Mżvatn oršiš tęrt og lķfrķkiš ķ stuši. Hvernig skyldi standa į žvķ?

Jį žaš var einmitt žaš. Nišursveiflunni ķ Mżvatni lokiš. Engar skżringar gefnar ašrar aš sveiflan sé žekkt. Hvar er nś klóakkmengunin sem allt var aš drepa ķ fyrra? Er hśn horfin? Snemma ķ vor spįši ég žvķ, aš vęru hornsķlin horfin, yrši vatniš tęrt ķ sumar:

"Sé rétt aš hornsķlin séu nś horfin śr Mżvatni (stofninn hruninn eins og sagt er) žį er vatniš aš fęrast yfir į stig 4 hér aš ofan og verša tęrt nęsta sumar. Sjįum hvaš setur."

Vatniš er nś komiš į stig 1 ķ atburšarįsinni sem ég lżsti fyrr ķ vor og gaf skżringar į.

1. Vatniš er tęrt aš vori, mikiš af krabbaflóm ķ vatninu, mikiš mż, nóg fęša fyrir silung sem žrķfst vel, engin hornsķli.

2. 1-2 įrum sķšar, hornsķlum fjölgar, krabbaflóm fękkar og vatniš fer aš gruggast, dregur śr vexti silunga.

3. Vatniš gręnt, fullt af hornsķlum, krabbinn horfinn, silungur horašur. Allt fiskafóšur upp étiš og žaš endar meš žvķ aš hornsķlin yfirgefa vatniš. Ég hef séš žau synda śr vatninu nišur Laxį ķ milljónatali.

4. Aftur į byrjunarreit, hornsķlin farin, krabbaflęr komnar aftur og vatniš tęrt. Žessi hringrįs endurtekur sig į 5-7 įrum.

Ķ sumar, žegar vatniš var tęrt lék mér hugur į aš vita um įstand krabbaflónna, en skv. ofansögšu įtti aš vera mikiš af žeim. Sendi ég ķtrekaš fyrirspurnir um žaš til Įrna Einarssona forstöšumanns RAMŻ en hann foršašist aš svara öšru en aš žaš ętti aš eftir aš telja śr sżnunum.

Žó ég segši honum aš ekki žyrfti aš telja til aš sjį hvort mikiš, lķtiš eša ekkert vęri af krabbbaflóm, žaš sęist viš sżnatöku, svaraš hann ekki. Lķtill įhugi žar į bę til samvinnu eša skošana annara.

En išinn var hann viš aš telja blįbakterķur ķ śtrennsli vatnsins og ķ lok įgśst birtust nęr daglega upplżsingar um fjölda žeirra, eins og bešiš vęri ķ ofvęni eftir blómanum. Ķ gęr ręttist śr og žetta stóš į feisbókarsķšu RAMŻ: "Blįbakterķublóminn ķ Mżvatni žżtur upp og vatniš oršiš brśnlitaš". Greinilega įnęgšur meš aš ręst hefši śr.

Ķ vor setti ég einnig fram tillögu um hvaš mętti gera til aš koma ķ veg fyrir žörungablómann en žeim hefur ķ engu veriš svaraš.

Um mišjan jśni sį ég svo įstęšu til aš spyrja hvort rannsóknastöšin vęri komin ķ afneitun.

Og enn mį spyrja: Fį menn endalaust leyfi til aš vera ķ rugli og afneitun į kostnaš skattborgara?

----------

Ég stundaši rannsóknir ķ Mżvatni ķ rśm 10 įr, sat lengi ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir og var ķ stżrihópi um aškomu erlendra sérfręšinga aš Mżvatnsmįlum, svo ég žekki nokkuš vel til.


mbl.is Lķfrķki Mżvatns tekur viš sér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įkvöršun aflaheimilda: Er veriš aš grķnast?

Ķ Fréttablaši dagsins mįtti lesa eftirfarandi:

Tillögum Hafrannsóknastofnunar um rįšlagšan heildarafla ķ öllum tegundum er fylgt ķ žaula eins og undanfarin įr. Žetta er įkvöršun Gunnars Braga Sveinssonar sjįvarśtvegsrįšherra eftir samrįš ķ rķkisstjórn.

Ķ tilkynningu frį rįšuneytinu segir aš Gunnar Bragi ķtrekaši naušsyn žess aš stórauka fjįrmagn til hafrannsókna, žar sem rįšgjöf er aš margra mati viss vonbrigši mišaš viš vęntingar, eins og rįšherra tekur fram. Svara verši lykilspurningum um til dęmis hvers vegna nokkrir įrgangar žorsksins eru aš léttast, en kvótinn ķ žorski var ašeins aukinn um 5.000 tonn – ķ 244.000 tonn.

Er eitthvaš veriš aš fķflast ķ okkur? Til hvers žurfum viš sjįvarśtvegsrįšherrra ef hann gerir ekki annaš en aš įframsenda tillögur Hafró athugasemdalaust?

Og ķ žokkabót vill hann auka fjįrframlög til stofnunarinnar sem hefur einokun į rannsóknum og reyndar tślkun fyrirliggjandi gagna, svo žeir, meš frekari rannsóknum, megi svara lykilspurningum um hvers vegna žorskur sé aš léttast, horast.

Žeirri spurningu er einfalt aš svara og alveg ókeypis: Žaš vantar mat!

Hvers vegna skyldi žaš vera? Jś, žaš hefur veriš dregiš śr sókn um nęrri helming frį žvķ sem hśn var ķ įratugi žegar voru tekinn 400 žśs. tonn śr žorskstofninum. Hrygningarstofninn hefir žrefaldast frį įrinu 2000 og žó hann hafi sig allan viš viš aš éta upp yngri įrganga vantar žį enn fóšur. Žetta er heldur ekki gratķs žvķ žarna er veriš aš lįta eiga sig aš veiša um 200 žśs žorsktonn. Įrlega er veriš er aš kasta į glę öllum aflaveršmętum nśverandi žorskafla!

Viš žetta er aš bęta aš ķ nżjustu skżrslu Hafró hafa töflur um žyngd eftir aldri veriš felldar nišur og er ķ skżrslunni vķsaš ķ ICES pappķr sem ekki finnst į netinu. Nżjasta skżrslan frį žeim er frį ķ fyrra. Žvķ er ekki hęgt aš finna hvaša įrgangar hafa veriš aš horast og žį hve mikiš.

Erša nś!

 

VeišihlutfallHér er mynd sem sżnir hvernig sóknin ķ žorskstofninn hefur minnkaš, hlutfalliš sem tekiš er śr stofninum, svarta lķnan, hefur minnkaš um helming. Žaš žżšir, meš sama įframhaldi, aš stofnstęršin veršur aš tvöfaldast ef viš eigum aš komast ķ 450 žśs. tonn. Žaš gerist aldrei. Meš óbreyttri nżtingarstefnu hjökkum viš žarna og reyndar er stór hętta į aš stofninn geti "hruniš".


Nįttśrurannsóknastöšin viš Mżvatn ķ afneitun

Nżlega kynnti ég enn einu sinni žį tilgįtu aš sveiflurnar ķ lķfrķki vatnsins tengdust ofmergš fiskjar, hornsķla og stundum bleikju. Fiskurinn raskaši jafnvęgi fęšupżramķdans meš žvķ aš ofbeita krabbadżrin, sem nęrast į gręnžörungum žannig blįžörungarnir gętu tekiš yfir og vatniš lęgi golgręnt eftir. Skżrši ég žetta einnig ķ sjónvarpsvištali į Stöš 2 og į Vķsi.is žann 26. maķ s.l.

Daginn eftir birtist žetta į fésbókarssķšu Rannsóknarstöšvarinnar en stöšinni er stjórnaš af Įrni Einarssyni:

"Ķ Mżvatni verša miklar sveiflukenndar breytingar į mżflugustofnum į um 5-7 įra fresti. Žessar sveiflur bergmįla um allt vistkerfiš og hafa veriš mjög til umręšu. Žęr eru nįttśrulegar ķ grunninn en viršast hafa magnast um 1970. Žegar lęgšir eru komast andarungar ekki į legg og silungur sveltur. Žrjįr kenningar eru um drifkraft sveiflnanna. Ķ fyrst lagi aš sveiflur ķ vešurfari knżi žęr, ķ öšru lagi aš fiskar rįši žeim meš žvķ aš éta upp mżiš og ķ žrišja lagi aš mżiš sjįlft rįši örlögum sķnum meš žvķ aš mżlirfurnar éta upp fęšu sķna, kķsilžörunga og lķfręnar leifar į vatnsbotninum. Viš getum nefnt žęr vešurtilgįtuna, fiskatilgįtuna og mżlirfutilgįtuna. Miklar rannsóknir hafa veriš geršar į žessu og enn hefur ekkert komiš fram sem styšur vešur- og fiskatilgįturnar. Hins vegar eru eindregnar vķsbendingar um aš mżlirfutilgįtan sé mįliš. En žaš er önnur žróun ķ gangi. Hér er sślurit sem sżnir tęrleika Mżvatns (Syšriflóa, mešaltal jślķ og įgśst) frį 1973 til 2015 (hvķtu sślurnar). Takiš eftir aš męlikvarši lóšrétta įssins er öfugur. Tķšni "bjartra" įra (meš meira en 3ja metra rżni, en žį sést til botns) viršist fara minnkandi. Žetta er langtķma žróun sem lķklega tengist breytingum į nęringarefnaframboši ķ Mżvatni, köfnunarefni og /eša fosfór. Ekkert bendir sérstaklega til aš žessa žróun megi rekja til breytinga į fiskstofnum vatnsins." Sjį nįnar hér

Enn er žverneitaš žeirri tilgįtu aš fiskurinn komi nokkuš viš sögu. Ekki hef ég séš neinar rannsóknanišurstöšur frį Ramż, sem hafna fiskitilgįtunni. Eina sem lagt er į boršiš eru "mér finnst" rök.

Ķ skżrslu erlendu sérfręšinganna sem fengnir voru til leiks varšandi Mżvatn um sķšustu aldamót voru nefndar tvęr tilgįtur til aš skżra sveiflurnar:

"Rannsóknir ķ Mżvatni hafa ekki veriš fólgnar ķ tilraunum. Žess vegna er einungis unnt aš byggja tilgįtur um orsakir sveiflna ķ fęšukešjunni, mišaš viš nśverandi žekkingu, į fręšilegum grunni, og tilrauna er žörf til aš prófa gildi mismunandi žįtta sem koma viš sögu. Til skżringar į sveiflunum munum viš hér į eftir ręša tvęr andstęšar tilgįtur og žaš sem annašhvort styšur žęr eša veikir mišaš viš žau gögn sem til eru. Fjallaš veršur um rannsóknir og tilraunir sem gera žyrfti til aš meta į gagnrżninn hįtt hugsanlegar orsakir sveiflnanna ķ verkefni 4 hér į eftir.

Ekki er gert rįš fyrir aš önnur tilgįtan śtiloki hina, enda margt sameiginlegt meš žeim, en meš žvķ aš gera rįš fyrir žvķ er hins vegar unnt aš setja fram skżrari spurningar um žaš en ella hvaš stjórni hverju. Einnig munum viš, jafnframt žvķ sem viš fjöllum um tilgįturnar tvęr, benda į helstu og alvarlegustu eyšurnar ķ žį žekkingu sem nś er fyrir hendi.

Fyrri tilgįtan byggist į žeirri hugmynd aš stofnsveiflur ķ Tanytarsus stjórnist af gagnkvęmu sambandi dżranna og žvķ sem žau hafa śr aš moša og aš śtkoman śr žvķ samspili hafi įhrif į ašra žętti fęšukešjunnar.

Seinni tilgįtan byggist į žeirri hugmynd aš sveiflurnar séu tengdar stofnsveiflum efst ķ fęšukešjunni (hjį bleikju og hornsķlum), sem aftur hafi įhrif į ašra žętti nešar ķ fęšukešjunni."

Ķ framhaldinu er lagt til aš rannsóknum verši beint sérstaklega aš žessum žįttum. Žó bent sé į "helstu og alvarlegustu eyšurnar ķ žį žekkingu sem nś er fyrir hendi" er mér ekki kunnugt um neitt sérstakt įtak, utan žess aš skrį hornsķlaafla śr stöšlušum veišigildrum. Žį hefur Veišimįlastofnun ekki breytt neinu ķ sķnum įherslum viš vöktun į silungi, og ekki er mér kunnugt um aš sį sem žar stjórnar hafi neinn skilning į fiskatilgįtunni. 

Mér finnst žaš alvarlegur hlutur žegar stofnanir sem kenna sig viš vķsindi, Ramż, Lķffręšistofnun HĶ og Veišimįlastofnun, neita aš taka tillit til allra sjónarmiša og tilgįta sem fram koma og gefa žeim jafnt vęgi ķ rannsóknarįherslum og hafna įkvešnum kenningum įn fullnęgjandi rannsókna og neita aš ręša žęr.

Nś fundar nefnd umhverfisrįšherra um vandamįl Mżvatns og į aš skila ašgeršarįętlun į žjóšhįtķšardaginn. - Sjįum hvaš žeim leggst til. 

Hornsķli Mżvatn 1988      --------------------------

Įriš 1988 var įstandiš slęmt ķ Mżvatni. Vatniš var fullt af hornsķlum allt aš 10 cm löngum. Mikill žörungablómi og vatniš gręnt.

Bleikjan var mjög horuš og žessar aš dauša komnar. Svona fiskar hafa ekki afl til aš festast ķ netum og koma žvķ ekki fram sem skyldi ķ rannsóknaveišum. Žessar voru veiddar ķ nót. 

Skömmu eftir žetta yfirgįfu hornsķlin Mżvatn ķ stórum torfum.Bleikja Mżvatn 1988


Hvaš er til rįša ķ Mżvatni? Setja śt regnbogasilung

Umręšan um Mżvatn er einsleit, og einskoršast viš aš skolpmengun og įburšarnotkun eigi sök į žvķ aš vatniš hafi veriš golgręnt af žörungum undanfarin įr. Žó nżjar rannsóknir sżni aš einungis 1-2% af innstreymi nęringarefna komi frį athöfnum mannsins, skal eyša miklum fjįrmunum ķ aš endurnżja frįveitukerfi og minnka įburšarnotkun. Engar tilraunir eru geršar til aš skżra orsakasamhengi žess sem hefur veriš aš gerast ķ vatninu undanfarna įratugi og jafnvel enn lengur.

Ķ Fréttablašinu į laugardaginn (21/5) var mikil grein um Mżvatn. Žar sagši m.a:

"Įrni Einarsson, forstöšumašur Nįttśrurannsóknastöšvarinnar viš Mżvatn (RAMŻ), hefur sagt aš leirlosiš sé ein stęrsta óleysta gįtan ķ Mżvatni." og einnig:

"Ķ raun er žvķ ašeins um eitt aš ręša til aš stemma stigu viš žessari žróun, og žaš er aš tryggja aš sem allra minnst af nęringarefnum frį mannabyggš (köfnunarefni og fosfór) berist ķ grunnvatniš og žannig ķ Mżvatn."

Žį var ķ Fréttablašinu ķ gęr (23/5) grein eftir Gušmund Andra Thorsson, sem hefur žessa einföldu lausn: "Žaš žarf aš skrśfa fyrir flęši nęringarefna ķ vatniš undireins – bęši frį byggš og atvinnurekstri. Žaš er lįgmark og žegar bśiš er aš gera žaš mį fara aš velta fyrir sér įstęšunum."

Žó įstęšurnar fyrir žörungablómanum séu óžekktar žarf samt aš gera eitthvaš strax, žó svo menn séu ekki vissir um aš žaš lagi įstandiš eša skilji hvaš veldur. Žörungablómi veršur ķ Mżvatni meš reglulegu millibili, vatniš veršur gręnt, žvķ fylgir mżleysi og fuglar og fiskar svelta. Į milli viršist allt vera ķ lagi, vatniš tęrt, nęg įta fyrir fugl og fisk og allt ķ blóma. Minna mį į aš alltaf rennur jafn mikiš af įburšarefnum ķ vatniš svo varla er lausnar į vandamįlinu aš leita žar, žaš er eitthvaš annaš sem veldur žessu.

Žörungablómi hefur veriš žekktur ķ vötnum um allan heim og tengist hann oft aukinni įkomu nęringarefna af manna völdum. Reynt var aš lękna vandann meš žvķ aš śtiloka allt ašstreymi skolps en yfirleitt dugši žaš ekki til. Lķklega vegna žess aš vötnin eru oršin mettuš af nęringarefnum ķ botnseti og žaš fer svo aftur ķ umferš t.d. vegna uppgruggunar, rotnunar eša įhrifa frį dżrasamfélögum. Rannsóknir og tilraunir sżndu aš ofmergš smįfisks įtti mestan žįtt ķ aš višhalda žörungablómanum. Meš žvķ aš fękka fiski tókst aš lękna mörg vötn af žörungaplįgunni.

Ég skrifaši um žetta 1986 ķ kjölfar mikillar žörungaplįgu, og setti fram tillögur til śrbóta. Žęr fólu ķ sér aš sporna viš offjölgun bleikju og hornsķla.  

Ķ fyrra kom śt sęnsk skżrsla um įrangur žess aš fjarlęgja fisk śr 123 vötnum. Ķ samantekt segir:

Our results indicate that removal of planktivorous and benthivorous fish is a useful means of improving water quality in eutrophic lakes. Biomanipulation tends to be particularly successful in relatively small lakes with short retention times and high phosphorus levels. More thorough fish removal increases the efficacy of biomanipulation. Nonetheless successes and failures have occurred across a wide range of conditions.

Žó Rannsakendum Mżvatns hafi veriš marg bent į žetta lįta sem žeir viti žetta ekki og hafa žar af leišandi ekki bent į ašrar lausnir en aš laga klóak. Er hlaupin einhver pólitķk ķ vķsindin lķkt og geršist į tķma Kķsilišjunnar?

Hvaš er hęgt aš gera?

Erlendis, viš sams konar ašstęšur, hefur veriš brugšist viš meš žvķ aš fękka fiski. Annaš hvort meš veišum eša aš settur er śt rįnfiskur til žess aš halda smįfiskinum ķ skefjum. Ķ Mżvatni eru hornsķlin vandamįliš, en žau viršast žau nś aš mestu horfin śr vatninu. Sé žaš rétt lagast įstandiš nęsta sumar, vatniš veršur tęrara og įta fer vaxandi. Žaš er góš staša til aš grķpa til ašgerša.

Žar sem śtilokaš er aš halda hornsķlunum nišri meš veišum ķ Mżvatni er ašeins ein leiš fęr. Hśn er a nota rįnfisk til aš halda aftur af sķlunum. Urriši étur hornsķli en bleikja ekki fyrr en hśn er oršin stór, 37 cm eša stęrri. Reynt var aš setja śt urrišaseiši fyrir um 25 įrum meš litlum įrangri, enda voru seišin fį og smį og tilraunin stóš mjög stutt.

Regnbogasilungur er mjög öflug hornsķlaęta og hefur vķša veriš notašur. Hann hefur žann kost aš geta ekki tķmgast viš nįttśrulegar ašstęšur hér į landi og reyndar hvergi ķ Evrópu žrįtt fyrir aš vera mikiš notašur ķ fiskeldi. Žess vegna vęri tilraun sem fęli ķ sér sleppingu į regnbogasilungi afturkręf. Kęmi eitthvaš óęskilegt ķ ljós vęri hęgt aš bakka śt śr tilrauninni.

Ég tel aš rétt vęri aš gera žį tilraun aš sleppa regnbogasilungi ķ vatniš til aš halda aftur af fjölgun hornsķla. Sleppa žyrfti um 100 žśsund fiskum um 10 cm löngum. Žetta tilsvarar 30 fiskum /ha. Kaupverš er sennilega um 20 milljónir, en į móti kęmi nokkurra tuga tonna afli. Fylgst yrši nįiš meš framvindunni og nżjar įkvaršanir teknar ķ framhaldinu.

Ég hef reyndar stungiš upp į žessu įšur svo mér er full ljóst aš margir munu hoppa hęš sķna yfir svona tillögu. Setja framandi fisk ķ vatniš! En žį verša žeir aš sitja uppi meš žaš aš eftir örfį žokkaleg įr fer allt ķ sama fariš og umręšan fer aftur ķ sömu blindgötuna.

Ég stundaši rannsóknir ķ Laxį og Mżvatni samfellt frį 1974 til 1986, var ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir ķ mörg įr og var ķ stżrihópi um rannsóknir erlendu sérfręšinganna 1998 og 1999. Ég hef sett upp sķšu um Mżvatn žar sem ķtarlega er fjallaš um žessi mįl.

Skżringarmynd. Įstand vatns fyrir (efri hlutinn) og eftir vistfręšistjórnun (biomanipulation)Biomanipulation

 

Fyrir stjórnun; Mikiš af žörungum, lķtiš af dżrasvifi, sem étur žörunga og mikiš af fiskum sem éta dżrasvif. Gruggugt gręnt vatn

 

 

 

 

Eftir mešhöndlun; Hóflegt žörungamagn, mikiš af dżrasvif, fįir fiskar sem éta dżrasvif. Tęrt vatn.

 


Vandamįl Mżvatns, hvernig vęri aš gį undir stólinn?

Fyrirsögnin höfšar til žess aš į umlišnum įrum viršist sem mörgum tillögum aš skżringum į žörungaplįgunni ķ Mżvatni hafi veriš stungiš undir stól.

Mikil žörungaplįga rķkir ķ vatninu, kśluskķturinn horfinn, botninn eins og eyšimörk og hornsķlin horfin, er nišursošin lżsing į įstandinu. Ekki eru menn vissir um hvaš valdi en bent er į aukin umsvif mannsins og aukna įkomu nęringarefna af žeim sökum. Sem dęmi um hugmyndafįtęktina hafa menn miklar įhyggjur af žvķ aš hornsķlin séu horfin, en eins og sķšar veršur bent į leika žau afar mikiš hlutverk ķ vatninu og gętu jafnvel veriš höfundar og stjórnendur atburšarrįsarinnar.

Sveiflur hafa veriš ķ lķfrķki Mżvatns ķ marga įratugi og deilt hefur veriš um orsakirnar. Löngum var Kķsilišjunni kennt um svo og mengun af mannavöldum. Nś er Kķsilišjan löngu farin og į er žį kennt um gömlum įhrifum svo og mengun af manna völdum žó nżśtkomin skżrsla sżni aš hśn sé ekki nema um 1% af heildar įkomunni. Öšrum tilgįtum sem skżra męttu sveiflurnar hafa veriš hafnaš af rannsóknarašilum, RAMŻ og lķffręšistofnun HĶ.

Įriš 1998, ķ tengslum viš endurnżjun nįmaleyfis Kķsilišjunnar, fékk rķkisstjórnin žrjį višurkennda óhįša erlenda vķsindamenn til aš fara yfir tiltęk rannsóknargögn og ręša viš žį sem tengdust rannsóknum svo og heimamenn. Skżrslu var skilaš ķ įrsbyrjun 2000. Ķ henni kom m.a. fram aš hvorki vęri hęgt aš kenna Kķsilišjunni né mengun af mannavöldum um sveiflurnar ķ lķfrķkinu į neinn afgerandi hįtt. Skżringa yrši aš leita annars stašar. Nišurstašan var tślkuš į mismunandi hįtt og voru sumir afar óįnęgšir.

Žremenningarnir settu fram fleiri kenningar og lögšu fram tillögur aš rannsóknarįętlunum sem myndu svara żmsum spurningum og leiša til meiri skilnings į ešli sveiflanna. Ekki hef ég oršiš var viš aš fariš hafi veriš eftir tillögunum og skżrslan viršist nś grafin og gleymd.

Ein möguleg skżring er sś aš magn blįžörunga stjórnist af samspili fiska, krabbadżra og žörunga. Žaš mį hugsa sér lausnina į gįtunni um ślfinn, lambiš og heypokann, sem ferja skal yfir įna, eitt stykki ķ einu. Hśn byggir į žvķ aš lambiš myndi éta heyiš, ślfurinn gęti étiš lambiš en ekki heypokann. Hugsum okkur gróinn landskika sem beittur er af kindum. Ślfaflokkur kemur į svęšiš, étur féš, žrķfst vel og fjölgar sér. Kemur žar aš ślfarnir hafa étiš upp kindurnar svo enginn er til aš bķta grasiš og ślfarnir einir eftir sveltandi, ķ grasi upp aš öxlum.

Stundum hefur žetta veriš svipaš ķ Mżvatni. Byrjum meš hreint borš:

1. Vatniš er tęrt aš vori, mikiš af krabbaflóm ķ vatninu, mikiš mż, nóg fęša fyrir silung sem žrķfst vel, engin hornsķli.

2. 1-2 įrum sķšar, hornsķlum fjölgar, krabbaflóm fękkar og vatniš fer aš gruggast, dregur śr vexti silunga.

3. Vatniš gręnt, fullt af hornsķlum, krabbinn horfinn, silungur horašur. Allt fiskafóšur upp étiš og žaš endar meš žvķ aš hornsķlin yfirgefa vatniš. Ég hef séš žau synda śr vatninu nišur Laxį ķ milljónatali.

4. Aftur į byrjunarreit, hornsķlin farin, krabbaflęr komnar aftur og vatniš tęrt. Žessi hringrįs endurtekur sig į 5-7 įrum.

Sé rétt aš hornsķlin séu nś horfin śr Mżvatni (stofninn hruninn eins og sagt er) žį er vatniš aš fęrast yfir į stig 4 hér aš ofan og verša tęrt nęsta sumar. Sjįum hvaš setur.

Kśluskķtur og annar botngróšur er horfinn vegna žess aš blįžörungasśpan kemur ķ veg fyrir aš ljósiš nįi nišur į botninn. Vandamįliš er žvķ blįžörungurinn, hvaš veldur žvķ aš hann blossar svona upp? Žekkt er aš žaš hafa skipst į tķmabil meš u.ž.b. 7 įra millibili, žar sem vatniš skiptist į aš vera tęrt og gruggugt af žörungum. Alltaf er samt sama innstreymi af nęringarefnum. Hvernig mį vera aš stundum valdi žau žörungablóma og stundum ekki? Žaš hljóta aš vera ašrir lķf- og vistfręšilegir žęttir sem žarna eru aš verki. Samt er žaš eina sem mönnum dettur ķ hug nśna er aš rįšast ķ aš lagfęra klóak, sem ašeins stendur fyrir um 1% af innstreymi nęringarefna ef marka mį nżśtkomna rannsóknaskżrslu. Rįšherrann vitnar ķ skżrsluna og telur aš įstand vatnsins sé ekki af manna völdum. Samt į aš rįšast ķ dżrar framkvęmdir žvķ "žaš er žaš eina sem viš getum gert. Hvernig vęri nś aš skyggnast ķ hugmyndir og tillögur sem stungiš hefur veriš undir stólinn?

Ég stundaši rannsóknir ķ Laxį og Mżvatni samfellt frį 1974 til 1986, var ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir ķ mörg įr og var ķ stżrihópi um rannsóknir erlendu sérfręšinganna 1998 og 1999. Ég hef sett upp sķšu um Mżvatnsmįl hér. Žar eru slóšir, m.a. į skżrslu erlendu sérfręšinganna.


mbl.is Mżvatn aš hruni komiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er fiskurinn ķ sjónum aš ganga til žurršar vegna ofveiši?

Žann 19. janśar s.l. birtist grein ķ The Guardian žar sem žvķ var haldiš fram aš vegna ofveiši vęri fiskafli heimsins aš minnka žrisvar sinnum hrašar en įšur hefši veriš tališ. Žvķ til stašfestingar var vitnaš ķ nżbirta rannsókn ķ Nature Communication.

Höfundar eru Daniel Pauly og Dirc Zeller og rannsóknin var styrkt af Pew Charitable Trust sem styrkir żmis samtök sem beita sér gegn fiskveišum, m.a. Greenpeace og WWF. Pauli er löngu dottinn śr stól sķnum sem trśveršugur fiskifręšingur vegna fjįrhagslegra tengsla sinna viš PEW. Tilkynningar um svona greinar gegn fiskveišum eru gjarnan sendar į flesta fjölmišla, sem birta "vķsindin" gagnrżnislaust.


Moggi 21 jan bls46Morgunblašiš var einn žeirra sem gleypti beituna hrįa, birti hįlfsķšu frétt 21. janśar s.l. į bls 46 žar sem sagši ķ undirfyrirsögn:".. afli minnkar hrašar en opinberar tölur segja til um. Bendir til aš įstand fiskstofna sé verra en įšur var tališ".

Ķ stuttu mįli gekk rannsókn Pauly og félaga śt į aš sżna fram į aš tölur FAO um heimsafla vęru of lįgar, aflinn vęri miklu meiri en žar kęmi fram. Žį hefši hann falliš hrašar en fram kęmi hjį FAO. Žetta geršu žeir meš žvķ aš bęta viš afla śr stöšuvötnum, frumbyggja- og sportveišum, ólöglegum veišum og brottkasti. Ķ žessu skyni notušu žeir m.a. innkaupanótur frį hótelum og tölur um fiskneyslu ķ żmsum löndum. Tölur žęr sem FAO vinnur meš eru aš heimsaflinn 1996 hafi veriš 86 milljónir tonna en hafi sķšan žį minnkaš ķ 80 milljónir tonna. Skżrsluhöfundar finna žaš sķšan śt meš ofangreindum pęlingum aš aflinn hafi veriš rśmum 40 milljón tonnum meiri og minnkaš hrašar en FAO hefur gert rįš fyrir. Höfundarnir hafa miklar įhyggjur af žvķ aš heimsaflinn sé meiri en įšur hafši veriš tališ.

Erfitt aš skilja hvers vegna žaš ęttu aš vera slęmar fréttir. Ašalatrišiš er aš heimsaflinn hefur haldist svipašur sl. 30 įr eins og sjį mį af mešfylgjandi mynd, en žar mį sjį tölur frį FAO , nešri lķnan, og nżju įętlunina, efri lķnan.

Clipboard01Įstęša žess aš hann hefur minnkaš eilķtiš undanfariš, ef žaš mį žį kalla žetta minnkun, telja höfundar aš megi rekja til ofveiši. Žaš er nokkuš frjįlsleg tślkun ķ ljósi žess aš sķfellt er veriš aš žrengja aš fiskimönnum og fiskveišum. Vegna įróšurs um meinta ofveiši hefur sķfellt veriš aš draga śr veišum į stórum hafsvęšum. Mį žar m.a. nefna alla lögsögu ESB žar sem heilu flotarnir hafa veriš žurrkašir śt "til aš koma ķ veg fyrir ofveiši". Žó Ķslandsmiš séu full af žorski er veišiįlagiš haft lįgt, ķ "varśšarskyni", og er žar komin skżringin į aš žorskaflinn er nś einungis tępur helmingur af žvķ sem hann var įratugum saman ķ frjįlsri sókn.

Pew er skuggasjóšur sem hefur styrkt prķvatsamtök, stofnaš og kostaš rannsóknastofnanir sem vinna gegn fiskveišum. Stöšugt er talaš um ofveiši og leitina aš sķšasta žorskinum. Gefnar eru śt skżrslur žar sem talaš er um verndun hafsins, sjįlfbęrni, vistvęnar veišar og naušsyn žess aš sporna viš ofveiši. Pew hefur sett į stofn rannsóknastofnanir austan hafs og vestan, en yfirleitt halda žeir sig ķ bakgrunninum sjįlfir. Einnig hafa žeir tök į mörgum fjölmišlum ķ gegn um fjįrstušning, Le Monde og The Guardian t.d. Hér er įgętis śttekt į PEW skrifuš af Menakhem Ben-Yami, Ķsraelsmanni sem vann lengi hjį FAO.

Heimsendaspįrnar tengdar fiskveišum koma meš reglulegu millibili. Og alltaf lįta fjölmišlar plata sig, enda er žaš tilgangur įróšursaflanna. Fjölmišlar męttu alveg fara aš standa sig betur.

 


Veiša og sleppa fiski - ótrśleg gręšgisžróun

Žį er lišiš enn eitt tķmabil meš veiša-sleppa. Veišin var meš eindęmum ķ sumar og hafa opinberir vķsindamenn enga skżringu į žvķ hvers vegna veišin sveiflast svona milli įra, hörmungarveiši ķ fyrra og metveiši nśna. Lįtum žaš liggja milli hluta.

En nś er nż staša mišaš viš žaš sem įšur var: Menn sleppa nęr öllum fiski ķ dżrustu įnum. Žetta skekkir alla tölfręši, enginn veit hve margir veiddust aftur og aftur og sumir veišimenn bóka fisk sem var į ķ fimm  sekśndur sem veiddan - og slepptan. Žį er mikil freisting fyrir veišimenn til žess aš bśa til fiska til aš standast samanburš viš ašra ķ hollinu. Žį hefur oft veriš żjaš aš žvķ aš veišilaeyfasalar prenti fisk. Allt er žetta aušvelt ef menn žurfa ekki aš sżna aflann.

Žetta byrjaši allt ķ Grķmsį fyrir nokkrum įratugum žegar amerķskum veišimönnum var uppįlagt aš sleppa öllum hrygnum ķ žeim tilgangi aš auka seišaframlešslu įrinnar. Ķ sįrabętur fengu žeir heim meš sér reyktan lax. Žótti žeim mikiš til um žessa rękrun. En žeim var ekki sagt aš reykti laxinn hefši veriš veiddur ķ net nešar ķ vatnakerfinu. Nś fį menn engan reyktan lax lengur ķ staš žeirra sem sleppt er, fara heim meš öngulinn ķ rassinum eins og sagt var hér įšur fyrr.

Stóra stökkiš kom svo 1998 žegar veišimönnum  ķ Vatndsalsį var bannaš aš drepa lax. Sagt var aš svona aš gerš myndi verša įnni til góšs og stušla aš betri og jafnari veiši. Reynslan sżndi annaš. Veišin ķ Vatnsdalsį hélst svipuš og ķ nįgrannaįnum, žrįtt fyrir aš hluti veišinnar vęri tvķtalin.
Aš ekki veršur meiri ręktunarįrangur af žessu skżrist af tvennu: Laxinn gengur ašeins einu sinni ķ įna, einungis um 5% lifa af hrygninguna til žess aš ganga ķ annaš sinn og hrygna. Žaš er žvķ ekki hęgt aš safna upp fiski milli įra.

Hrygning ķ flestum įm er yfirleitt yfirdrifin. Į mķnum langa ferli viš seišaveišar hef ég aldrei oršiš var viš skort į fyrsta įrs seišum, fjöldi žeirra er oftast langt umfram žarfir. Fjöldi stęrri seiša er oft hverfandi og ekki ķ neinu hlutfalli viš fjölda fyrsta įrs seiša. Vegna mikillar samkeppni eru fyrsta įrs seišin illa undirbśin undir veturinn og afföll žvķ mikil, auk žess sem žau veita eldri seišum samkeppni. Aukning hrygningarstofns er žvķ oftast til skaša.

Margir veišimenn fara ekki til veiša žar sem skylt er aš sleppa öllum fiski, žeir fara į mis viš žį įnęgju aš matbśa hann handa sér og sķnum, nokkuš sem žeir telja vera endapunktinn į góšri veišiferš.
Žį žykir mönnum žaš ekki heyra undir ešlilega veišmennsku og umgengni viš nįttśruna aš veiša žreyta og landa fiski til žess eins aš henda honum aftur ķ įna.
Žį mį minna į aš ķ lögum um dżravernd segir:

"Skylt er aš fara vel meš öll dżr. Óheimilt er aš hrekkja dżr eša meiša. Foršast skal aš ofbjóša kröftum žeirra og žoli".

Ķ lögum um dżraveišar stendur:

"Įvallt skal stašiš aš veišum žannig aš žaš valdi dżrunum sem minnstum  sįrsauka. Skylt er veišimönnum aš gera žaš sem ķ žeirra valdistendur til aš aflķfa dżr sem žeir hafa veitt įverka".

Berum viršingu fyrir brįšinni og nįttśrunni og göngum til veiša meš žvķ hugarfari aš viš séum aš veiša okkur til matar og huggulegheita. Fįtt er eins skemmtilegt og aš halda veislu meš sjįlfs aflašs matar.


Žöggunin um kvótakerfiš

Lengi hefur veriš įberandi hve flestir fjölmišlamenn eru išnir viš aš draga taum kvótakerfisins, velja sér višmęlendur og hafna öšrum ķ žeim tilgangi.
Fyrr ķ vor hlustaši ég į Sprengisand žar sem Sigurjón Mįr Egilsson ręddi viš tvo žingmenn um sjįvarśtvegsmįl og hafši sér til fulltingis Kolbein Įrnason framkvęmdastjóra SFS (LĶŚ). Žvķ aš fį Kolbein en ekki einhvern fórnarlamba kerfisins?
SME hefur alla tķš dregiš taum kvótakerfisins. Hann tók viš ritstjórn sjómannablašsins Vķkings, eftir aš Sigurjóni Valdemarssyni ritstjóra og mér sem fiskifręšiskrķbent var bolaš śt įriš 1993. Žetta var aš sögn gert ķ nafni hagręšingar. Viš höfšum veriš meš mjög sterka gagnrżni į Hafró og kvótakerfiš ķ um 4 įr og fašir Halldórs Įsgrķmssonar og fleiri höfšu sagt um įskriftinni. Į žessum tķma var Gušjón Arnar Kristjįnson forseti FFSĶ, sem gaf śt Sjómannablašiš Vķking.

Į śfnum sjóSkrif okkar ullu miklu fjašrafoki ķ herbśšum Hafró en žeir bišu samt alltaf spenntir eftir blašinu: Į bókasafninu žar var miši sem sagši aš bannaš vęri aš fara meš "Vķkinginn" śt af safninu en mönnum bent į aš ljósrita. Eftir aš SME tók viš ritstjórn "Vķkingsins" uršu sjómannabrandarar og annaš léttmeti rįšandi. Žöggunin byrja snemma og stendur enn.

Hér er ein af sķšustu greinunum sem viš Sigurjón skrifušum saman ķ Vķkinginn įriš 1992, ekki skafiš af žvķ, en greinin gęti hafa veriš skrifuš ķ gęr. 

Nś, aldarfjóršungi sķšar, hjakka Hafró og stjórnvöld ķ sama farinu og aflinn er enn lķtill eftir margar dżfur. Žorskaflinn 1992 var 270 žśs. tonn, en stefnir ķ aš vera 240 žśs. tonn į žessu įri. Į ekkert aš fara aš lęra af reynslunni?


Żsuseišin eru sżnd veiši en ekki gefin

Hafró flaggaši žvķ aš loknu haustralli aš żsuįrgangur įrsins vęri mjög stór. Žetta var ašalfréttin, svona til aš auka bjartsżni landsmanna. En - žetta eru fingurlöng żsuseiši, nżbśin aš taka sér bólfestu į botni. Žeirra bķšur hęttulegt lķf ķ umhverfi žar sem žeir smęrri eru étnir af žeim stóru. Heil fjögur įr eru ķ aš žessi įrgangur komi aš rįši fram ķ veiši, ef hann kemst ķ gegn um hremmingarnar.

_suargangurinn_1252184.jpg

Žetta er einkennileg įnęgja Hafró, segja viš žjóšina aš von sé į aukinni żsugegnd eftir fjögur įr, į sama tķma og sjómenn, sem eyša stórum hluta ęfi sinnar į hafinu, segja sjóinn fullan af fiski og aš żsa sé til sérstakra vandręša vegna žess aš ekki sé til kvóti fyrir henni. Dįsamlega kvótakerfiš enn į feršinni.

Ķ Fréttablašinu 18. desember 2014 sagši aš stór żsuįrgangur kęmi į óvart og aš haldbęrar skżringar į žvķ af hverju stór żsuįrgangur męldist ķ haustralli Hafrannsóknastofnunar lęgju ekki į lausu. Eina sem sé ķ hendi er ešli żsustofnsins hér og annarra ķ Noršur-Atlantshafi. Įfram segir:

"Eins og greint hefur veriš frį bendir fyrsta męling į 2014-įrgangi żsu til aš nś sé sex įra hrinu af mjög lélegum įrgöngum lokiš. Męldist 2014-įrgangurinn sį nęststęrsti sķšan haustrall hófst įriš 1996 og einungis stóri įrgangurinn frį 2003 męldist stęrri ķ fyrstu męlingu įrgangsins į sķnum tķma. Vķsbendingar eru žvķ um aš 2014-įrgangur żsu geti oršiš stór eftir langvarandi lélega nżlišun".

"Sérfręšingar Hafrannsóknastofnunar segja ķ svari viš fyrirspurn Fréttablašsins aš ešli allra żsustofna, sem reyndar finnast bara ķ Noršur-Atlantshafi, sé aš viškoma žeirra er ętķš hįš miklum sveiflum og orsökin fyrir žvķ er óljós; umhverfisžęttir allra žessara żsustofna eru ešli mįlsins samkvęmt nęsta ólķkir og žį er einnig ljóst aš stęrš hrygningarstofns hefur lķtiš meš žessar sveiflur aš gera. Žannig kom stóri įrgangurinn frį 2003 upp af hrygningarstofni sem var ķ mešallagi stór eša jafnvel minni en žaš eftir žvķ hversu mešaltal er tekiš af mörgum įrum".

Ja hérna. Nś er višurkennt aš menn viti ekkert um, žrįtt fyrir allar rannsóknir, hvers vegna żsan allt ķ einu tekur viš sér, en sagt er aš "stęrš hrygningarstofns hafi lķtiš meš žessar sveiflur aš gera". Žetta eru nokkur tķšindi, Hafró er bśin um langt įrabil aš predika stękkun hrygningarstofna svo žeir gefi meira af sér. Sérstaklega į žetta viš um žorskinn; bśiš er aš vernda og vernda, setja hrygningarstopp til aš hann fįi aš "gera žaš ķ friši", en menn eru enn aš bķša eftir Godot; lélegir žorskįrgangar koma įr eftir įr žrįtt fyrir stęrsta hrygningarstofn allra tķma! En stęrš hrygningarstofns żsunnar skiptir ekki mįli, segja žeir en hafa ekki hugmynd um hvers vegna klakiš heppnast. Voru menn kannski ķ raušu peysunni meš fiskihśfuna į höfšinu?

Fleira var įhugavert ķ fréttum af žessu haustralli, eins og segir ķ tilkynningu Hafró:

"Meira fékkst af flestum tegundum ķ stofnmęlingu aš hausti įriš 2014 en undanfarin įr og eru vķsitölur sumra tegunda žęr hęstu frį upphafi haustrallsins įriš 1996. Vķsitala žorsks er sś hęsta sķšan męlingar hófust įriš 1996".

Getur veriš aš ašrir žęttir spili inn? Til rannsóknirnar voru leigšir togararnir Jón Vķdalķn VE og Ljósafell SU en undanfarin įr hafa rannsóknaskip Hafró séš um ralliš. Meira veiddist af öllum tegundum ķ rallinu segir ķ fréttatilkynningunni.

Žį mį spyrja hvort žaš sé aš žakka "nżju" skipunum ? Ętli aš sjómenn viti ekki aš veišiskip, įhafnir og veišiašferšir skipti mįli. Jafnvel žó sé reynt aš hafa allt eins frį įri til įrs.


Enn lįta menn plata sig: Samherji kaupir 22% ķ norsku sjįvarśtvegsfyrirtęki

Skv. "Fiskifréttum" kaupir Samherji 22% ķ norsku sjįvarśtvegsfyrirtęki, en dótturfyrirtęki Samherja, Cuxhavener Rederei og Icefresh, munu kaupa 22% hlut ķ norska sjįvarśtvegsfyrirtękinu Nergård. Ętlunin er aš fyrirtękin vinni nįiš saman ķ framleišslu og sölu į ferskum, frystum og žurrkušum afuršum, aš žvķ fram kemur ķ fréttatilkynningu frį Nergård.

Kaupin eru hluti af višleitni beggja fyrirtękjanna til žess aš auka įherslu į ferskar afuršir, segir Tommy Torvanger forstjóri Nergård ķ samtali viš sjįvarśtvegsvefinn Undercurrentnews.com, en hann vildi ekki upplżsa um kaupveršiš.

Fyrirtękiš, sem er meš ašalskrifstofu ķ Tromsö ķ Noršur-Noregi, gerir śt fimm togara og starfrękir fiskvinnsluhśs og sölufyrirtęki. Hjį žvķ starfa 440 manns. Velta Nergaard hefur veriš nįlęgt 35 milljöršum króna į įri og hafa vinnslur félagsins į undanförnum įrum tekiš į móti nįlęgt 50.000 tonnum af bolfiski og um 100.000 tonnum af uppsjįvarfiski.

Vegna žessara kaupa er fróšlegt aš rifja upp hvernig Samherji komst yfir allan śthafskvóta Breta.

"Guggan veršur alltaf gul". Žetta sögšu Samherjamenn žegar žeir "keyptu" Gugguna frį Ķsafirši žegar śtgeršin var ķ fjįrhagskröggum. Įšur en hęgt var aš snżta sér var žaš brotiš og Guggan hvarf til Žżskalands, DFFU hét fyrirtękiš žar. En žeir hafa vķšar leikiš sama leikinn. Fróšlegt er aš skoša hvernig žeir hafa nįš öllum śthafsveišikvóta Breta ķ Barentshafi meš uppkaupum skipa hjį fyrirtękjum ķ kröggum. Lķtum į žessa śttekt sem ég aflaši mér meš vištölum ķ Skotlandi og af heimasķšu Samherja:

Samherji ķ Evrópu
Samherji keypti Onward Fishing Co ķ Aberdeen. Žvķ fyrirtęki gekk vel meš sķna togara, Dorothhy Gray, Glenrose I og Challanger. Eigandinn, Terry Taylor, var žį užb. aš panta 60 metra langan frystitogara og lagši til aš keyptur yrši fęreyski togarinn Artic Eagle. Žį hafši norska stjórnin stöšvaš fyrirgreišslu Statoil viš Fęreyinga og refsaš žeim žannig fyrir veišar žeirra ķ Smugunni. Togarinn, Artic Eagle, sem keyptur var fyrir lķtiš, žurfti endurnżjunar og breytinga viš fyrir 2 milljónir punda. Hann var endurskķršur Glen Eagle. Žetta olli fjįrhagserfišleikum hjį fyrirtękinu.

Pįll Sveinsson hjį Icebrit ķ Grimsby frétti af vandręšum fyrirtękisins og lét Žorstein Mį Baldvinsson vita. Samherji keypti fyrirtękiš og breytti rekstri Onward Fishing. Togarinn Altjerin var tekinn inn ķ fyrirtękiš og allur kvóti žess ķ Barentshafi fluttur yfir. Nafni fyrirtękisins var breytt ķ Artic Highlander. Önnur skip fyrirtękisins voru seld til Noregs til žjónustu viš olķuborpalla. Ķslenskur skipstjóri var fenginn į Highlander og įhöfnin, 25 manns, var til helminga skosk og ķslensk.
Highlander landaši frystum flökum ķ Aberdeen ķ 2 įr en var skipt śt fyrir Snęfugl sem leigšur var frį öšru ķslensku śtgeršarfyrirtęki og skķršur Norma Mary. Žetta var frystitogari, sem veiddi kvóta śr Barentshafi, en įhöfnin var nś aš mestu ķslensk.

Haraldur Grétarsson stjórnaši fyrirtękinu en fyrrverandi forstjóri gerši lķtiš annaš en aš fį bresk yfirvöld til aš samžykkja ķslensk skjöl og vottorš, og vera milligöngumašur Samherja og stjórnvalda. Hann sį einnig um žżska togara og vinnslustöšvar įsamt Finnboga Baldvinssyni.
ŚA hafši keypt "Boyd Line Management Services Ltd." ķ Hull haustiš 2002. Boyd Line var gamalgróiš fyrirtęki, stofnaš įriš 1936, og hjį žvķ störfušu 10 starfsmenn ķ landi og um 60 sjómenn. Velta félagsins var um 950 milljónir króna 2002. Félagiš réš yfir um 40% af žorskkvóta Bretlands ķ Barentshafi, sem var śthlutaš af Evrópusambandinu. Aflaheimildir Boyd Line voru viš kaupin um 3.900 tonn af žorski, rösk 500 tonn af żsu auk nokkurra tuga tonna ķ öšrum tegundum. Boyd Line gerši śt tvö sjófrystiskip; Arctic Warrior, skrįš ķ Bretlandi og nżtti kvóta félagsins ķ Barentshafi, og Arctic Corsair, skrįš ķ Rśsslandi og nżtti rśssneskar veišiheimildir. Fyrrnefnda skipiš var mannaš breskri įhöfn en į Arctic Corsair, sem var gert śt ķ samvinnu viš Rśssa og undir rśssnesku flaggi, voru flestir ķ įhöfn frį Rśsslandi.

Samherji keypti įriš 2004 Boyd Line og togara žeirra Arctic Warrior af Brimi, įšur ŚA. Hollenska sjįvarśtvegsfyrirtękiš Parlevliet Van der Plas B.V. tók žįtt ķ žessum kaupum aš hįlfu. Félag žeirra fékk nafniš UK Fisheries Ltd.
Brim fékk rśm 13 milljónir punda fyrir Boyd Line, lišlega 2 milljarša į nśvirši. Samherji greiddi meš hlutabréfum ķ Ķslandsbanka.
Įriš 2006 keypti Samherji J. Marr og žeirra stóru togara, einn frystitogara meš heimildir ķ Barentshafi og žrjį ķsfisktogara meš aflaheimildir ķ EU, į Gręnlandi og viš Ķsland.
Žar meš var Samherji kominn meš allan kvóta Bretlands ķ Barentshafi ķ gegn um Onward, Boyd Line og J Marr. Žetta jafngildti um 80% af kvótanum viš Ķsland.

Samantekt į starfssemi Samherja 1994-2007

• 1994, keyptu frystitogarann Akrabergi ķ gegn um Framherja ķ Fęreyjum sem var ķ žrišjungs eigu Samherja.
• 1995, keyptu 49.5% af Deutsche Fishfang Union (DFU).
• 1996, keyptu Onward Fishing meš 4 togurum.
• 1996, stofnušu Seagold ķ Hull til aš selja eigin afuršir, frosinn fisk. Dótturfélag Seagold er Ice Fresh Seafood, Grimsby.
• 1997, Altherjerin endurskrįšur ķ Aberdeen til aš veiša kvóta Onward. Endurskķršur Onward Highlander
• 2000, Snęfugl endurskķršur Normay Mary leigšur til aš koma ķ staš Altherjerin (Onward Highlander)
• 2001, keyptu fiskvinnslu Hussman and Manh GMBH ķ Žżskalandi, forstjóri Finnbogi Baldvinsson.
• 2001, Baldvin Žorsteinsson seldur til DFU.
• 2001 leigan į Snęfugli rann śt og honum skilaš til Ķslands. Ķ staš hans kom Akureyrin, sem skķrš var Norma Mary. Žegar skipiš var bśiš aš veiša kvóta Breta ķ Barentshafi var žvķ flaggaš til Ķslands og sent į rękjuveišar viš Gręnland. Skipinu var svo flaggaš aftur til Bretlands til aš veiša kvótann ķ Barentshafinu.
• 2003, keyptu hlut ķ norska laxeldisfyrirtękinu Fjord Seafood .
• 2003, keyptu hlut ķ Berg Frost, Fęreyjum.
• 2004, keyptu Boyd Line meš Arctic Warrior, ķslenskir yfirmenn.
• 2006, keyptu J Marr ķ Hull.
• 2006, keyptu uppsjįvartogarann Serene frį Shetlandseyjum.
• 2006, fóru inn ķ pólska śtgerš, Atlaantex, meš togarann Wiesbaden ķ gegn um DFFU, sem keypti 51% ķ félaginu, til aš nį sér ķ ESB kvóta.
• 2007 keyptu erlenda starfssemi Sjólaskipa hf. og stofnušu Katla Seafood, sem rekur sjö risatogara og tvö žjónustuskip viš Mįritanķu og Marokkó.

Samherji ręšur nś yfir öllum śthafskvóta Breta, - ķ boši ķslenskra banka.


Hungurįstand į žorski ķ Eystrasalti

Mjög hefur dregiš śr vexti žorsks ķ Eystrasalti eftir tveggja įratuga barįttu viš meinta ofveiši. Skip hafa veriš brennd til aš draga śr sókn og trollmöskvi hefur veriš stękkašur til aš leyfa fiskinum aš lifa lengur ķ žeirri von aš hann stękkaši og afli ykist; "Veiša minna nśna en meira seinna" stefnan.
Fęrri skip
 
Žessi ašferš hefur heldur betur brugšist, nś er svo komiš aš einungis um 5% af stofninum nęr žvķ aš komast yfir undirmįlsmörkin sem eru 38 cm. Svo mjög hefur dregiš śr vexti aš 3 įra žorskar sem voru um 2 kg 1995 eru nś ašeins 300 g, auk žess aš vera grind horašir. Hįmarks stęrš žorska féll śr 6 kg 2005 ķ 2 kg 2012 og er vęntanlega enn minni nś.

Löngu er vitaš aš hęttulegt er aš brśka veljandi veišarfęri og veiša ašeins stęrstu fiskana; Žaš veldur aukningu į smįfiski og aukinni samkeppni um fęšu. Fiskarnir horast, mótstaša gegn sjśkdómum og snķkjudżrum minnkar og afföll aukast. Ofan į bętist aš stóri fiskurinn, sem heldur aftur af offjölgun smįfiska er fjarlęgšur.  Įrangurinn; ormagaršur af horfiski. Rįš viš svona įstandi er er aš grisja stofninn meš įherslu į aš veiša smįfisk 

Vegna žess hve fįtt er um ętilegan fisk er ljóst aš brottkast er mikiš. Hingaš til hafa menn getaš hent (sleppt) undirmįlsfiski. En nś er komin upp sérstök staša. 

Um įramót tekur gildi įkvöršun Evrópusambandsins um aš allur fiskur skuli koma ķ land. Brottkast er bannaš frį įrsbyrjun 2015.

En - allur afli telst til kvóta, lķka undirmįlsfiskurinn, sem įšur var hent. Fróšlegt veršur aš fylgjast meš hvaš gerist žegar mestur hluti afla skipanna fer ķ gśanó.
Engum viršist detta ķ hug aš žaš žarf aš hefja markvissar grisjunarveišar, žeir halda aš veišibann muni laga įstandiš.
 
Kvóti-afli Baltic
Įriš 2004 var kvótinn 45 žśs. tonn en aflinn 70 žśs. tonn. Framśrkeyrslan minnkaši og 2008 varš aflinn jafn kvótanum. Svo jókst kvótinn en aflinn varš minni en kvótinn. Ķ bjartsżniskasti var kvótinn aukinn vegna aukinnar nżlišunar (meira af smįfiski). En kvótinn nįšist ekki vegna žess aš fiskurinn var aš horast nišur og kvótinn fyrir 2013 var settur 75 žśs.tonn en einungis nįšist aš veiša tępan helming žess.

Nś mętti halda aš menn hefšu skiliš hvaš sé hér į feršinni og gert višeigandi rįšstafanir, minnkaš möskvann og gefiš sóknina frjįlsa. En nei nei. Kvótinn var minnkašur um 26% milli 2014 og 15!
 
Sérfręšingur frį frišunarsamtökunum WWF leggur til alfriša žorskinn ķ tvö įr svo nįttśran geti kippt hlutunum ķ lag!  -  Bitte nś, sagši amma mķn.
    


Fiskifręši forstjóra Hafró stenst ekki dóm reynslunnar

Grein žessi birtist ķ tķmaritiinu "Žjóšmįl" (3. hefti 2014). 

Žann 3. jślķ 2014 var vištal viš Jóhann Sigurjónsson forstjóra Hafró į śtvarpi Sögu, ķ žęttinum "Žjóšaraušlindin", sem Ólafur Arnarson hagfręšingur heldur śti. Var žar rętt um fiskveišimįl vķtt og breitt, m.a um uppbyggingu og nżtingu žorskstofnsins. Žar sagši forstjórinn frį žeirri fiskifręši, sem stofnunin byggir į og kemur žar margt athyglisvert fram svo vęgt sé til orša tekiš. Fiskifręši forstjórans gengur nefnilega ķ berhögg viš vištekna žekkingu ķ fiskifręši og almennri vistfręši.

Įšur en fariš veršur nįnar śt ķ vištališ er rétt aš skoša fortķšina og žau loforš sem fiskifręšingar gįfu stjórnmįlamönnum um aflažróun yrši fariš aš kröfum žeirra og fiskveišum stjórnaš į vķsindalegan hįtt.

Žaš var skömmu eftir mišja sķšustu öld aš sérfręšingar Hafrannsóknastofnunar fóru aš halda žvķ fram aš unnt vęri aš nį 500 žśs. tonna jafnstöšuafla ķ žorski, ef fariš yrši aš žeirra rįšum. Meš žvķ aš vernda smįfisk svo hann fengi aš vaxa myndi stofninn stękka og žar meš hrygningarstofninn, sem yrši til žess aš nżlišun yrši mikil og góš. Žeir tóku einnig fram aš žó ekki tekist aš sżna fram į jįkvętt samband hrygningarstofns og nżlišunar, vęru allar lķkur į aš stór hrygningarstofn gęfi meira af sér en lķtill.

Graf ķ Žjóšmįl-3

Mynd 1. Žorskafli į Ķslandsmišum 1944-2008. Aflinn vex eftir aš erlendir togarar fara aš sękja hingaš aftur eftir strķš. Aflinn minnkar eftir śtfęrslu landhelginnar ķ 12 mķlur, en žį žurftu togararnir aš fara į nż miš og lęra į žau. Aflinn minnkar enn viš hverja śtfęrslu landhelginnar. Žaš bendir til žess aš aukin frišun skili minni afla.


Eftir aš śtlendingar hurfu af mišunum 1976 var hęgt aš hefjast handa viš uppbyggingu stofnsins. Möskvi ķ trolli var stękkašur śr 120 ķ 155 mm. Viš žį ašgerš hvarf 3- įra fiskur aš mestu śr veišinni, enda var žaš markmišiš.
Aflinn jókst til aš byrja meš en fljótlega hęgši į vexti fiska eftir žvķ sem stofninn stękkaši. Fiskurinn horašist nišur og aflinn féll ķ 300 žśs. tonn 1983. Žyngd sex įra fiska féll śr 4 kķlóum ķ 3 eftir aš smįfiskur var frišašur. Nišurstaša tilraunarinnar var sś aš žaš var ekki fęšugrundvöllur fyrir stękkun stofnsins. Žarna hefši veriš rökrétt aš stķga skrefiš til baka og minnka möskvann aftur. Žaš var ekki gert, heldur var hert į frišuninni meš žvķ aš setja į kvótakerfi žar sem unnt var aš takmarka aflann óhįš aflabrögšum. Smįfiskafrišun var haldiš įfram, ef žorskur undir 55 cm fór yfir 25% ķ afla var viškomandi svęši lokaš. Į tķma frjįlsra veiša, žegar afli var gjarnan ķ kring um 450 žśs. tonn, var veišiįlagiš 35-40% af veišistofninum. Eftir nokkra aflaaukningu eftir botnįriš 1983 fór aš halla mjög undan fęti 1990 og aflinn fór ķ sögulegt lįgmark 1994 og 95, 170 žśs tonn. Žį var gripiš til žess rįšs aš setja aflareglu, nś skyldu veidd 25% af męldum veišistofni. Aflinn jókst ķ 235 žśs. tonn įriš 2000 en féll svo ķ um 200 žśs tonn 2002 og var sś skżring gefin aš veišistofninn hefši įšur veriš ofmetinn. Var mikil rekistefna śt af žvķ į žeim tķma. Enn hallaši undan fęti og gripu menn til žess rįšs aš lękka aflaregluna og veiša einungis 20% śr stofninum svo 1994 fór žorskafli ķ nżtt sögulegt lįgmark 2008, 146 žśs. tonn. Enn erum viš ķ lęgšinni og erum aš žokast yfir 200 žśs. tonnin. Aš sögn Hafró er stofninn aš stękka og sérstaklega er mikil aukning ķ stórum og gömlum žorski. Smįfiskur er horašur og nżlišun er enn lķtil žrįtt fyrir aš hrygningarstofninn hafi ekki veriš stęrri sķšan 1964.
Makrķl- og sķldargöngur sķšustu įr eru sennilegasta skżringin į žvķ stórfiskur hefur nóg aš éta, en hafa ber ķ huga aš žegar makrķllinn hverfur af mišunum į haustin er sennilegt aš svangur stóržorskurinn snśi sér aš heimafiski, žorski, żsu og öšrum tegundum.

Snśum okkur svo aš vištalinu viš forstjóra Hafró ķ žęttinum "Žjóšaraušlindin".
Eftir almennt spjall um hitt og žetta kom aš žvķ aš Ólafur Arnarson spurši um nżtingarstefnu Hafró: "Hvaš segir žś um žessar raddir sem hafa heyrst ķ nokkur įr, aš žaš sé ekki veitt nóg"?

Forstjórinn svaraši aš bragši og spyrillinn sį enga įstęšu til aš trufla mįl hans meš óžarfa spurningum.

Jóhann forstjóri:

"Varšandi žaš mį segja aš sś kenning aš žaš sé ekki veitt nóg, hśn grundvallast į žvķ aš fiskurinn sé magur og rżr og af žeim sökum hafi hann ekki nęgan mat og žess vegna žurfi aš veiša meira til žess aš fiskurinn sem eftir lifir hafi nóg aš éta og ķ sjįlfu sér er žetta ekki órökrétt hugsun, ég myndi nś ekki vķsa žvķ algjörlega į bug. En til žess aš viš getum lįtiš žessa kenningu stżra okkar rįšgjöf žį žurfum viš nįttśrulega aš hafa einhver merki um žaš aš žorskurinn sé aš drepast śr hor, eša żsan eša hvaša fiskur sem er, žaš er nś alveg forsendan. Okkur finnst nś žegar menn eru aš fullyrša žetta aš žeir séu meš svona gögn ķ höndunum sem sżna fram į naušsynina į aš bregšast viš žessu".

"Varšandi žorskinn sérstaklega žį veršum viš aš gera okkur grein fyrir žvķ aš žorskurinn er alveg ótrśleg skepna. Hśn er žeim eiginleikum gędd aš ef hśn hefur nóg aš éta žį getur hśn nįš aš komast yfir svo mikiš magn į skömmum tķma og žyngst svo mikiš aš žaš er alveg meš ólķkindum. Žetta er įkvešin ašlögun, sem žorskurinn hefur gengiš ķ gegn um ķ žróunarsögunni vegna žess aš hann hefur nįš aš tileinka sér žennan lķfsstķl, žį getur hann t.d. nżtt sér lošnu sem kemur hér bara eins og elding sušur fyrir landiš og ķ kring um landiš og hann nęr aš nżta sér hana og stśtfyllir sig af lošnu, sem er mjög orkumikil nęring og svo er hśn dauš aš hrygningu lokinni žannig aš žetta er įkvešin sérhęfing sem hann hefur nįš aš žróa, sem geriš žaš aš verkum aš hann getur hįmarksnżtt svona toppa".

"Žorskurinn er lķka, og žaš hafa menn gert tilraun meš, hann žolir mikiš haršręši lengi įn žess aš deyja, hann veršur bara magur og ljótur, en um leiš og tękifęri gefst er hann bśinn aš nżta sér žaš til aš verša feitur og pattaralegur og veršmęt afurš. Žess vegna, ef viš veišum žorskinn vegna žess aš hann er eitthvaš magur žį munum viš aldrei njóta įvinningsins af žvķ aš hann veršur feitur žegar hann finnur sinn tķma koma, žannig aš žetta er dįlķtiš mikilvęgt og eins er žaš aš nįttśruleg daušsföll žorsks, jafnvel žó hann sé svangur, eru mjög lįg. Eftir aš hann er oršinn 2-3 įra žį er žaš ķ raun og veru mašurinn, sem er ašal óvinurinn, ašal orsakavaldur daušsfalla ķ stofninum. Hann hefur ekki marga ašra óvini og hann mun geta skrimt vel žótt svangur sé".


Žaš er óįsęttanlegt aš į stęrstu rannsóknastofnun landsins skulu starfa menn, sem hafa svona litla žekkingu į fiskifręši og dżrafręši almennt. Dżr, sem eru ķ svelti hafa minnkaš mótstöšuafl og minni hreyfigetu. Žau eru nęmari fyrir sjśkdómum og snķkjudżrum og eiga erfitt meš aš forša sér frį žvķ aš verša étin. Góš žrif og góšur vöxtur leišir til betri afkomu en vanžrif og aumingjaskapur valda auknum afföllum. Aš halda žvķ fram aš žorskurinn sé svo "ótrśleg skepna" aš hann geti veriš ķ svelti langtķmum saman er og sé žannig öšruvķsi en dżr flest, er afneitun og óheyrš fįviska. Žegar vöxtur er góšur er dįnartala lįg og öfugt, žegar vöxtur er lélegur hękkar dįnartalan. Hvernig Hafró kemst upp meš aš afneita žvķ aš žrif fiska hafi įhrif į afkomu žeirra er mér hulin rįšgįta.

Fullyršingin um aš eftir aš hann sér oršinn 2-3 įra eigi hann sér ekki ašra óvini en manninn er dęmalaus. En žetta er žvķ mišur algeng skošun tölvufiskifręšinga, sem halda veišar séu eini örlagavaldur fiska og meš žvķ aš takmarka žęr stękki fiskstofnar.
Minna mį į aš rannsóknir sżna aš jafnvel skķšishvalir eins og hrefna éta mikiš af žorski, selir éta žorsk, sérstaklega ef hann er mįttfarinn og slappur og žorskurinn étur eigin afkvęmi ķ miklum męli. Žarf ekki aš kśtta į marga golžorska til aš sjį žetta.

 

Żsa

Jóhann heldur įfram višalinu:  "Žetta er svona meš žorskinn, žaš er ašeins annaš varšandi żsuna, viš höfum getaš séš žaš aš žegar stórir įrgangar af żsu koma žį, vęntanlega vegna innbyršis samkeppni žessara einstaklinga ķ stórum įrgöngum, žį er vaxtarhraši heldur minni en ķ litlum įrgöngum. žetta erum viš bśnir aš vera aš sjį, žaš sem einnig er mikilvęgt aš hafa lķka ķ huga er aš żsan er töluvert langlķf tegund žannig aš koma tķmar og koma rįš sko, žannig aš hśn getur lķka bętt viš sig žyngd og žaš er žaš sem viš erum aš sjį nśna ķ żsustofninum, žó svo aš įrgangarnir séu lélegir og kannski einmitt vegna žess aš įrgangarnir eru lélegir žį erum viš aš nį aš kreista śt śr žessum įrgöngum 2003 og įrgöngunum kring um aldamótin sem uxu frekar hęgt vegna žess aš žaš voru svo stórir įrgangar, nś eru žeir oršnir gamlir fiskar žeir eru samt ennžį žarna ķ stofninum og eru aš bęta viš sig žyngd og eru įstęša žess aš menn tala um svo mikiš af stórri żsu, af žvķ aš ungu įrgangarnir eru lélegir".


Hér er višurkennt aš vöxtur żsu sé ķ öfugu hlutfalli viš įrgangastęrš. En Hafró telur aš žetta gildi ekki um žorsk eša ašrar tegundir, enda sé žorskur alveg "ótrśleg skepna" aš įliti forstjórans.

Įriš 1964 skrifaši Jón Jónsson, žįverandi forstjóri Hafró, eftirfarandi ķ tķmaritiš Nįttśrufręšinginn:
"Of lķtil veiši getur veriš jafn skašleg og of mikil veiši. Žaš hefur t.d. komiš ķ ljós, aš žau įr sem mjög sterkir įrgangar af žorski hafa veriš ķ aflanum, hefur fiskurinn vaxiš hęgar en žegar lķtiš hefur veriš af fiski ķ sjónum. Viš skżrum žetta meš žvķ, aš žegar mikiš er um fisk sé ekki nóg fęša ķ sjónum fyrir allan žann fjölda......"

"Hęfileg grisjun stofnsins er žvķ mikilvęg til žess aš višhalda hįmarksvaxtarhraša einstaklinganna, žannig aš bezt nżtist framleišni sjįvarins hverju sinni."

Ekki žarf aš hafa fleiri orš um žetta, vöxtur er ķ öfugu hlutfalli viš stofnstęrš, sé stofninn stór žį er minna fóšur į hvern einstakling. Fiskeldismenn og svķnabęndur vita žetta, fleiri dżr verša aš fį meira fóšur. En einhvern veginn viršist žetta hafa fariš fram hjį Jóhanni forstjóra Hafró.

Stóržorskur

Jóhann heldur įfram og segir frį žvķ hvernig žeir hyggist nį hįmarksafrakstri śr žorskstofninum: "Mikilvęgt aš viš gerum okkur grein fyrir žvķ aš rįšgjöf Hafró mišar aš žvķ aš nį hįmarksafrakstri śt śr viškomandi stofni og hafa lķka til stašar lįgmarks įhęttu į žvķ aš viš sköšum stofninn til langs tķma litiš. Viš erum aš tryggja sjįlfbęrar veišar og hįmarks afrakstur".


"Stór fiskur er mikilvęgur til žess aš lįgmarka įhęttuna į aš stofninn fari nišur ž.e.a.s. stór fiskur gefur af sér lķfvęnlegri afkvęmi, og žess vegna er alnaušsynlegt aš hafa tiltekiš hlutfall t.d. 15% eša eitthvaš svoleišis, 15- 20% af stofninum žarf aš vera fiskur sem viš skilgreinum 8, 10 įra eša eldri fiskur. Viš vorum meš žetta hlutfall alveg nišur ķ 2-4% fyrir nokkrum įrum sķšan, įšur en efnt var til žessara nišurskuršarašgerša, og af žvķ viš sįum aš žaš var einhvers konar orsakasamband į milli žess aš hafa stóran fisk ķ stofninum og aš fį sterka nżlišunarįrganga var žetta ein af ašgeršunum aš breyta aldurssamsetningunni. Meš žvķ myndum viš auka lķkurnar į žvķ aš fį fleiri sterka įrganga, sem er algjörlega forsenda fyrir žvķ aš auka aflaheimildir žvķ žó svo aš žyngd einstaklinganna sé įkaflega mikilvęg, žaš getur munaš 20-30% įhrif til hękkunar eša lękkunar, į afrakstri stofnsins en hins vegar fjöldinn ķ įrganginum sem er ennžį meiri lykilstęrš".


Žaš sem Jóhann fullyršir hér er algjör vitleysa, enda hefur Hafró margoft lżst yfir aš žeir finni ekkert samband milli stęršar hrygningarstofns og nżlišunar. Žegar hrygningarstofn er stór, žį er ķ honum gamall og stór fiskur. Žvķ er žetta meš mikilvęgi stóra gamla fisksins hreinn heimatilbśningur, enda hefur nżlišun brugšist ķ rśman įratug, meš žessum gamla fiski.
Hrygningarstofninn hefur veriš ķ örum vexti frį 2004, og tvöfaldast sķšan žį. Hefur hann ekki veriš stęrri sķšan 1964. Nżlišun hefur samt ekkert aukist og hjakkar 150 milljón fiska farinu.

Ljóst er aš reynslan hefur ekki stutt fullyršingar forstjórans og spurning hvort ekki sé kominn tķmi til aš hafa žaš sem sannara reynist.

Hr-Nżl

Mynd 2. Samband hrygningarstofns (rauš lķna) og nżlišunar (gręn lķna) žorsks į Ķslandsmišum 1964-2013. Tķmabiliš 1964-1983 var mešal nżlišun 220 milljónir 3 įra fiska. Viš tilkomu kvótakerfisins 1984 žegar fariš var aš stjórna aflanum meš handafli, veršur stigsmunur į nżlišun žorsksins, hśn lękkar aš mešaltali ķ um 130 milljónir fiska. Frį 2004 stękkar hrygningarstofninn ört vegna aukins fjölda stóržorsks en nżlišun stendur ķ staš. Fullyršing Jóhanns um aš stór gamall fiskur gefi meira af sér stenst žvķ ekki.


Röksemdafęrsla um įgęti ķslenskrar fiskveišistjórnunar fer ķ hring.

Ķ leišara ķ Morgunblašinu laugardaginn 16. įgśst var fjallaš um aš ķslenska fiskveišistjórnunarkerfiš hefši veriš fyrirmynd annarra žjóša vegna žess hve gott žaš vęri. Japanir hefšu veriš aš herma eftir okkur meš frįbęrum įrangri, svo góšum aš viš ęttum aš lęra af žeim, sem sagšir eru lęrisveinar okkar.

Undanfarin įr hafa menn veriš geršir śt af örkinni til žess aš telja öšrum žjóšum trś um aš aflamarkskerfi okkar, kvótakerfiš, vęri upphaf og endir alls og hefši skilaš okkur Ķslendingum miklum įrangri.

Lįtiš er kyrrt liggja aš samtvinnuš stjórn veiša meš aflakvótum og rįšgjöf sem styšur žaš kerfi hafi leitt af sér aš žorskafli hafi minnkaš nišur ķ žrišjung žess sem hann var eftir aš "kerfiš" var tekiš ķ notkun, aš aflaheimildir hafi safnast į fęrri og stęrri hendur og aš flest smęrri sjįvaržorp hafi misst ašgang aš fiskimišunum, fólkiš hrakiš į brott og eignir žess geršar veršlitlar.
Mér er fyrir minni žegar ég kom til Skotlands fyrir nokkrum įrum og menn žar fóru aš hęla ķslenska kerfinu ķ hįstert. Žį spurši ég: "Hvašan fenguš žiš žęr upplżsingar"? Śr bęklingi frį ķslenska sjįvarśtvegsśtvegsrįšuneytinu, var svariš. " Einmitt žaš" svaraši ég.

Öšru sinni flutti ég fyrirlestur ķ Póllandi um ķslenska kerfiš og hvernig žaš hefši leitt til aflaminnkunar, fólksflótta og örbirgšar ķ hinum smęrri sjįvarbyggšum. Žį sagši mašur ķ salnum: "Žś ert greinilega ekki sammįla Ragnari Įrnasyni". Žetta var žegar Pólverjar voru aš reyna aš koma ķ veg fyrir aš ESB innleiddi hjį žeim kvótakerfi.

Hér aš nešan fylgir leišari Mogga, sem lofar aflamarkskerfiš og notar hringlógikk til žess aš sanna įgęti žess: Viš sögšum Japönum aš kerfiš vęri gott, žeir fóru aš prófa og komist aš žvķ sama og viš eigum aš lęra af žeim og halda kerfinu įfram.

Ein rök eru aš hefši ekki kerfiš komiš til hefši hér veriš allt ķ rśst. Ekki er reynt aš meta hvernig okkar hefši gengiš ef beitt hefši veriš sóknarmarki lķkt og ķ Fęreyjum. 

Hér er leišarinn śr Mogga og ekki horfir nś vel fyrir gagnrżnendum og andstęšingum kvótakerfisins ef žaš er žessi stefna sem stjórnar ašgeršum stjórnvalda. Feitletranir eru į įbyrgš bloggfęranda: 

Japanir fikra sig ķ rétta įtt

Fiskveišistjórnarkerfiš ķslenska hefur um įrabil veriš öšrum žjóšum fyrirmynd og ę fleiri hafa séš kosti žess aš nżta sér kvótakerfi meš varanlegum framseljanlegum veišiheimildum viš stjórn fiskveiša. Hagkvęmnin sem kerfiš hefur skilaš hér į landi er ótvķręš og hefur leitt til žess aš sjįvarśtvegurinn hefur žróast śr žvķ aš žurfa ķtrekaš aš leita til rķkisins, lķkt og žekkist vķša erlendis žar sem śtgeršin er nišurgreidd, yfir ķ aš vera aršbęr atvinnugrein og undirstaša efnahagslķfs og velferšar ķ landinu.


Mbl.is greindi ķ fyrradag frį žvķ aš Japan hefši veriš aš stķga skref ķ žessa įtt meš įgętum įrangri į afmörkušum svišum. Į vefnum Seafoodsource. com er sagt frį žvķ aš fyrir žremur įrum hafi į tilteknu svęši ķ Japan veriš brugšist viš minnkandi rękjustofni meš žvķ aš śthluta kvótum žannig aš mišaš var viš veišireynslu sķšustu fimm įra į undan og śthlutunin höfš nokkrum prósentum minni en veišin į žvķ tķmabili. Aš auki voru geršar kröfur um möskvastęrš til aš hlķfa minni rękjunni og er įrangurinn af žvķ sį aš nś er stęrri og veršmętari rękjan um 70% veišinnar en var įšur ašeins 20- 30%.

Breytingin er einnig sś aš ķ staš žess aš stundašar vęru samkeppnisveišar į skömmum tķma meš tilheyrandi óhagręši, hefur veišitķmabiliš lengst og fersk rękja kemur į markašinn žegar eftirspurn er mikil, sem skilar hęrra afuršaverši. Ķ Japan er vilji til aš stķga frekari skref ķ žessa įtt og fyrirhugaš aš beita kvótakerfi viš fiskveišistjórnun fleiri tegunda, svo sem viš makrķlveišar.

Ķ tķš fyrri rķkisstjórnar hér į landi var margt reynt til aš grafa undan žvķ fiskveišistjórnarkerfi sem komiš var į fyrir um aldarfjóršungi og rśmlega žaš. Stęrri hluti veišanna en įšur var tekinn śt śr kerfinu meš žvķ óhagręši sem slķku fylgir og aš auki var višbótarskattlagningin slķk aš hśn sżndi einbeittan vilja til aš knésetja fyrirtękin ķ greininni. Žó aš žetta hafi skašaš greinina mikiš, og žar meš allt atvinnu- og efnahagslķf ķ landinu, tókst fyrri valdhöfum ekki aš umbylta greininni žannig aš hśn yrši aftur svo veikburša aš hśn félli ķ fang rķkisins sem gęti ķ framhaldinu stokkaš hana upp aš eigin gešžótta og meš žeim fordómum sem einkenndu višhorf fyrri rķkisstjórnar ķ garš sjįvarśtvegsins.

Nś er unniš aš žvķ aš endurskoša starfsumhverfi sjįvarśtvegsins og mikilvęgt aš žeirri vinnu ljśki sem fyrst og į sem farsęlastan hįtt. Ķ žvķ sambandi er full įstęša til aš taka miš af žvķ aš ašrar žjóšir hafa horft til Ķslands sem fyrirmyndar vegna žess hvernig stašiš hefur veriš aš stjórn fiskveiša į sķšustu įratugum, meš fyrrnefndum undantekningum. Žvķ mį segja aš viš ęttum aš leitast viš aš lęra af žeim sem hafa lęrt af okkur og lagfęra hiš fyrsta žaš sem aflaga hefur fariš ķ fiskveišistjórnarkerfinu į sķšastlišnum įrum.

Ķsland getur lęrt af lęrisveinum sķnum ķ sjįvarśtvegi.

--------------------------------

Žaš sem segir ķ nišurlagi leišarans sżnir aš röksemdafęrslan hefur fariš ķ hring. 

Brįtt eru į dagskrį nż lög um stjórn fiskveiša, sem miša aš žvķ aš festa nśverandi kerfi ķ sessi, tryggja aš venjulegir landsmenn verši įfram sviftir réttindum til fiskveiša į eigin mišum. Ég hef reynt aš alžingismenn viršast synda fljótandi aš feigšarósi ķ žessum mįlum og vilja ekki gera sér grein fyrir žeim skaša sem kvótakerfiš hefur valdiš landsmönnum. Allt brendit til žess aš žeir munu stimpla tillögur stjórnvalda um aš festa kerfiš ķ sessi og gera samning viš kvótahafana ķ 20-40 įr og śtiloka žannig fólkiš ķ sjįvarbyggšunum ķ jafn langan tķma.

Ķ hvers lags landi bśum viš eiginlega? 


Forstjóri Hafró opinberar fįfręši sķna ķ fiskifręši

Žann 3. jślķ sl. var vištal viš Jóhann Sigurjónsson forstjóra Hafró į śtvarpi Sögu, ķ žęttinum "Žjóšaraušlindin", sem Ólafur Arnarson hagfręšingur heldur śti. Eftir almennt spjall um hitt og žetta kom aš žvķ aš Ólafur spurši um nżtingarstefnu Hafró:  Hvaš segir žś um žessar raddir sem hafa heyrst ķ nokkur įr, aš žaš sé ekki veitt nóg?

Var nś sem skrśfaš vęri frį krana, forstjórinn talaši ķ belg og bišu og spyrillinn sį enga įstęšu til aš trufla mįl hans meš óžarfa spurningum.

Jóhann forstjóri:

"Varšandi žaš mį segja aš sś kenning aš žaš sé ekki veitt nóg, hśn grundvallast į žvķ aš fiskurinn sé magur og rżr og af žeim sökum hafi hann ekki nęgan mat og žess vegna žurfi aš veiša meira til žess aš fiskurinn sem eftir lifir hafi nóg aš éta og ķ sjįlfu sér er žetta ekki órökrétt hugsun, ég myndi nś ekki vķsa žvķ algjörlega į bug. En til žess aš viš getum lįtiš žessa kenningu stżra okkar rįšgjöf žį žurfum viš nįttśrulega aš hafa einhver merki um žaš aš žorskurinn sé aš drepast śr hor, eša żsan eša hvaša fiskur sem er, žaš er nś alveg forsendan. Okkur finnst nś žegar menn eru aš fullyrša žetta aš žeir séu meš svona gögn ķ höndunum sem sżna fram į naušsynina į aš bregšast viš žessu".

"Varšandi žorskinn sérstaklega žį veršum viš aš gera okkur grein fyrir žvķ aš žorskurinn er alveg ótrśleg skepna. Hśn er žeim eiginleikum gędd aš ef hśn hefur nóg aš éta žį getur hśn nįš aš komast yfir svo mikiš magn į skömmum tķma og žyngst svo mikiš aš žaš er alveg meš ólķkindum. Žetta er įkvešin ašlögun, sem žorskurinn hefur gengiš ķ gegn um ķ žróunarsögunni vegna žess aš hann hefur nįš aš tileinka sér žennan lķfsstķl, žį getur hann t.d. nżtt sér lošnu sem kemur hér bara eins og elding sušur fyrir landiš og ķ kring um landiš og hann nęr aš nżta sér hana og stśtfyllir sig af lošnu, sem er mjög orkumikil nęring og svo er hśn dauš aš hrygningu lokinni žannig aš žetta er įkvešin sérhęfing sem hann hefur nįš aš žróa, sem geriš žaš aš verkum aš hann getur hįmarksnżtt svona toppa".

"Žorskurinn er lķka, og žaš hafa menn gert tilraun meš, hann žolir mikiš haršręši lengi įn žess aš deyja, hann veršur bara magur og ljótur, en um leiš og tękifęri gefst er hann bśinn aš nżta sér žaš til aš verša feitur og pattaralegur og veršmęt afurš. Žess vegna, ef viš veišum žorskinn vegna žess aš hann er eitthvaš magur žį munum viš aldrei njóta įvinningsins af žvķ aš hann veršur feitur žegar hann finnur sinn tķma koma, žannig aš žetta er dįlķtiš mikilvęgt og eins er žaš aš nįttśruleg daušsföll žorsks, jafnvel žó hann sé svangur, eru mjög lįg. Eftir aš hann er oršinn 2-3 įra žį er žaš ķ raun og veru mašurinn, sem er ašal óvinurinn, ašal orsakavaldur daušsfalla ķ stofninum. Hann hefur ekki marga ašra óvini og hann mun geta skrimt vel žótt svangur sé".

Žaš er óįsęttanlegt aš į stęrstu rannsóknastofnun landsins skulu starfa menn, sem hafa svona litla žekkingu į fiskifręši og dżrafręši almennt. Dżr, sem eru ķ svelti hafa minnkaš mótstöšuafl og minni hreyfigetu. Žau eru nęmari fyrir sjśkdómum og snķkjudżrum og eiga erfitt meš aš  forša sér frį žvķ aš verša étin. Góš žrif og góšur vöxtur leišir til betri afkomu en vanžrif og aumingjaskapur veldur auknum afföllum. Žorskurinn er ekki svo "ótrśleg skepna" aš hann komist hjį aš hlżša nįttśrulögmįlunum.

Lķtum į gögn frį Fęreyjum sem sżna hvernig dįnartala er hįš vexti: Žegar vöxtur er góšur er dįnartala lįg og öfugt, žegar vöxtur er lélegur hękkar dįnartalan. f-faereyjar_1242460.gif

Myndin sżnir heildar dįnartölu 3, 4, 5 og sex įra žorsks viš Fęreyjar tķmabiliš 1987-2005. Punktalķnan ofan viš myndina sżnir vöxt žorsks frį fjórša til fimmta aldursįrs. Fram kemur aš vöxturinn breytist reglulega į tķmabilinu.

Žarna mį sjį aš žegar vöxtur er lélegur 1989 žį er dįnartala hį og hęst hjį elsta fiskinum žvķ hann žarf mest fóšur, sem er af skornum skammti. 1993 žegar vöxtur er góšur er dįnartalan lįg hjį öllum įrgöngum, um 33%, allir hafa nóg aš éta.

Žetta breytist svo aftur 1997, lélegur vöxtur og hį dįnartala mest hjį elsta og stęrsta fiskinum.

Hvernig Hafró kemst upp meš aš afneita žvķ aš žrif fiska hafi įhrif į afkomu žeirra er mér hulin rįšgįta.

Jóhann heldur įfram višalinu: 

Żsa
"Žetta er svona meš žorskinn, žaš er ašeins annaš varšandi żsuna, viš höfum getaš séš žaš aš žegar stórir įrgangar af żsu koma žį, vęntanlega vegna innbyršis samkeppni žessara einstaklinga ķ stórum įrgöngum, žį er vaxtarhraši heldur minni en ķ litlum įrgöngum. žetta erum viš bśnir aš vera aš sjį, žaš sem einnig er mikilvęgt aš hafa lķka ķ huga er aš żsan er töluvert langlķf tegund žannig aš koma tķmar og koma rįš sko, žannig aš hśn getur lķka bętt viš sig žyngd og žaš er žaš sem viš erum aš sjį nśna ķ żsustofninum, žó svo aš įrgangarnir séu lélegir og kannski einmitt vegna žess aš įrgangarnir eru lélegir žį erum viš aš nį aš kreista śt śr žessum įrgöngum 2003 og įrgöngunum kring um aldamótin sem uxu frekar hęgt vegna žess aš žaš voru svo stórir įrgangar, nś eru žeir oršnir gamlir fiskar žeir eru samt ennžį žarna ķ stofninum og eru aš bęta viš sig žyngd og eru įstęša žess aš menn tala um svo mikiš af stórri żsu, af žvķ aš ungu įrgangarnir eru lélegir".

Hér er višurkennt aš vöxtur żsu sé ķ öfugu hlutfalli viš įrgangastęrš. En Hafró telur aš žetta gildi ekki um žorsk eša ašrar tegundir, enda er žorskur alveg "ótrśleg skepna" aš įliti forstjórans.



Stóržorskur
Jóhann heldur įfram og segir frį žvķ hvernig žeir hyggist nį hįmarksafrakstri śr žorskstofninum:

"Mikilvęgt aš viš gerum okkur grein fyrir žvķ aš rįšgjöf Hafró mišar aš žvķ aš nį hįmarksafrakstri śt śr viškomandi stofni og hafa lķka til stašar lįgmarks įhęttu į žvķ aš viš sköšum stofninn til langs tķma litiš. Viš erum aš tryggja sjįlfbęrar veišar og hįmarks afrakstur".

"Stór fiskur er mikilvęgur til žess aš lįgmarka įhęttuna į aš stofninn fari nišur ž.e.a.s. stór fiskur gefur af sér lķfvęnlegri afkvęmi, og žess vegna er alnaušsynlegt aš hafa tiltekiš hlutfall t.d. 15% eša eitthvaš svoleišis, 15- 20% af stofninum žarf aš vera fiskur sem viš skilgreinum 8, 10 įra eša eldri fiskur. Viš vorum meš žetta hlutfall alveg nišur ķ 2-4% fyrir nokkrum įrum sķšan, įšur en efnt var til žessara nišurskuršarašgerša, og af žvķ viš sįum aš žaš var einhvers konar orsakasamband į milli žess aš hafa stóran fisk ķ stofninum og aš fį sterka nżlišunarįrganga var žetta ein af ašgeršunum aš breyta aldurssamsetningunni. Meš žvķ myndum viš auka lķkurnar į žvķ aš fį fleiri sterka įrganga, sem er algjörlega forsenda fyrir žvķ aš auka aflaheimildir žvķ žó svo aš žyngd einstaklinganna sé įkaflega mikilvęg, žaš getur munaš 20-30% įhrif til hękkunar eša lękkunar, į afrakstri stofnsins en hins vegar fjöldinn ķ įrganginum sem er ennžį meiri lykilstęrš".

Žetta er algjör vitleysa, enda hefur Hafró margoft lżst yfir aš žeir finni ekkert samband milli stęršar hrygningarstofns og nżlišunar. Žegar hrygningarstofn er stór, žį er ķ honum gamall og stór fiskur.

Žvķ er žetta meš mikilvęgi stóra gamla fisksins hreinn heimatilbśningur, enda- hefur nżlišun brugšist ķ rśman įratug, meš žessum gamla fiski. - Žarf frekari vitnanna viš?

Lesa mį hér meira um samband hrygningarstofns og nżlišunar.

Hafi menn óslökkvandi löngun til aš hlusta į allt vištališ viš forstjórann  žį er žaš hér:


Erfitt aš spį um laxveišina? - Žaš er nś žaš

Veftķmaritiš Flugufréttir hafši samband viš mig ķ febrśar sl. og baš um laxaspį fyrir sumariš. Af reynslu veit ég aš žį veršur aš stķga varlega til jaršar og ekki taka of djśpt ķ įrinni žvķ žaš getur haft įhrif į veišileifasölu ķ bįšar įttir. En žegar mašur fęst viš laxarannsóknir veršur ekki hjį žvķ komist aš hafa skošun og gefa įlit.

Žegar séš var ķ hvert stefndi ķ žótti Flugufréttum įstęša til aš rifja upp spįr fyrir sumariš og 4. jślķ birtu žeir žetta: 

Smįlaxagöngurnar sem flestir vonušu aš myndu skila sér meš Jónsmessustraumum um sķšustu helgi, stęrsta straumi sumarsins, komu ekki. Įstandiš viršist, samkvęmt žessum tölum vera einna verst ķ įnum į Vesturlandi, en žęr gefa um žaš bil 40% af laxveišinni hérlendis.

Um mišjan febrśar bįšum viš fiskifręšinga aš spį um laxveišina ķ įr. Žeir voru ekki sammįla. Jón Kristjįnsson sagši: "Ef ég man rétt, žį var maķ į sķšasta įri mjög kaldur og sumariš eitt žaš kaldasta ķ mörg įr. Žaš lofar aldrei góšu. Voriš var lķka śrkomulķtiš en žį ganga seišin til sjįvar ķ glęru vatni en žaš eykur lķkurnar į žvķ aš žau verši drepin (
étin af flugvargi, innskot JK). Žannig aš möguleikarnir į stórgöngum smįlaxa eru ekki miklir į komandi sumri," sagši Jón ķ febrśar.

Siguršur Mįr Einarsson į Veišimįlastofnun var hins vegar bjartsżnn. Hann sagši: "Seišavķsitalan gefur sterklega til kynna aš laxveišin verši góš į sumri komanda," segir hann og undirstrikar aš hann sé eingöngu aš tala um laxveišiįrnar į Vesturlandi, žęr sem hann hefur fylgst meš og rannsakaš sķšustu įr.. "Ķ įnum eru til męlingar į seišavķsitölunni mörg įr aftur ķ tķmann, ķ sumum tilvikum allt aftur til įrsins 1985. Žetta eru ansi langar gagnarašir sem eru mjög veršmętar heimildir. Ég hef veriš aš skoša og tengja seišamagniš ķ įnum viš žaš sem skilar sér til baka ķ įrnar. Žetta er m.a. hęgt meš žvķ aš lesa upplżsingar śr hreistri laxins ... en eins og allir vita, žį geta ófyrirsjįanlegar ašstęšur gripiš inn ķ, vešurfar og breytt skilyrši ķ hafinu. En žetta lķtur vel śt og ég er bjartsżnn," sagši hann ķ febrśar.


Žaš er vķst ekki miklu viš žetta aš bęta, nema aš įrétta aš afkoma seišanna aš vori ķ įnum, skilyršin sem žau męta žegar žau koma ķ sjó og sjįvarskilyrši almennt viršast rįša meiru en fjöldi seiša ķ įnum haustiš įšur en žau ganga śt.

mbl.is Dręm laxveiši kemur mönnum ķ opna skjöldu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grķn- og sorgaržįttur um śthlutun aflaheimilda.

Sjįvarśtvegsrįšherra gaf śt aflaheimildir hér um daginn įkvaš aš fylgja alfariš rįšgjöf Hafrannsóknastofnunar um leyfilegan heildarafla fyrir nęsta fiskveišiįr. Sjįvarśtvegsrįšherra Ķslands hefur žar meš ekkert meš rįšgjöfina aš gera, hśn er "alfariš" ķ höndum forstjóra Hafró og ICES ķ Kaupmannahöfn. Žetta kom fram ķ vištali viš hann į Rķkisśtvarpinu žann 27, jśnķ s.l.

Ķ eina tķš įttum viš rįšherra sem höfšu žekkingu, kynntu sér mįlin og tóku sjįlfstęšar įkvaršanir. Aldrei var žaš til žess aš allt fęri noršur og nišur, žvert į móti. Hér mį nefna žį Lśšvķk Jósefsson og Mattķas Bjarnason.

Siguršur Ingi sagši ķ vištalinu aš vonir vęru bundnar viš aukna lošnuveiši. 
Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš segja fyrir um lošnuveišar 2015 og byggja žį į męlingum į 1 įrs lošnu 2013? Slķkar įgiskanir hafa enda oft brugšist.

Siguršur Ingi hefur įhyggjur af nżlišun ķ bolfiski. „Vissulega eru žaš vonbrigši aš stofninn skuli ekki hafa stękkaš meir heldur en menn höfšu veriš meš vęntingar meš sķšustu įrin. Hins vegar er veišistofninn og hrygningarstofninn ķ sögulegu hįmarki sķšastlišinna 30 įra og žótt hann hafi lést, žaš er aš mešalžyngdin hafi veriš aš minnka frį sķšasta įri og žaš er įstęšan fyrir minni rįšgjöf, žaš sżnir aš okkur hefur aš tekist aš byggja upp stofninn, en af hverju hann er aš léttast og nżlišunin er eins og hśn er er įhyggjuefni og viš höfum ekki skżringar į žvķ og ekki Hafró heldur

Žetta er nś ekki svo erfitt aš skżra. Stefnan hefur veriš aš veiša lķtiš śr stofninum, 20% og friša fisk sem er undir 1 og hįlfu kķlói (55 cm). Miskunnarlaust er svęšum lokaš hlutfall 55 cm fisks ķ afla fer yfir 25%.
Žegar fiskar horast undir svona kringumstęšum er žaš vegna žess aš ekki er nęgt fóšur fyrir hvern og einn žeirra: Stofninn er oršinn of stór fyrir fęšuframbošiš. Smįfiskurinn sveltur og vex hęgt, sį stóri er lķka svangur og leggur sér smįfisk til munns, lķka sķna eigin afhvęmi. Įstęša aukningar ķ stóržorski er m.a. auknar makrķlgöngur, en žegar hann hverfur af mišunum į haustin eykst įt į öšrum fiski.

Ķ stórum stofni er ekki plįss fyrir aukna nżlišun. Nżlišarnir eru annaš hvort sveltir eša étnir.
Fiskar hafa ekki eilķft lķf og žegar stóru fiskarnir drepast eftir hrygningu eša śr elli, skapast tękifęri, plįss og matur, fyrir ungfisk og nżlišun eykst. Žetta er orsökin fyrir reglulegum sveiflum ķ mörgum fiskstofnum. Séu gögn skošuš aftur ķ tķmann sést aš yfirleitt sveiflast nżlišun og stofnstęrš ķ öfugum fasa.

Ég get žvķ sagt Sigurši Inga og Hafró žaš aš leišin til aš auka nżlišun sé aš auka veišar verulega. Auk žess hefši žaš tugmilljarša bónus ķ för meš sér strax. Ég reikna samt ekki meš aš rįšamenn hlusti nś frekar en endranęr, žrįtt fyrir įratuga hrakfarir Hafró ķ fiskveiširįšgjöf.

fae_y_gif_1239866.gif

Viš žetta mį bęta er aš lķklega er žorskstofninn farinn aš minnka og verši haldiš ķ 20% aflaregluna mun kvótinn óhjįkvęmilega minnka.

               --------

Hér til hlišar mį sjį samband hrygningarstofns, rauša lķnan, og nżlišunar, gręna lķnan, hjį žorski, żsu og ufsa ķ Fęreyjum. Žarna hafa stofnstęrš og nżlišun veriš plottuš ķ tķmaröš. 3 įra mešaltal, skammtķma sveifla, er dregiš frį 9 įra mešaltali (langtķma leitni). Žannig fęst stofn- og nżlišunarsveifla, ķ kring um mešaltal.

Greinilega mį sjį öfugt samband hrygningarstofns og nżlišunar: Stór hrygningarstofn gefur lķtiš af sér og öfugt. Žegar stofn er stór er ekki plįss fyrir ungviši. Hins vegar, žegar stofn er lķtill, eru meiri möguleikar fyrir ungviši aš vaxa upp.

 

 

irseacod_1239868.jpg

 

Hér mį sjį stęrš hrygningarstofns (rautt) og fjölda nżliša (svart) ķ tķmaröš hjį žorski ķ ķrska hafinu. Eftir aš fariš er aš aš stjórna veišunum af alvöru, draga śr sókn, um 1988, fer sambandiš śt um žśfur, žvķ žį er aflinn įkvešinn viš skrifborš ķ landi. Hér er öfugt samband mjög greinilegt, stór stofn gefur lķtiš af sér.   

Hér er nįnari lesning um hrakfarir fiskveišistjórnunar į Ķslandi.

Hér mį sjį meira ( į ensku) um samband hrygningarstofns og nżlišunar og lżsingu į žeim ašferšum sem ég hef beitt til aš draga fram sambandiš. Įšur, og enn, er litiš į stofntölur sem raunstęršir stęršir. en ķ raun eru stofnstęršir hlutfallslegar. Į einum tķma getur 1000 tonna stofn veriš stór, į öšrum tķma getur hann veriš lķtill, allt eftir žvķ hvernig fęšuskilyršin eru ķ hafinu.

 

 


Spillt meingallaš og ranglįtt kvótakerfi - bréf til alžingismanna

Viš fjórir félagar skrifušum bréf til allra alžingismanna žar sem viš bentum į galla kvótakerfisins og hröktum żmsar fullyršingar um įgęti žess og hvernig sś fiskveišistefna sem Hafró hefur fylgt undanfarin 30 įr hefur brugšist. Bentum viš žeim į aš um eitt mikilvęgasta efnahagsmįl žjóšarinnar vęri aš ręša og bįšum žį aš kynna sér gaumgęfilega samantekt okkar.

Engin efnisleg svör hafa borist, enda viršast žingmenn vera uppteknir af žvķ aš bišja hvern annan aš žegja:

 

Til allra alžingismanna:

Innihaldslausar fullyršingar og ósannindi um kvótakerfiš og įrangur fiskveišistjórnunar.

Bakgrunnur kerfisins  er aš  Hafrannsóknastofnun hafši lofaš ķ mörg įr aš meš vķsindalegri stjórn veišanna vęri unnt aš hįmarka afrakstur fiskimišanna, afli yrši hįmark žess sem mišin gęfu af sér og yrši jafn og stöšugur.  Ķ upphafi, žegar talaš var fyrir vķsindalegri stjórn veiša,  var žvķ lofaš aš jafnstöšuafli žorsks yrši 500 žśs tonn į įri.

Žegar śtlendingar hurfu af mišunum 1976  var svo hęgt aš hefjast handa viš aš stjórna veišunum og fiskifręšingar Hafró lögšu lķnuna:  Draga śr veišum į smįfiski svo hann fengi aš vaxa og dafna og veišast stęrri.

Žessi hugmyndafręši gekk ekki upp, fiskur fór aš léttast og afli minnkaši. Žorskaflinn įriš 1983 datt nišur ķ  300 žśs tonn, sem žótti žį algjört hrun ķ afla. Tękifęriš var notaš til aš setja kvótakerfiš į. Vķsindamenn reyndu ekki aš skżra hvers vegna žetta hafši gerst en böršu hausnum viš steininn og héldu įfram aš reyna aš byggja upp žorskstofninn įn įrangurs.  Nś er žorskafli um 200 žśs. Tonn, en var 300 žśs tonn 1983 žegar menn héldu aš stofninn vęri hruninn og kerfiš var sett į. Aflinn var  4-500 žśs tonn ķ frjįlsri sókn įšur en landhelgin var fęrš śt.

Hér į eftir eru teknar fyrir żmsar fullyršingar,  sem hafa veriš hafšar ķ frammi og athugaš ķ ljósi reynslunnar hvort žęr eigi sér einhverja stoš:

1. Ķslenska kvótakerfiš er besta fiskveišistjórnunarkerfi ķ heimi. Žetta er algeng įlyktun kvótasinna og vištekinn sannleikur ķ įróšri LĶŚ.

Rangt. Žetta aflamarkskerfi svokallaš ber ķ sér alla žį galla, sóšaskap og spillingu sem žekkt er ķ śtgerš og fiskveišum: A. Brottkast. B. Tegundasvik. C. Undanskot frį vigtun.

2. Į ķslandi er best rekni sjįvarśtvegur ķ heimi.

Rangt. Milljaršatap og afskriftir eru fastir žęttir ķ fréttum af śtgeršum. Endurnżjun hęg og nįnast engin utan smįbįtaśtgeršar sem į ķ vök aš verjast vegna skorts į aflaheimildum. Śtgeršir leigja frį sér aflaheimildir (sameign žjóšarinnar) fyrir okurverš;  mörg dęmi um aš mestur hluti afuršaveršs gangi til seljanda aflaheimildanna. Įróšur LĶŚ gegn veišigjöldum er aš žau séu of ķžyngjandi og séu aš - eša bśin aš - setja śtgeršir ķ rekstraržrot. Fréttir af rekstraržröng smįbįtaśtgerša nęr óžekktar. Hér er lagt til og tališ utan allrar įhęttu aš gefa handfęraveišar frjįlsar meš žeirri varkįrni žó aš smįbįtum sé ekki att til veiša ķ illvišrum.

 

3. Haldiš er fram aš hagkvęmara sé aš sękja fisk meš fįum skipum og stórum en mörgum og smįum.

Rangt. Žaš er margsannaš og allir śtreikningar sżna aš kostnašur pr. rekstrareiningu į stęrri skip (togara) er MARGFALDUR ķ samanburši viš smįbįtaśtgeršir.

Auk žess er ekki alltaf spursmįl um  žaš sem hagfręšingar kalla hagręšingu eša gróša viš fiskveišar heldur hve marga fiskveišarnar geta braušfętt, og er žį t.d. įtt viš aš margar fjölskyldur geta haft lifibrauš sitt af śtgerš og styšja samfélagiš meš sköttum sķnum og gjöldum auk žess aš skapa veltu ķ samfélaginu.

5. Žvķ er haldiš fram af fiskifręšingum Hafrannsóknastofnunar aš botnfiskstofnar viš Kanada og Nżfundnaland hafi horfiš vegna OFVEIŠI.

Žessi kenning stenst varla ķ ljósi žess aš męlingar fyrir hrun sżndu til muna sterkari stofn en skilaši sér ķ veiddum fiski. Žaš er mjög lķtiš rętt um aš lękkaš hitastig breytti ętisskilyršum į veišislóšum į žessum tķma, nokkuš sem olli hęgari vexti og aukinni dįnartölu. Gögn sżna greinilega aš fiskurinn veslašist upp af hungri. Frišun į smįfiski skilar ekki sterkari veišistofni nema žvķ ašeins aš nęgt fęšuframboš sé fyrir hendi. Žaš er lķffręšileg stašreynd sem öllum į aš vera vel skiljanleg.

 

Įrangur af verndarstefnu Hafrannsóknastofnunar er minni en  ENGINN žvķ nś fiskum viš minna en viš veiddum fyrir daga kvótakerfisins og fyrir śtfęrslu fiskveišilögsögunnar śr 6 mķlum ķ 12.

Afskipti og verndun Hafró viršist hafa oršiš aš stórslysi ķ öllum samanburši viš fyrra įstand. Helstu nytjastofnar okkar ķ botnfiski skila ekki nema hluta žess sem įšur veiddist. Žrįtt fyrir žetta og margar rökréttar og faglegar įbendingar heldur Hafró įfram sinni stefnu og neitar aš ręša hvaš fari śrskeišis. Eina svariš sem fęst er aš fara žurfi varlega til aš koma ķ veg fyrir ofveiši.

Fęreyingar tóku upp ķslenska kerfiš undir lok sķšustu aldar og notušu žaš ķ tvö įr. Eftir žį reynslu lögšu žeir žaš nišur og gefa žvķ falleinkunn ķ öllum efnum.

Fęreyingar hafa engar aušlindir ašrar en fiskveišar svo žetta segir mikla sögu. Žeir nota sóknarkerfi žar sem žvķ veršur viš komiš og tryggja meš žvķ aš allur veiddur fiskur kemur į land. Eru lķkur į žvķ aš viš getum talist hafa stöšu til aš segja Fęreyinga ófęra um aš hafa vit fyrir sér ķ tengslum viš sjósókn?

Ef sś kenning fiskifręšinga er rétt aš fiskistofnar viš Ķsland séu ķ lęgš vegna ofveiši og žoli ekki aš veitt sé ķ lķkum męli og įratugum fyrir vķsindalega verndun er įstęša til aš staldra viš nokkur atriši.

Žegar afli brįst ķ verstöšvum į Sušurnesjum og allt umhverfis Ķsland eins og oft geršist į mišöldum (fólk féll śr hungri) er śtilokaš aš kenna ofveiši um. Ef "meint lęgšarįstand" žorsk-og żsustofna viš Ķsland mį rekja til ofveiši undangenginna 30 įra, ŽRJĮTĶU įra, af hverju var ekki traustur jafnstöšuafli į mišum okkar allt fram į tķma stórvirkra botnvörpunga? Svariš viš žessu er aušvitaš aš žetta tal um ofveiši er stórlega żkt og lķklega žó öllu heldur hreint bull.

Vöxtur žorsks og żsu hefur lengi lélegur, nokkuš sem bendir til takmarkašrar fęšu en ķ ofveiddum fiskstofni er fęša ķ yfirmagni og vöxtur góšur. Sveiflur ķ fiskstofnum eru ešlilegar og ef višhöfš er jöfn aflarįšgjöf įr eftir įr er žaš vķsbending um vannżtingu fiskistofna.

Śthlutun aflaheimilda er frį 1. september til eins įrs ķ senn og śthlutun myndar ekki eign.

Samt sem įšur hefur śtgeršum veriš heimilaš aš nota aflaheimildir til andlags/vešsetningar viš lįntökur. Žetta hefur leitt af sér skżlaust brot į lögunum meš žvķ aš śtgeršir hafa selt skip og aflaheimildir ašskiliš eftir gešžótta. Žetta įkvęši er žvķ markleysa ķ framkvęmd og engar breytingar žar ķ augsżn. Žar viš bętist aš žrįtt fyrir aš kvótinn sé žjóšareign samkv. lögum, leyfist śtgeršum hindrunarlaust aš leigja frį sér aflaheimildir allt aš 50% śthlutunar į opinberum uppbošsmörkušum!

Noršmenn hafa įttaš sig į žvķ aš fiskveišar į aš stunda ķ hlutfalli viš fiskgengd į miš og aš hęttulegt geti veriš aš veiša of lķtiš.

Ķ Barentshafi hefur veriš veitt langt umfram tillögur fiskifręšinga ķ mörg įr og stofninn hefur sķfellt stękkaš og nś eru veidd žar um ein milljón tonna af žorski. Žeir hafa žeir gefiš frjįlsar veišar öllum bįtum aš 11 metrum. Og žetta į viš um veiša į öll žau veišarfęri sem hefš er fyrir. Af hverju eru handfęraveišar ekki frjįlsar hjį okkur? Er virkilega talin hętta į aš handfęri ógni fiskistofnum? Žaš getur varla veriš satt.

Er žaš pólitķskt markmiš aš nota öll tękifęri til aš banna fólki aš bjarga sér? Ķ meira en žśsund įr fiskušu ķbśar sjįvaržorpanna umhverfi Ķsland ķ sįtt viš nįttśru lands og sjįvar. Og žorpin umhverfis landiš byggšust upp kringum śtgerš og vinnslu aflans. Ķ dag er mannlķf margra žessara sjįvaržorpa nįnast svipur hjį sjón, enda  ķ nokkrum skilningi komiš į uppbošsmarkaši kvótagreifa LĶŚ.

 

Aš lokum

Ķ byrjun aprķl s.l. birtust  nišurstöšur śr nżjasta ralli Hafró en žaš er žeirra męling į stęrš fiskstofna og er notuš  til aš įkvarša aflamark nęsta įrs.

Žar kemur fram aš vķsitala žorsks hefur  lękkaš 2 įr ķ röš, samtals um 25% frį 2012, og lķtil von sé um betri nżlišun.  Um nokkurt skeiš hefur veriš dregiš śr sókn til aš stofninn muni stękka en žaš gengur ekki eftir, žvert į móti. Meš žessari litlu sókn, 20%,  mišaš viš 35% fyrir kvótakerfi, hafa tapast grķšarleg veršmęti.

 

Viršingarfyllst:

Įrni Gunnarsson f.v.  ferskfiskmatsmašur   -   arnireykur@hive.is

Grétar Mar jónsson skipstjóri  -  sķmi 8451546

Jón Kristjįnsson fiskifręšingur   -   jonkr@mmedia.is

Sigurjón Žóršarson lķffręšingur  -  sigurjon@sigurjon.is


Žorskurinn į nišurleiš. Hvaš gera 20% aflareglumennirnir nś?

Nś er aš koma fram žaš sem ég hef bent į sl. 2 įr, aš žorskstofninn myndi fara nišur.
Žó allt sé logandi af stóržorski allt ķ kring um landiš viršist svo aš nišursveiflan sem męlingin gefur til kynna liggi ķ vöntun į smįfiski. Žrįtt fyrir aš hrygningarstofninn sé nś sį stęrsti ķ įratugi hefur veriš nżlišunarbrestur undanfarin įr. Stór hrygningarstofn skilar ekki žeim įrangri sem Hafró hefur stefnt aš enda er žaš öfugt viš nįttśrulögmįlin. Žegar stofn veršur of stór grķpur nįttśran til sinna rįša. Helmingi minna er nś tekiš śr stofninum en žegar viš vorum aš veiša 450 žśs. tonn, eša 20% nś ķ staš 35% įšur. Žaš eru ansi margir milljaršatugir, sem tapast įrlega meš žvķ aš veiša ekki meira - meš žessum lķka fķna įrangri sem nś liggur fyrir.

En skżringar Hafró į lękkun vķsitölunnar vantar ekki, ef einhver skilur žį žessa samsušu:

"Minna fékkst af mörgum tegundum en undanfarin tvö įr, hugsanlega vegna įhrifa annarra žįtta en stofnstęršar. Įrin 2005-2013 hękkaši vķsitala žorsks ķ vorralli mun meira en stęrš višmišunarstofns ķ stofnmati. Aš sama skapi eru lķkur į aš vķsitalan ķ įr sem er nokkru lęgri en ķ fyrra, vegi ašeins aš hluta til lękkunar įętlašrar stęršar višmišunarstofns žorsks".
mbl.is 2013 įrgangurinn lķtill
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Makrķlvišręšur - žversum Ķslendingar skildir eftir

Makrķlvišręšurnar slitnušu vegna žess aš Ķslendingar stóšu fast į aš veiša skyldi eftir vķsindalegri rįšgjöf. Rįšherrann SIJ vildi rķghalda ķ "vķsindarįšgjöf" ICES, sem ekki var vķsindalegri en svo aš afli sķšustu žriggja įra var lagšur saman og deilt ķ meš žremur. Sį afli var um 50% meiri en rįšgjöf ICES öll įrin en samt stękkaši stofninn, nokkuš sem sżnir aš rįšgjöfin hafši veriš snar vitlaus. Stofninn er nś talinn helmingi stęrri en įšur var tališ. ICES hefur višurkennt vitleysuna og nś sitja menn žar sveittir viš aš undirbśa nżja veiširįšgjöf, sem vęntanleg er ķ maķ. Ķ ljósi žessa mį velta fyrir sér hvers vegna rįšherra hélt svona fast ķ veiša miklu minna en hin rķkin kröfšust.

Sś skošun hefur heyrst aš auknar veišar śr stofninum yršu til žess aš minnka lķkur į göngu hans į Ķslandsmiš. En žį mį spyrja, inni ķ samningsdrögunum var aš allir męttu veiša hjį öllum, a.m.k. aš hluta til, žannig aš ekki hefši afli tapast vegna žess aš makrķll gengi ekki lengur ķ ķslenska landhelgi. Hvaš lį žį aš baki? Hręšsla viš veršlękkun? Er ķ uppsiglingu bann ESB į Rśssa, sem vķsar į enn frekari veršlękkun? Framkvęmdastjóri LĶŚ var ķ samninganefndinni, etv. eru žaš hagsmunir žeirra aš ekki sé veitt meira. Spyr sį sem ekki veit. 

Miklar deilur um stęrš stofnsins

Deilur eru um stęrš stofnsins innan ICES. Takast žar į tvö sjónarmiš, žeirra sem vilja nota aflatölur sķšustu įratuga viš stofnmatiš, og hinna sem vilja nota stofnmęlingar sem eru óhįšar afla. Aš sögn norska fiskifręšingsins Leif Nöttestad eru allar aflatölur fyrir 2005 hrein della. Sé della sett inn ķ stofnlķkan veršur śtkoman della. Tališ er aš aflinn fyrir 2005 hafi veriš 2-4 sinnum meiri en gefiš var upp. Stofnmat byggt į slķkum aflatölum er žvķ tvöfalt til ferfalt vanmat. Žess vegna verši aš byggja stofnmat į męlingum, sem eru óhįšar löndušum afla og nefnir hann žar merkingar og togveiširall og jafnvel hinar umdeildu hrognatalningar

Ekki mį svo gleyma žeim męlikvarša sem Jens Christian Holst notaši žegar hann sagši aš veiša žyrfti 10 milljónir tonna af uppsjįvarfiski - strax. Hann sagši aš hafiš milli Ķslands og Noregs vęri ofbeitt, įtan vęri nišur étin og sķldarstofninn vęri aš horfalla. Makrķllinn er sunnar en sķldin į veturna en vešur upp allt Norskahafiš og keppir viš sķldina, auk žess sem hann vešur yfir til Ķslands og keppir žar viš sķld og sandsķli. 

Meš žvķ aš fylgjast meš įtumagni og stęršardreifingu įtu jafnframt žvķ aš fylgjast meš holdafari og einstaklingsvexti uppsjįvarfiska fęst óbein męling į stofnstęrš, ž.e. hvort stofn sé stór eša lķtill ķ hlutfalli viš fęšuframbošiš. Sé lķtiš ęti og fiskur horašur eins og nś er žarf aš veiša meira, óhįš žvķ hvaš tölulegar męlingar (stofnstęrš ķ tonnum) sżna.

"Vķsindaleišangur" Ķslendinga ķ makrķlveišum

Makrķlvišręšum strandrķkja var slitiš ķ gęr eftir mikiš žref og marga įrangurslaus fundi žar į undan.

Rįšherra ķslands hefur kennt óbilgengni Noršmanna um samningaslitin, žeir hafi vilja veiša langt umfram rįšgjöf ICES, en Ķslendingar hafi vilja sżna įbyrgš og fara eftir vķsindalegum rįšleggingum. Hann hefur samt lįtiš margt ósagt um hvaš olli višręšuslitum annaš en aš Noršmenn séu ljótu karlarnir. 

"Viš Ķslendingar viljum sżna aš viš séum įbyrg fiskveišižjóš og viljum ekki veiša meira en ICES leggur til" segir rįšherrann Siguršur Ingi:

- Vi er fortsatt villige til å forhandle frem en lųsning basert på vitenskapelig forskning og rådgivning. Her på Island er vi stolte av vårt omdųmme som en ansvarlig fiskerinasjon , og vi er ikke villig til å sette det på spill, sier Johannsson.

Rétt er aš skjóta žvķ hér inn aš sś rįšgjöf er ekki vķsindalegri en svo aš tillagan byggir į mešalveiši sķšustu žriggja įra, žó svo aš menn telji makrķlstofninn miklu stęrri en įšur var įlitiš auk žess sem hann sé enn ķ miklum vexti. Noršmenn telja aš veiša žurfi miklu mera vegna žess aš makrķllinn sé aš éta og aféta ašra fiskistofna.

Fróšlegt er aš kķkja ķ fęreyska og norska fréttamišla til aš fį fleiri sjónarhorn į makrķldeilunni.

"Viš vorum įnęgšir meš samninginn sem lį boršinu, viš vorum ekki vandamįliš og eiginlega vorum viš ķ stöšu sįttasemjara", sagši sjįvarśtvegsrįšherra Fęreyinga, Jacob Vestergaard. Mešal žess sem greindi į voru veišar Ķslendinga ķ landhelgi Gręnlands auk kröfu ESB um aš fį 50% af gręnlenska kvótanum. Samningsslit žżša aš hvert land śthlutar eigin kvóta og viš munum sennilega hafa hann um 23% af rįšgjöfinni. Viš höfum veriš į žvķ róli gagnvart hinum žjóšunum undanfarin įr og munum halda okkur žar sagši Jacob.

Haft var eftir Aušun Maarok ķ norsku samninganefndinni aš įstęšan fyrir žvķ aš samningar tókust ekki um makrķlinn hafi veriš sś aš Ķslendingar og Evrópusambandiš vildu ekki gefa frį sér aš veiša śr žeim kvótum sem Gręnlendingar hafa sett sér. Hann segir aš žaš sé fįheyrt aš Ķslendingar og ESB vilji veiša makrķl bęši innan og utan eigin landhelgi.
"Žeir grafa undan samningum strandrķkjanna meš žvķ aš aš višurkenna kvótaśthlutun Gręnlendinga. Fyrst lofar ESB Ķslendingum kvótahlutdeild, svo Fęreyingum og aš lokum Gręnlendingum. Žetta gera žeir įn žess aš hafa nefnt žetta įšur viš okkur" sagši Audun.

Norski sjįvarśtvegsrįšherrann, Elisabet Aspager, segir aš žaš gangi ekki aš bęši ESB og Ķsland vilji fį aš veiša kvóta sķna bęši innan eigin landhelgi og utan hennar. Noregur sętti sig ekki viš aš ESB og Ķsland fįi sķna kvóta og geri einnig samning viš Gręnlendinga, sem ekki eru žįtttakendur ķ višręšunum.

Fęreyingar eru eina žjóšin sem ekki fęr skömm ķ hattinn aš loknum žessum višręšum.
mbl.is Slitnaši upp śr makrķlvišręšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband