voru sendar Evrópusambandinu įriš 2010 til śrvinnslu og įkvöršunar um framhaldiš. Nżjustu fréttir frį hollenskum sjómönnum herma aš žar sé enn lokaš og žar sé lķtiš af fiski en opinberlega sé žagaš um žetta klśšur.

Af žessar upptalningu mį rįša aš stjórn fiskveiša hefur hvergi leitt til žess aš žorskafli hafi aukist. Sama mį raunar segja um flestar ašrar tegundir botnfiska žó ekki sé fariš nįnar śt ķ žaš hér.

Rįšandi vķsindamenn eiga įkaflega erfitt meš aš sętta sig viš žaš minna veišiįlag leiši ekki einungis til minnkandi afla heldur lķka til minnkunar fiskstofna. En žaš er ekki erfitt aš skżra žaš śt. Žegar veitt er mikiš ef fiskstofni haldiš ķ skefjum žannig aš hann gengur ekki nęrri fęšudżrunum, žau fį aš vaxa og tķmgast ešlilega og jafnvęgi rķkir milli fiskanna og fęšudżranna. Žeir žrķfast vel og afföll eru tiltölulega lķtil. Vel haldinn fiskur hefur meiri mótstöšu gegn sjśkdómum og snķkjudżrum og į aušveldara meš aš flżja undan óvinum.

Sé dregiš śr veišum fjölgar fiski og samkeppni um fęšuna eykst. Fiski fjölgar, meira er étiš, samkeppni eykst og afföll verša meiri. Fęšuframboš minnkar vegna žess aš fęšudżrin eru upp étin og lķfmassi fiska minnkar. Žegar svo er komiš žarf miklu fęrri fiska til aš višhalda įstandinu svo stofninn helst įfram lķtill. Svona atburšarįs veršur aušskilin ef hśn er flutt upp į land:

Įkvešinn tśnblettur žolir tķu kindur įn žess aš ganga nęrri gróšri og allar žrķfast vel. Sé kindunum fjölgaš ķ 50 éta žęr upp grasiš og svöršurinn veršur ber. Žó kindunum sé fękkaš žarf ekki nema eina til tvęr til žess aš halda įstandinu viš.

Kvótakerfi er rķkjandi sjórnunarašgerš fiskveiša. Įhangandur žess eru tregir til aš ręša ókostina svo ég lżk žessari grein meš smį reynslusögu skosks sjómanns:

ArchieveÉg er į tveggja trolla 25 m togara sagši hann. Į veturna erum viš meš tvöfalt troll aš veiša skötusel, stórkjöftu, smįvegis ufsa, löngu og żsu ef hśn gefur sig. Viš veršum aš henda öllum žorski žvķ viš höfum ekki kvóta. Viš höfum ašeins 15 tonna kvóta af löngu og 15 af ufsa į mįnuši. Öllum smįfiski er hent, öllum smįum skötusel lķka. Į sumrin žegar botnfiskkvótinn er bśinn og fiskverš er lęgra förum viš į humar og frystum um borš. Viš hendum nęr öllum fiski ķ tveggja vikna tśr žar sem fiskverš er lįgt į sumrin og spörum kvótann žar til veršiš hękkar į nż.


Bloggfęrslur 5. jślķ 2017

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband