Fiskveišistjórnunarkerfin hafa hvergi leitt til aukins afla. - Eru žau svikin vara?

Birt ķ Brimfaxa 2. tbl 2016, desember 2016

Flestum er kunnugt um aš į Ķslandi, eftir 40 įra veišistjórnun, er veriš aš veiša um helming žess žorskafla sem dreginn var į land įšur en žessi stjórn veišanna hófst. Svipuš minnkun er ķ öšrum botnfisktegundum. Žegar vegferšin hófst lofušu fręšingar Hafró 500 žśs. tonna jafnstöšuafla ķ žorski, yrši fariš eftir tillögum žeirra. Žaš hefur aš mestu veriš gert, sérstaklega sķšari hluta tķmabilsins.

Eftir aš fiskveišilandhelgi varš almennt 200 sjómķlur um mišjan įttunda įratuginn gįtu žjóšir fariš aš stjórna eigin fiskveišum en fram aš žvķ hafši veriš erfišara aš stjórna vegna žess aš śtlendingar voru upp ķ kįlgöršum og hirtu afrakstur af heimalöndunum. Loks var hęgt aš framkvęma žaš sem fiskifręšingar höfšu sagt įrum saman en žaš var aš koma žyrfti ķ veg fyrir ofveiši, ekki mętti veiša fiskinn of ungan hann žyrfti aš fį aš dafna, žį myndi afli aukast og hrygningarstofninn stękka, sem aftur žżddi aš nżlišun ykist.

Dregiš skyldi śr sókn ķ smįfisk og fariš varlega ķ aš veiša hrygningarfisk. Var žaš gert meš stękkun möskva ķ veišarfęrum og lokun svęša til lengri eša skemmri tķma. Sķšar voru almennt tekin upp kvótakerfi til aš tryggja aš ekki vęri veitt of mikiš. Eru žau nś alls rįšandi. Og enn rķkir žessi stefna, draga śr veišum til žess aš geta veitt meira seinna. En hver skyldi įrangurinn vera? Žaš mį sjį meš žvķ aš skoša aflažróun frį žvķ aš veišar voru nokkurn veginn frjįlsar og einu stjórntękin voru landhelgislķnur og gerš veišarfęra.

Ķsland

1. ĶslandŽegar sókn var frjįls var žorskafli gjarnan 400-450 žśs tonn. Virk stjórnun hófst 1976 žegar trollmöskvi var stękkašur śr 120 ķ 155 mm og skrapdagakerfi var innleitt. Įriš 1983 féll aflinn ķ 300 žśs. tonn, žį hafši fiskur lést eftir aldri vegna fęšuskorts, sem varš eftir aš 3 įra žorskur hvarf aš mestu śr veišinni og bęttist į jötuna. Žaš hafši ekki veriš fęšugrundvöllur fyrir žessar frišun smįfisks. Ķ kjölfariš var sett į kvótakerfi til aš aušvelda takmörkun veiša. Ellefu įrum sķšar, 1995, fór žorskaflinn ķ 169 žśs. tonn og ķ 147 žśs. tonn įriš 2008. Nś er hann aš skrķša ķ 230 žśs. tonn og Hafró hreykir sér af įrangri. Žaš veišist nś um helmingi minni žorskur eftir aš virk stjórnun veiša hófst.

Eystrasalt

2. EystrasaltŽorskstofninn er ķ slęmu įstandi. Žyngd 3 įra fiska hefur falliš śr 1,7 kg 1997 ķ um 300 g 2015. Pólverjar voru löngum sakašir um ofveiši og eftir aš žeir gengu ķ Evrópusambandiš var hęgt aš koma böndum į žį. Sett var į kvótakerfi og flotinn skorinn mikiš nišur undir mottóinu "Fęrri bįtar meiri fiskur?" Nś žrķfst žorskurinn ekki vegna hungurs, sem stafar af vanveiši en rįšgjöf vķsindanna er aš skera meira nišur. Kvótinn var skorinn nišur 56% fyrir komandi fiskveišiįr.

 

Noršursjór

6. NoršursjórBotnfiskafli ķ Noršursjó hefur dregist saman śr um milljón tonnum ķ 300 žśs. tonn frį žvķ fariš var aš stjórna. Į sama tķma hefur veriš dregiš grķšarlega śr sókn en įriš 1991 var skoski botnfiskflotinn 590 skip en var kominn nišur ķ 207 skip 2011. Svipaš mį segja um enska flotann en grķšarlegu fé hefur veriš variš ķ aš rķfa skip, ašallega nżleg skip til aš draga śr veišigetu flotans.

 

Ķrska hafiš

3. Ķrska hafišŽar hefur veriš stjórnaš meš kvótakerfi frį 1988. Žorskaflinn minnkaši stöšugt žvķ kvótinn var sķfellt skorinn nišur og nś er žar veišibann. Ég fór ķ tśr meš togara frį Kilkeel į N. Ķrlandi įriš 2003 en žį voru 30-40 togarar į žorsk, żsu og lżsuveišum, hvķtfiskveišum sem žeir kalla. Nś eru žeir allir farnir. Svokallaš "Cod saving plan" hefur veriš ķ gildi frį įrinu 2000 en žaš snérist eingöngu um verndun og nišurskurš meš fyrrgreindum įrangri.

 Fęreyjamiš

4. FęreyjarŽaš sem hefur einkennt žorskaflann viš Fęreyjar eru miklar sveiflur. Fyrir fyrra strķš sveiflašist aflinn frį 15-45 žśsundum tonna. Hann féll ķ 5000 tonn ķ sķšari heimstyrjöld vegna brotthvarfs erlendra togara. Ekki er aš sjį afli hafi aukist eftir frišunina ķ strķšinu. Žaš sem ekki hafši veriš veitt tapašist, žaš er óvarlegt aš geyma fisk ķ sjó. Eftir žvķ sem landhelgin fer aš stękka, um mišjan sjötta įratuginn, fara sveiflur aš dżpka og vara lengur. Kvótakerfi var sett į 1994 en breytt var yfir ķ dagakerfi 1996. Sķšasta aflaįriš var 2002, žį veiddust 38 žśs. tonn. Įriš eftir féll žorskaflinn ķ 24 žśs. tonn en žį var ég viš rįšgjöf ķ Fęreyjum. Ég sį aš žorskur var mjög farinn aš horast og vaxtarrannsóknir sżndu aš stóri fiskurinn, 60 cm og stęrri var aš mestu hęttur aš vaxa. Jafnframt fór aš veišast miklu meira af smįum ufsa. Ég lagši til aš veišidögum yrši fjölgaš um 15% og aš trollmöskvi viš ufsaveišar yrši smękkašur. Ekki var fariš eftir žessu en dögum fękkaš um 1%. Sķšan hefur aflinn fariš nišur į viš og ekki aš sjį betri tķš fram undan. Žorskaflinn 1915 var 8 žśs. tonn. Hér į landi hafa hagsmunašilar kvótakerfisins haldiš fram aš Fęreyingar hafi rśstaš fiskstofnum sķnum meš dagakerfinu. En er žaš svo?

5. Fęreyjar dagarEins og įšur sagši lagši ég til sóknaraukningu žegar ég sį aš fiskur var aš horast vegna ętisskorts. Fęreyskir fiskifręšingar lögšu hins vegar til samdrįtt og hafa gert žaš allar götur sķšan. Er svo komiš aš veišidögum hefur fękkaš śr 41 žśs. įriš 2002 ķ 22 žśs. 2016. Žetta er helmings nišurskuršur į dögum. Žar meš er ekki öll sagan sögš varšandi sóknina žvķ margir eru komnir meš svo fįa daga aš žeir hafa tekiš žann kost aš leggja skipunum. Skipum hefur einnig fękkaš į Fęreyjamišum. Įriš 2008 voru 247 skip og bįtar meš veišileyfi. Įriš 2016 voru gefin śt 102 leyfi en ašeins 72 žeirra notuš. Į venjulegum degi eru 26 skip og bįtar viš veišar.

Stór hluti Fęreyjamiša er frišašur. Fęreyjabanki, sem gaf nokkur žśsund tonn af žorski, hefur veriš lokašur fyrir togveišum ķ 25 įr og fyrir öllum veišum sķšan 2008. Könnun ķ rallinu sżnir aš žar er nś lķtiš annaš en geirnyt, gulllax, urrari, skrįpflśra og annar skķtfiskur, en reyndar fékkst vel af żsu ķ įr. Um 70% af heimamišum eru lokuš hluta įrs eša allt įriš. Engar togveišar eru leyfšar innan 12 mķlna utan žess aš litlir togbįtar, sem eru 6 talsins, en voru 17 fyrir 8 įrum, fį aš fara inn aš 6 mķlum į sumrin til aš veiša kola en mega ekki vera meš meira en um 30% af żsu og žorski sem mešafla. Stórir lķnubįtar mega ekki fara inn fyrir 12 mķlna mörkin. Og enn tala fiskifręšingar um ofveiši og samžykkt var ķ žinginu nżlega aš fękka dögum um 15% nęsta įr.

Rįšandi fręšimenn trśa žvķ aš frišun sé alltaf af žvķ góša. En vanveiši getur oft veriš hęttulegri en ofveiši. Einkenni ofveiši eru mjög skżr: Žį er smįfiskur rķkjandi en hann er vel haldinn og vex vel, stęrri fiskur einnig. Ķ vanveiši er įstandiš žannig aš fiskur er horašur og žrķfst illa vegna fęšuskorts vegna žess aš fiskafjöldinn er of mikill m.v. fęšuframbošiš. Žetta er aš vķsu flóknara žar sem margar tegundir eru saman aš bķtast um fęšuna og sótt er meira ķ eina tegund en ašra. En viš slķkar ašstęšur vanžrķfast oft allir. Mķn skošun er aš fęreyskir fiskifręšingar hafi stórskašaš fiskimišin viš Fęreyjar meš vanveiši.

Kolakassinn (e. Plaice Box)

Plaice Box Cut (Copy)Svo nefnist 38 žśs. ferkķlómetra svęši undan ströndum Hollands og Danmerkur. Žar voru bestu kolamiš ķ Noršursjó en mikiš veiddist af smįum kola og miklu var hent. Vķsindamönnum fannst snjallręši aš loka svęšinu svo smįi kolinn fengi aš vaxa og synda śt fyrir svęšiš žegar hann vęri oršinn stór. Svęšinu var aš mestu lokaš fyrir veišum 1994. Sķšan hefur sigiš į ógęfuhlišina. Fyrir lokun svęšisins var skarkolaafli ķ Noršursjó 170 žśs. tonn en var kominn nišur ķ 50 žśs. tonn 2008. Nś hafa rannsóknir sżnt aš skarkola hefur fękkaš og hann smękkaš į žessu frišaša svęši. Stofninn stękkaši ekki heldur minnkaši vöxtur kolans vegna fęšuskorts, sem vęntanlega stafaši af ofbeit, žvķ hann óx įgętlega į veišislóšinni utan frišaša svęšisins og žar hefur veiši veriš góš. Lķtiš fannst af fęšudżrum inni į lokaša svęšinu en miklu meira fyrir utan žar sem skipin voru aš skarka. Sumir vildu tślka žaš žannig aš veišarfęrin utan frišaša svęšisins rótušu upp fóšrinu svo fiskurinn nęši žvķ. Ein skżring sem lķka heyršist var aš hiti hefši hękkaš og mengun aukist. Nišurstöšur rannsóknanna voru sendar Evrópusambandinu įriš 2010 til śrvinnslu og įkvöršunar um framhaldiš. Nżjustu fréttir frį hollenskum sjómönnum herma aš žar sé enn lokaš og žar sé lķtiš af fiski en opinberlega sé žagaš um žetta klśšur.

Af žessar upptalningu mį rįša aš stjórn fiskveiša hefur hvergi leitt til žess aš žorskafli hafi aukist. Sama mį raunar segja um flestar ašrar tegundir botnfiska žó ekki sé fariš nįnar śt ķ žaš hér.

Rįšandi vķsindamenn eiga įkaflega erfitt meš aš sętta sig viš žaš minna veišiįlag leiši ekki einungis til minnkandi afla heldur lķka til minnkunar fiskstofna. En žaš er ekki erfitt aš skżra žaš śt. Žegar veitt er mikiš ef fiskstofni haldiš ķ skefjum žannig aš hann gengur ekki nęrri fęšudżrunum, žau fį aš vaxa og tķmgast ešlilega og jafnvęgi rķkir milli fiskanna og fęšudżranna. Žeir žrķfast vel og afföll eru tiltölulega lķtil. Vel haldinn fiskur hefur meiri mótstöšu gegn sjśkdómum og snķkjudżrum og į aušveldara meš aš flżja undan óvinum.

Sé dregiš śr veišum fjölgar fiski og samkeppni um fęšuna eykst. Fiski fjölgar, meira er étiš, samkeppni eykst og afföll verša meiri. Fęšuframboš minnkar vegna žess aš fęšudżrin eru upp étin og lķfmassi fiska minnkar. Žegar svo er komiš žarf miklu fęrri fiska til aš višhalda įstandinu svo stofninn helst įfram lķtill. Svona atburšarįs veršur aušskilin ef hśn er flutt upp į land:

Įkvešinn tśnblettur žolir tķu kindur įn žess aš ganga nęrri gróšri og allar žrķfast vel. Sé kindunum fjölgaš ķ 50 éta žęr upp grasiš og svöršurinn veršur ber. Žó kindunum sé fękkaš žarf ekki nema eina til tvęr til žess aš halda įstandinu viš.

Kvótakerfi er rķkjandi sjórnunarašgerš fiskveiša. Įhangandur žess eru tregir til aš ręša ókostina svo ég lżk žessari grein meš smį reynslusögu skosks sjómanns:

ArchieveÉg er į tveggja trolla 25 m togara sagši hann. Į veturna erum viš meš tvöfalt troll aš veiša skötusel, stórkjöftu, smįvegis ufsa, löngu og żsu ef hśn gefur sig. Viš veršum aš henda öllum žorski žvķ viš höfum ekki kvóta. Viš höfum ašeins 15 tonna kvóta af löngu og 15 af ufsa į mįnuši. Öllum smįfiski er hent, öllum smįum skötusel lķka. Į sumrin žegar botnfiskkvótinn er bśinn og fiskverš er lęgra förum viš į humar og frystum um borš. Viš hendum nęr öllum fiski ķ tveggja vikna tśr žar sem fiskverš er lįgt į sumrin og spörum kvótann žar til veršiš hękkar į nż.


Söguskošun: Įstand og horfur ķ ķslensku matfiskeldi įriš 2001

Ķ ljósi žeirra miklu įętlana sem eru ķ sjókvķaeldi er viš hęfi aš rifja upp hvernig stašan var įriš 2001, en žį tók ég saman stöšuskżrslu fyrir Sjóvį Almennar tryggingar. Žį var nż bylgja aš rķsa og mikil įsókn var ķ aš tryggja vęntanlegt sjókvķaeldi.

Segja mį aš mikil bjartsżni hafi rķkt į žessum tķma, menn bśnir aš gleyma fyrra tķmabili žar sem allt fór į hausinn. Nś įtti aš gera betur, bśnašur var sagšur oršinn betri, menn hefšu lęrt af reynslunni o.s. frv. Virtust menn bśnir aš gleyma aš ķ fyrstu bylgjunni ķ kring um 1990 uršu stórfelld tjón vegna undirkęlingar sjįvar og stórvišra. Fiskur drapst vegna undirkęlingar ķ Hvalfirši, Patreksfirši og Grundarfirši og mikiš óvešurstjón varš ķ Vestmannseyjum, sundunum viš Reykjavķk, viš Vatnleysuströnd og fleiri stöšum.

Tryggingarfélög uršu fyrir miklum įföllum og kusu aš fara varlega ķ sakirnar varšandi žessa nżju įętlanir. Ein sś stęrsta var ķ Mjóafirši en eftir nokkurra įra eldi žar fór allt į hlišina.

Nś eru enn komnar fram stórvaxnar eldisįętlanir į mörgum stöšum viš landiš. Eitt hefur breyst. Tķšarfar er almennt hagstęšara en žaš var um 1990. Žetta hefur oršiš til žess aš eldismenn hafa gleymt žvķ aš žaš geta komiš haršir vetur žó svo aš hitinn sé enn aš dansa ķ kring um frostmarkiš. Lķtiš mį śt af bera svo ekki verši stórtjón.

Hér fer į eftir samantekt skżrslunnar frį 2001, en skżrsluna ķ heild er aš finna ķ skrįnni sem tengd er žessari fęrslu, sjį nešst į sķšunni.

   Nišurstöšur og samantekt śr stöšuskżrslu 2001

Fiskeldi žaš sem hafiš var į nķunda įratugnum gekk ekki sem skyldi. Allt eldi ķ sjókvķum, utan žaš sem enn er stundaš ķ Eyjafirši, lagšist af. Ein kvķaeldisstöš, Rifós, er enn starfrękt ķ stöšuvatni.

Ein strandeldisstöš meš kerjum į landi, Ķsžór viš Žorlįkshöfn, er nś notuš til lśšueldis į vegum Fiskeldis Eyjafjaršar, önnur, Miklilax ķ Fljótum, hefur aš hluta veriš tekin til eldis į barra sem er hlżsjįvarfiskur ęttašur śr Mišjaršarhafi. Lax er enn alinn ķ žremur landstöšvum, Ķslandslaxi į Staš viš Grindavķk, Silungi į Vatnsleysi og Silfurstjörnunni ķ Öxarfirši. Allar ašrar matfiskeldisstöšvar fyrir lax hafa veriš lagšar nišur.

Nokkrar seišaeldisstöšvar starfa enn og žį ķ tengslum viš matfiskstöšvar. Hólalax aš Hólum ķ Hjaltadal, Noršurlax Laxamżri og Laxeyri aš Hvķtįrsķšu ķ Borgarfirši framleiša seiši til fiskręktar ķ laxveišiįm. Žį er seišaeldisstöš Vogalax ķ Vogum į Vatnsleysuströnd notuš til eldis į sęeyra sem er snigill sem selst sem sęlkerafęša.

Ašrar seišastöšvar sem framleiddu hafbeitarseiši lögšust af žegar allri hafbeit var hętt fyrir um žremur įrum.

Įstęšur žess aš įšurnefnum rekstri var hętt į sķnum tķma voru annaš hvort žęr aš laxeldiš gekk ekki eša skilaši ekki arši.

Spurt hefur veriš hvort įętlanir sem nś hafa veriš geršar séu raunhęfar. Žvķ er aš nokkru svaraš ķ žessari skżrslu en almennt mį segja aš hępiš er aš matfiskeldi į laxi verši aršbęrt. Sagt er aš menn hafi lęrt af fyrri reynslu og aš allur bśnašur sé nś betri en hann var žį.

Nįttśrulegar ašstęšur viš Ķsland hafa hins vegar ekki breyst. Flestir stašir žar sem sjįvarhiti er žolanlegur eru opnir fyrir vešrum. Žó bśnašur sé nś oršinn žaš góšur aš hann standist verstu vešur veršur ekki žaš sama sagt um fiskinn, fiskur sem er ķ kvķum og getur ekki kafaš nišur śr öldurótinu lemst oft til bana ķ miklum sjógangi eša sęrist og getur veriš lengi aš nį sér. Žetta geršist t.d. ķ stóru śthafskvķunum į Vatnsleysuvķk um 1990. Kvķarnar héldu, en fiskurinn lamdist til bana.

Annars stašar, t.d. į Vesturlandi er hętta į undirkęlingu į vetrum. Žar sem meira skjól er, eins og į fjöršunum fyrir austan, er hitabśskapur žess ešlis aš gera veršur rįš fyrir hęgari vexti en ķ samkeppnislöndum eins og Fęreyjum og Noregi. Žetta eru framleišendur sem ķslenskt laxeldi veršur aš keppa viš og mį žvķ ętla aš žaš geti oršiš žungur róšur. Žį er hér hętta į hafķs, ašallega frį Noršurlandi sušur til Austfjarša.

Skoša veršur aškomu Tryggingarfélaga meš tilliti til allra žessara žįtta. Margar nśverandi fiskeldisstöšvar eru vel reknar og viršast ganga višskiptalega séš. Ekkert er til fyrirstöšu aš tryggja slķkar stöšvar.

Hvaš varšar vęntanlegar stöšvar, veršur aš skoša įhęttužętti og meta hvaša skilyrši žarf aš uppfylla ķ hverju tilfelli og taka žį tillit til stęršar, stašarvals og žeirrar sérstöku įhęttu sem fylgir hverjum staš. Lķklegt er aš ef ekki fįist tryggingar innanlands verši leitaš annaš. Rétt er žvķ fyrir tryggingafélög hér aš fylgjast meš og undirbśa hvaša tryggingar verši hęgt aš bjóša vęntalegum eldisstöšvum, meš hvaša kjörum hvaša skilyršum. 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Er rįšgjöf um humarveišar kolröng? Gęti veriš.

Fróšlegt er aš lesa rįšgjöf Hafró um humarveišar į komandi fiskveišiįri. Aflinn hefur mest oršiš um 2500 tonn, sķšast įriš 2010. Ķ fyrra var rįšlagt aš veiša 1300 tonn en lękkaš ķ 1150 tonn nś.

Ķ skżrslunni, sem var aš koma śt segir: "Veišidįnartala hefur veriš metin lįg undanfarin įr og er undir skilgreindum gįtmörkum. Nżlišun hefur minnkaš sķšan 2005 og hefur aldrei veriš metin eins lķtil og nś. Višmišunarstofn hefur minnkaš hratt undanfarin įr og hefur ekki veriš lęgri frį 1980. Hlutfall stórhumars er enn hįtt en hefur minnkaš frį 2009."

Humarnżlišun

Hér mį sjį hvernig nżlišun hefur hruniš frį įrinu 2008 en um žaš leiti var sett į 20% aflaregla ķ žorski og hrygningarstofninn stękkaši, vegna innkomu makrķls og sķldar og beitarįlag į humar og fleiri fęšudżr jókst.

Hvaš er aš gerast?

Alžekkt er frį Skotlandi og Ķrlandi aš humar étur undan sér. Tilraunir meš aš friša svęši ķ žeim tilgangi aš stękka stofninn hafa reynst afar illa. Žegar svęši voru opnuš aftur eftir nokkurra įra frišun gripu menn ķ tómt, einungis veiddust nokkrir stórir humrar. Žar hafa menn lęrt aš mišin žurfa stöšuga įnķšslu til aš hindra sjįlfįt en žessi mikla sókn leišir aušvitaš til žess aš humarinn er almennt smęrri en menn velja aš sjįlfsögšu marga smęrri en örfįa stęrri. Viš bętist aš mikiš er af stóržorski, sem žekktur er fyrir aš hįma ķ sig humarinn. Humarinn er žannig sjįlfur aš éta upp ungvišiš sitt og žorskurinn humarinn.

Rįšgjöfin

humarmassiRįšgjöfin er svo aš veiša lķtiš af žorski til aš hafa stóran fóšurfrekan hrygningarstofn og draga śr veišum į humri. Jį žaš veršur vķst aš fara varlega segja žeir Hafróarnir.

Hér mį sjį hvernig stórhumars jókst, vęntanlega vegna samdrįttar ķ leyfšum afla. Fjölgun stórra humra žżšir meira beitarįlag į smįhumar, sjįlfįt. Hvort tveggja, aukning stórra žorska og stórra humra, minnkar nżlišun.

Mörg dęmi eru um aš sóknarbreytingar hafi leitt til minnkandi afla žrįtt fyrir aš kvótar hefšu veriš nęgir. Veišin į Fladen banka, SA af Shetlandseyjum ķ Noršursjó, hefur dregist saman śr 13.000 tonnum įriš 2010 ķ 2.000 tonn 2015. Kvótinn 2015 var um 11.000 tonn en einungis 2.000 tonn voru veidd. Breytingar uršu į sókninni įriš 2010 žegar möskvi var stękkašur śr 80-85 mm ķ meira en 100 mm til aš vernda smįhumar. Auk žess var trollum breytt til žess aš foršast mešveiši af žorski. Žaš žżšir aš hętt var aš veiša žorsk, sem var aš andskotast ķ humrinum.

Ekki hef ég nęgar upplżsingar til aš tengja veišimynstriš viš aflaminnkunina en žetta viršist į žekktum nótum, sóknarminnkun leišir til sjįlfįts, aukinnar samkeppni og aflaminnkunar.

En žaš žarf aš spyrja žeirrar spurningar hvort sóknarminnkun leiši til stofnaukningar. Viš vitum aš samdrįttur leišir til aflaminnkunar en hann kann einnig aš hafa mun alvarlegri afleišingar.

Ętla žessir rįšgefendur aldrei aš skilja aš sóknarminnkun gefur ekki aukinn afla, hvorki ķ brįš né lengd. Veišarnar eru ekki žaš sem įkvešur stęrš og višgang fiskstofna. Samkeppni og fęšuframboš rįša žar mun meiru. Sóknarminnkun žżšir einungis minni tekjur.

En rįšgjafarnir bregšast, enda er munurinn į manninum og hundinum sį aš hundurinn lęrir af reynslunni en mašurinn ekki.


Fęreyski fiskiskipaflotinn siglir til Hafnar. Hundruš sjómanna mótmęla framan viš žinghśsiš

Hvaš er nś ķ gangi? Ég spurši sundfélagana ķ morgun hvers vegna žetta vęri, hvort žeir hefšu heyrt eitthvaš um žetta. Enginn vissi neitt, engar fréttir hafa komiš um žetta ķ fjölmišlum hér.

Įstęša žess aš siglt er ķ land er sś aš žeir eru aš mótmęla tillögu aš nżjum fiskveišstjórnarlögum, sem kemur til fyrstu umręšu Lögžingsins ķ dag.

Tillagan felur ķ sér aš taka upp kvótakerfi ķ öllum veišum, leggja žar meš af dagakerfiš, sem allir hafa veriš įnęgšir meš og hefja uppboš į aflakvótum. Fęreysku mišlarnir hafa veriš fullir af fréttum um žessi mįl ķ langan tķma žar sem m.a. er sagt frį žvķ aš gervöll fiskvinnslan frį veišum til vinslu, sjómönnum til verkafólks er mjög į móti žessum breytingum.

Algjör žöggun rķkir um žetta ķ ķslenskum fjölmišlum. Žaš getur ekki veriš tilviljun. Žaš ęttu aš žykja fréttir ķ nįgrannarķkinu Ķslandi aš nęr öll fęreyska žjóšin mótmęlir žvķ fiskveišikerfi, sem ķslenskir rįšamenn hęla sem mest. Hverjir stjórna fjölmišlum?

Nįnari upplżsingar mį m.a. finna hér 


16 milljarša męliskekkja ķ lošnumęlingum!

Nś er bśiš aš fara ķ žrišju lošnumęlinguna. Fyrsta męling um mišjan janśar gaf 398. žśs. tonn. Seinni janśarmęlingin gaf 493 žśs. tonn. Tekiš var mešaltal af bįšum, sem fręgt er oršiš, og stofninn sagšur 446 žśs. tonn. Gefinn var śt 57 žśs. tonna heildarkvóti, žar af komu 11 žśs. tonn ķ hlut Ķslendinga.

Nś er bśiš af męla enn eina feršina og "męldust" 815 žśs. tonn, nęr helmingi meira en menn héldu aš vęru ķ sjónum fyrir žremur vikum! Sé žetta nęr sanni er ljóst aš fyrstu tvęr męlingarnar vanmįtu stofninn mjög gróflega. Svo mjög aš kvóti ķslenskra skipa sextįnfaldašist.

Er einhver įstęša til aš halda svona męlingum įfram? Žvķ ekki aš bķša žar til lošnan kemur og fara žį aš veiša? Žessi fyrirfram kvóta/ hrygningarstofns śtreikningar eru gervivķsindi. Ekki hef ég enn heyrt fréttamenn spyrja neinna spurninga. - Hvašan kom lošnan, śr loftinu?


mbl.is Sextįnfalda lošnukvótann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Męla lošnuna enn og aftur. Verša fyrri męlingar notašar til aš styrkja stofnmatiš?

Jį nś į aš fara aš męla lošnuna aftur. Žaš er ķ hiš žrišja sinn, fyrsta męlingin gaf 398 žśs. tonn, ķ annarri męlingunni fannst meira, 493 žśs. tonn. Žį var stofnstęršin gefin śt sem mešaltal af žessum tveimur męlingum, 466 žśs. tonn!

Hvaš gera žeir nśna ef žeir męla enn meira af lošnu? Žurfa žeir aš dragast meš gömlu męlingarnar, leggja allar saman og deila meš žremur?

Ég bloggaši um žetta nżlega og lķkti žvķ skarfatalningu ķ Ellišavatni:

"Žetta er sambęrilegt viš aš ég teldi 10 skarfa į Ellišavatni ķ žoku, fęri svo daginn eftir ķ sólskini og teldi 30 og gęfi śt nišurstöšuna: Žaš eru 20 skarfar į Ellišavatni nśna."

Enn hef ég ekki heyrt neinn fréttamann spyrja Hafró śt ķ žessa fįrįnlegu śtreikninga. Žeir eru oršnir alveg ónżtir.

Įšur fyrr spuršu menn hversu įreišanlegar lošnumęlingarnar vęru, nś er ekki minnst į žaš og allar tölur teknar sem kórréttar. Endar žetta ekki meš žvķ aš žeir hętta aš fara į sjó og giska bara ķ landi?


mbl.is Męla lošnustofninn į nżjan leik
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lošnutalning ķ hafinu. - Dęmalausir śtreikningar Hafró

Sem kunnugt er veršur leyfšur lošnuafli ķ įr meš minnsta móti , eša 57 žśsund tonn, žar af koma 11 žśs. tonn ķ hlut ķslendinga. Hafró męldi lošnustofninn, gaf śt kvóta sem rįšherra samžykkti athugasemdalaust sama sólarhringinn.

Męldu lošnustofninn, žaš er nś žaš. Lķtum į heimasķšu Hafró žar sem segir frį žessu:

"Geršar voru 2 męlingar į veišistofninum. Sś fyrri fór fram dagana 12. – 15. janśar og fannst lošna frį sunnanveršum Vestfjöršum noršur um og austur aš Kolbeinseyjarhrygg (mynd 1). Žar fyrir austan varš ekki vart viš fulloršna lošnu. Žar sem vešur var slęmt žegar męlingunni lauk bišu skipin į Siglufirši žar til vešur batnaši. Sķšari yfirferšin fór fram dagana 17. – 20. janśar į svęšinu frį Kolbeinseyjarhrygg og vestur um (mynd 2). Vešur var višunandi en ķs hafši fęrst yfir hluta męlingasvęšisins ķ seinni yfirferšinni.

Um 398 žśsund tonn af kynžroska lošnu męldust ķ fyrri yfirferšinni og męliskekkja (CV) var metin 0.2. Ķ sķšari yfirferšinni męldust um 493 žśsund tonn og męliskekkjan metin 0.23. Mešaltal žessara męlinga, 446 žśsund tonn, er mat į stęrš veišistofns."

Žetta er vęgast sagt skrķtiš, ef ekki met ķ vitleysu. Fyrst eru męld 398 žśs. tonn, ķ seinni tśrnum męlist meira eša 493 žśs. tonn. Svo er tekiš mešaltal af bįšum tölunum!

Hvaš ef hefšu męlst 7 žśs. tonn ķ fyrstu męlingu? Hefši nišurstašan žį oršiš mešaltališ 250 žśs. tonn? Takiš einnig eftir žvķ aš žarna er talaš um slęmt vešur og aš ķs sé yfir hluta svęšisins.

Skarfar 26 jan EllišavatnŽetta er sambęrilegt viš aš ég teldi 10 skarfa į Ellišavatni ķ žoku, fęri svo daginn eftir ķ sólskini og teldi 30 og gęfi śt nišurstöšuna:

Žaš eru 20 skarfar į Ellišavatni nśna.

Var veriš aš gefa śt aflaheimildir į vķsindalegum grunni?


Uppbygging žorskstofnsins meš nišurskurši hefur leitt til aflaleysis

Įriš 1975 lofaši Hafró įrlegum 500 žśs. tonna žorskafla yrši fariš aš žeirra rįšum. Žeir vildu draga śr veišum, sérstaklega į smįfiski, svo fiskurinn fengi aš stękka og gefa meira af sér. Žaš var fariš eftir žerra rįšum ķ góšri trś. Žorskaflinn var minnkašur en óx aftur og fór ķ 480 žśs. tonn 1982 og komst žį nęst loforšinu. Svo féll aflinn snögglega ķ 300 000 tonn 1983. Fiskurinn hafši horast nišur sennilega vegna offjölgunar og fęšuskorts. Žyngd sex įra fiska féll śr 4 kķlóum ķ 3 eftir aš smįfiskur var frišašur. Nišurstaša tilraunarinnar var sś aš žaš var ekki fęšugrundvöllur fyrir stękkun stofnsins. Žarna hefši į aš endurskoša žessa frišunartilraun en žaš var ekki gert. Ķ staš žess var sett var į kvótakerfi svo betur gengi aš hemja aflann.

Sķšan hefur gengiš į żmsu. Eftir nokkra aflaaukningu eftir botnįriš 1983 fór aš halla mjög undan fęti 1990 og aflinn fór ķ sögulegt lįgmark 1994 og 95, 170 žśs tonn. Žį var gripiš til žess rįšs aš setja aflareglu, nś skyldu veidd 25% af męldum veišistofni. Aflinn jókst ķ 235 žśs. tonn įriš 2000 en féll svo ķ um 200 žśs tonn 2002 og var sś skżring gefin aš veišistofninn hefši įšur veriš ofmetinn. Hin raunverulega įstęša var sś aš fiskur hafši veriš aš horast frį 1998 vegna vanveiši, sem leiddi til aukinnar samkeppni og fęšuskorts. Var mikil rekistefna śt af žvķ į žeim tķma.

Enn hallaši undan fęti og 2007 gripu menn til žess rįšs aš lękka aflaregluna og veiša einungis 20% śr stofninum. Žorskaflinn fór ķ nżtt sögulegt lįgmark 2008, 146 žśs. tonn. Sķšan hefur hann žokast upp į viš og er nś aš skrķša yfir 220 žśs. tonnin. Aš sögn Hafró er stofninn aš stękka og sérstaklega er mikil aukning ķ stórum og gömlum žorski. Nżlišun er enn lķtil žrįtt fyrir aš hrygningarstofninn hafi ekki veriš stęrri sķšan 1964. Kvótatillögur uršu miklu minni fyrir fiskveišiįriš 2016/17 en menn höfšu vonast til og olli žaš miklum vonbrigšum. Įstęšan var sögš sś aš fiskurinn vęri farinn aš léttast eftir aldri. Ekki eru žaš góšar fréttir.

Lķklega er žorskstofninn aš nįlgast sķn efri mörk eina feršina enn og engar lķkur til žess aš žorskafli verši aukinn mešan haldiš er ķ 20% aflaregluna. Į įrum įšur, žegar aflinn var 4-500 žśs tonn, voru tekin 35-40% śr stofninum. Žaš er žvķ fyrirséš aš aflinn mun ekki aukast nema aflareglunni verši breytt. Aflaregla žjónar tölvunum vel en į lķtiš skylt viš heilbrigša nżtingu dżrastofna. Hśn er einföld ķ framkvęmd: Rallaš į mišunum, stofninn "męldur" meš óžekktri ónįkvęmni, slegiš inn ķ tölvu og kvótinn kominn. Ekkert tekiš tillit til įlits sjómanna į fiskgengd. Ralliš gildir og ekkert rövl.

Sķšustu įrin hefur sś breyting oršiš į aš stofninn hefur stękkaš langt umfram žaš sem hann var 1998 og hungriš fór aš sverfa aš vegna offjölgunar. Hvaš hefur breyst sem leyfir stękkun stofnsins ? Jś, makrķll fór aš ganga į Ķslandsmiš upp śr 2006. Žį varš til aukin fęša fyrir stóran fisk. Žį hafa sķldargöngur fariš vaxandi svo enn hefur bęst ķ matarbśriš fyrir stóra fiskinn. Stór žorskur er miklu algengari ķ afla fęrabįta noršanlands en įšur var, og hann er fullur af sķld og makrķl. Žetta er góš višbótarfęša handa stóržorskinum yfir sumariš en makrķlinn og sķldin fara af okkar mišum žegar haustar. Žį er golžorskurinn enn svangur og leggst žį į stįlpašan fisk og fer aš éta bęši undan sjįlfum sér og öšrum tegundum.

Hr-Nżl-16Kemur žį aš nęsta kafla ķ röngum vķsindum:

Ein af vķsdómssetningunum ķ banka Hafró hefur löngum veriš aš stór hrygningarstofn gefi meiri nżlišun en lķtill, žess vegna sé um aš gera aš hafa hann sem stęrstan. Fyrir um 10 įrum fór hrygningarstofn žorsks aš stękka, žökk sé makrķlnum. Og hann stękkaši og stękkaši. Įriš 2015 var hann oršinn stęrri en hann hafši veriš frį 1963. Hann var um žrisvar sinnum stęrri en hann var löngum į nķunda og tķunda įratugnum. En nżlišunin lét standa į sér. Hvernig mįtti žaš vera? Til žess aš ungvišiš komist upp verša aš vera til žess skilyrši. Ef stofninn er stór er oršiš žröngt į žingi og mikil samkeppni um mat. Žess vegna er erfitt fyrir ungvišiš aš komast į legg.

Taka mį sem dęmi aš aušvelt er aš fylla vatnstunnu žegar hśn er tóm meš žvķ aš dęla ķ hana (nżlišun). Žegar hśn er oršin full er ekki hęgt aš dęla meiru ķ hana nema tappaš sé śr henni aš nešan (veiša meira). Žaš veršur žvķ įfram léleg nżlišun ķ žorskstofninum žar til fariš er aš veiša svo mikiš aš žörf sé į ungviši til aš fylla ķ skaršiš. Žetta viršast fręšingar Hafró og móšurklķkunnar ICES eiga įkaflega erfitt meš aš skilja. En žeir hafa fengiš svo mikil völd aš enginn stjórnmįlamašur žorir aš taka sjįlfstęšar įkvaršanir. ICES lišiš ręšur öllu, og engin breyting ķ sjónmįli.

Nś berast žęr fréttir aš svo lķtiš finnist af lošnu aš veišar verši ekki leyfšar į komandi vertķš. Žaš fylgir sögunni aš sl. 10 įr hefši veriš miklu minna af lošnu en žar į undan. Žar sem lošnan telst vera ašalfęša žorsksins er leyfilegt aš įlykta aš samdrįttur ķ žorskveišum eftir tilkomu 20% aflareglunnar eigi žįtt ķ fękkun lošnu. Žorskurinn étur lošnu žar til hśn er 2 įra og heldur noršur ķ ętisgönguna miklu til žess svo aš ganga aftur heim til hrygningar 3 įra gömul. Meš įti sķnu skammtar hann žaš magn sem fer ķ žessa göngu.

Ég er žeirrar skošunar aš žaš verši aš fara aš brjóta į bak aftur trśarbrögš Hafró įšur en stórslys veršur vegna vanveiši į žorski. Nóg er nś allt tekjutapiš, sem žessi frišunarstefna hefur haft ķ för meš sér žó svo aš framtķšinni sé ekki einnig stefnt ķ hęttu.Bannfęrši

Žessi skopmynd birtist ķ Morgunblašinu 1. jśnķ 2013. Hśn į enn jafn mikinn rétt į sér og žį, žaš sem hefur bęst viš er aš fariš er aš draga śr vexti žorsks og lošnustofninn er upp étinn.


Lķfseig villukenning um ofveiši - réttlęting kvótakerfisins - fölsun stašreynda

Hśn er lķfseig villukenningin um ofveiši į žorski žrįtt fyrir aš "ofveiši" hafi aldrei įtt sé staš. Ķ Fréttablašinu į fimmtudag 15/12 var grein eftir Žórólf Mattķasson hagfręšing śr hįskólanum. Žar sagši hann:

"Ķ kjölfar śtfęrslu fiskveišilögsögunnar ķ 50 og 200 sjómķlur fylgdi mikil fjįrfesting ķ skuttogurum og hafnarmannvirkjum. Afli Ķslendinga jókst og gjaldeyrir streymdi til landsins. Gengi krónunnar styrktist og góšęri rķkti. En aš žvķ kom aš žorskstofninn žoldi ekki ofsóknina og var aš hruni kominn upp śr 1982-3."

Stašreyndin er hins vegar sś aš vegna frišunar smįfisks, žar sem 3 įra žorskur hvarf aš mestu śr aflanum, og annara sóknartakmarkana varš fęšuskortur hjį žorski vegna ofmergšar fiska og hann fór aš horast nišur. Sjö įra žorskar t.d. léttust śr 5,5 kg ķ 4,1 kg frį 1978-1983. Sjį frekari gagnrżni sem var sett fram 1984 eftir aš žetta geršist og undirbśningur kvótakerfisins var ķ fullum gangi.

Ķ sama Fréttablaši er sagt frį nżrri greiningu žeirra Bjarka Vigfśssonar og Hauks Mįs Gestssonar, hagfręšinga Ķslenska sjįvarklasans. Ķ greiningu sinni, Verstöšin Ķsland – hagfręšileg og landfręšileg samžjöppun ķ ķslenskum sjįvarśtvegi 1993 til 2013, segja žeir Bjarki og Haukur Mįr frį žvķ hvernig mišstżrš offjįrfesting ķ togurum og fiskvinnslum į 8. įratug sķšustu aldar leiddi til ósjįlfbęrrar nżtingar aušlindarinnar og sįrsaukafullri hagręšingu, eša endurskipulagningu ķ ķslenskum sjįvarśtvegi. Mér lék forvitni į aš athuga žetta nįnar og skošaši frumheimildina. Žar segja žessir kappar eftirfarandi:

"Skuttogaravęšingunni, nżju frystihśsunum og stękkun landhelginnar fylgdi aukin sókn ķ nytjastofnana. Žannig fór žorskaflinn śr 255 žśsund tonnum įriš 1971 ķ 460 žśsund tonn įriš 1981, en žaš er metįr ķ žorskafla ķslenskra skipa. Žessi stóraukna sókn ķ nytjastofnana kringum landiš, og dreifša og mikla fjįrfesting ķ togurum og frystihśsum, var hins vegar ósjįlfbęr til lengdar og bera fór į alvarlegum brestum į žessu fyrirkomulagi strax um 1980. Žorskstofninn žoldi engan veginn žennan įgang og hagur śt geršarinnar vęnkašist lķtiš, enda gekk rekstur togaranna og frystihśsanna vķša brösuglega. Um mišjan 9. įratuginn var hagręšing ķ ķslenskum sjįvarśtvegi žvķ naušsynleg eftir offjįrfestingu įra tuganna į undan, śtgeršin stóš illa fjįrhagslega, umframveišigeta fiskiskipastólsins var śtgeršinni žungur kostnašarbaggi, sókn var of mikil og žorsk stofninn stefndi ķ verulegt óefni."

Žį segja žeir félagar: "Slęmt įstand žorskstofnsins og aflasamdrįttur į 9. og 10. įratugnum var einnig įhrifamikill drifkraftur sameininga og samžjöppunar. Frį met įrinu 1981, žegar žorskaflinn var 460 žśsund tonn, dróst aflinn saman ķ rśm 300 žśsund tonn įriš 1991. Nęsta įratuginn į eftir dróst aflinn enn saman, var 240 žśsund tonn įriš 2001 og var svo minnstur frį lokum seinni heimsstyrjaldar įriš 2008 žegar hann var ašeins 151 žśsund tonn. Sķšan žį hefur gengiš įgętlega aš byggja upp stofninn." (leturbreyting JKr)

Žorskafli skv VerstöšinTil žess aš gefa oršum sķnum vęgi birta žeir lķnurit sem žeir segja aš sżni žorskafla į Ķslandi 1910-2014, žó svo žorskafli sé aldrei "į landi". Undir lķnuritinu segir ķ texta: "Sókn ķ žorskstofninn jókst grķšarlega į 8. įratugnum ķ kjölfar skuttogaravęšingarinnar". Žegar aš er gįš sést aš žetta er hrein della, žvķ žeir eru aš sżna afla ķslenskra skipa en lįta hjį lķša aš sżna eša segja frį afla śtlendinga og žar meš heildaraflanum. Žegar hann er tekinn meš sést aš fullyršing žeirra um grķšarlega sóknaraukningu ķ žorskstofninn er hrein fölsun. Sóknin ver mest 1955 žegar veidd voru 550 žśsund tonn og fór svo aš minnka ķ kjölfar śtfęrslu landhelginnar, sem varš 4 sjómķlur 1952 og 12 mķlur 1958 en tališ er aš žį hafi togaraflotinn tapaš 70% af sķnum mišum (Žorleifur Óskarsson 1991, Ķslensk togaraśtgerš 1945-1970, bls.178).

Žaš er ķ hęsta mįta óešlilegt, svo ekki sé sterkar aš orši kvešiš, žegar fręšimenn fara meš svona stašlausa stafi og birta žar aš auki falsaš lķnurit um žorskafla į Ķslandsmišum. Ķ įratugi hefur žessi vitleysa um ofveiši rišiš hśsum, žetta er étiš upp aftur og aftur og ekkert veriš aš kynna sé mótrök og svo leyfa menn sér aš kenna sig viš hįskólasamfélag.

ŽorskafliHér fylgir hiš rétta lķnurit af heildar žorskafla viš Ķsland og er afli heimamanna tįknašur meš raušri lķnu.

Hér mį sjį aš hįmarksaflinn var 1955 og hefur veriš fallandi sķšan. Nś eru menn aš hjakka ķ rśmum 200 žśsund tonnum, og žó žeir félagar segi aš įgętlega hafi gengiš aš byggja upp stofninn, hefur aflinn, ekki aukist heldur minnkaš um helming frį upptöku kvótakerfisins.

En įfram kveša menn öfugmęlavķsur: Fiskurinn hefur fögur hljóš, finnst hann oft į heišum...


Žorskurinn į nišurleiš. 20% aflareglan farin aš segja til sķn.

Loksins kom hśn, skżrslan śr haustrallinu. Um žorskinn segir:

Mynd 2"Heildarvķsitala žorsks lękkaši talsvert frį įrunum 2014 og 2015 og er nś svipuš og įriš 2013. Hluta lękkunarinnar mį rekja til lķtils įrgangs frį 2013 og aš mešalžyngdir sumra įrganga hafa lękkaš frį fyrra įri. Lķklegt er aš lękkunin sé aš mestu vegna męliskekkju lķkt og var ķ vorralli milli įranna 2013 og 2014."


Jį einmitt, lękkunin er vegna męliskekkju. Hér aš ofan mį sjį vķsitölurnar og aš haustvķsitalan hefur veriš aš stķga allt frį 2008 en nś snarfellur hśn.

 

Mynd 3Hér mį sjį lengdardreifingu žorsks sķšustu 3 įra. Ķ įr (svarta lķnan) vantar mišstykkiš ķ stofninn mišaš viš ķ fyrra (rauša lķnan), fisk frį 40-70 cm. Ekki hefur hann veriš veiddur markvisst umfram ašrar stęšir og skyndilokunarkerfiš į aš vernda allan fisk undir 55 cm. Hann viršist hafa horfiš śr stofninum engum til gagns. Aušvitaš kemur aš žvķ aš aš sóknarminnkun śr 35% ķ 20% komi nišur į fęšu žorsksins, enda mun nś öll lošna upp étin og uppsjįvarskipin verkefnalaus ķ vetur.

Smį ljós punktur er ķ žessu: Lśšuvķsitalan oršin hęrri en hśn var 1996. Greinilegt aš žetta veiša sleppa er aš bera įrangur žó žaš skili sér ekki ķ lśšusśpunni.


Stafar lķtill žorskafli ķ Fęreyjum af ofveiši?

Žessi grein birtist ķ Morgunblašinu 12. desember 2016.

Žvķ hefur mjög veriš haldiš į lofti undanfariš aš Fęreyingar hafi rśstaš sķnum fiskstofnum meš ofveiši. Étur žar hver upp eftir öšrum. Žar sé um aš kenna sóknarkerfi žeirra, dagakerfinu, og fiskifręši höfundar žessa pistils.

Mér žykir rétt aš benda į nokkrar stašreyndir mįlsins. Sóknarkerfiš byggir į žvķ aš skipaflotanum er śthlutaš veišidögum eftir įkvešnu kerfi. Mega menn žį veiša aš vild hvaša tegundir sem er įn aflatakmarkana. Enginn heildarkvóti er heldur į flotanum. Tilgangurinn er aš stjórna veišiįlaginu en ekki aflanum. Kosturinn er aš žį verša skjótari višbrögš viš breytingum į fiskgegnd og enginn akkur er ķ brottkasti og menn koma meš aš landi allt sem kemur į dekk og er nżtanlegt.

Ég var kallašur til Fęreyja 2001 af žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra sem óhįšur rįšgjafi en hann hafši žį fengiš rįšgjöf frį fęreysku Hafró um aš fękka fiskidögum um 25% į žremur įrum. Ég lagši til aš fjöldi fiskidaga yrši óbreyttur. Aflinn jókst og žorskstofninn stękkaši. Nęsta įr var lagši Hafró til aš dögum yrši fękkaš um 30%. Enn lagši ég til óbreytta daga og fariš var eftir žvķ. Aflinn jókst enn og stofninn stękkaši žrįtt fyrir aš veitt hafši veriš mjög mikiš umfram tillögur rķkisfiskifręšinganna.horthorskur_faereyjum.jpg

Įriš 2003 var žorskur oršinn horašur og fariš aš hęgja į vexti hans. Žį lagši ég til aš fjöldi veišidaga yrši aukinn um 15%. Rökstuddi žaš meš žvķ aš žar sem stofninn hefši stękkaš undanfarin įr hefši sóknin ekki veriš nęg, flotinn hefši ekki megnaš aš halda aftur af aukningunni og nś vęri stofninn oršinn svo stór aš komiš vęri hungurįstand. Allar lķkur vęru į aš žorskur vęri farinn aš drepast śr hor og žvķ žyrfti aš bęta ķ sóknina. Stofninn vęri farinn aš minnka, ekki vegna ofveiši heldur vegna fęšuskorts og žį gerši illt verra aš draga śr sókn.

FęrŽorskafliBlEkki var fariš eftir rįšum mķnum um fjölgun daga. Įriš 2004 hafši dregiš śr afla og enn lagši ég til aukningu į sókn. Žį sįst śt frį merkingum aš 60 cm žorskar höfšu einungis lengst um 1 cm milli įra og hreistursrannsóknir sżndu vaxtarstöšnun viš 60 cm. Ekki var fariš eftir mķnum rįšleggingum heldur var dregiš lķtillega śr sókn. Žetta var sķšasta įriš mitt ķ Fęreyjum. Žorskaflinn hélt įfram aš minnka og er enn lélegur.

Žegar kerfiš var sett į voru veišidagar um 50 žśsund. Įriš 2001 voru žeir 41 žśsund. Žegar afli fór aš minnka eftir 2003 jókst ofveišisöngur fęreyskra fiskifręšinga. Dögum var smįm saman fękkaš og eru žeir nś komnir nišur ķ 19 žśsund, rśmlega helmings minnkun frį įrinu 2003 žegar ég vildi bęta ķ. Ekki furša žótt aflinn hafi minnkaš, bara af žessum sökum.

Fęreyjabanki, sem er stórt grunn SV af Fęreyjum hefur veriš lokašur fyrir togveišum ķ 25 įr og öllum veišum frį 2008. Stór svęši į landgrunninu eru lokuš meir og minna allt įriš, 10% 1990 en 50% 2015. Togveišar eru bannašar innan 12 mķlna, ašeins litlir togbįtar mega fara inn aš 6 mķlum til aš veiša kola og annan flatfisk ķ žrjį mįnuši į sumrin. Stór hluti grunnslóšarinnar innan 12 mķlna er frišašur fyrir krókaveiši hluta įrsins.

Flotinn hefur minnkaš mikiš. Įriš 2007 voru 247 fiskiskip meš veišileyfi (tómstundabįtar undanskildir) . Ķ įr voru gefin śt 102 veišileyfi en ašeins 72 žeirra eru notuš, um 60% fękkun skipa sem stunda veišar į botnfiski į 8 įrum. Įriš 2008 voru 17 litlir trollbįtar viš veišar en nś eru žeir ašeins fimm. Og enn segja fiskifręšingarnir aš draga žurfi śr sókn vegna ofveiši. Žeirra orš eru svo lapin upp hér heima, og talaš um aš Fęreyingar hafi rśstaš sķnum fiskistofnum meš ofveiši įn žess aš menn kynni sér allar hlišar mįlsins eša hafi hugmynd um žį miklu sóknarminnkun, sem oršin er frį žvķ aš dagakerfiš var tekiš upp.

Minna veišiįlag leišir ekki einungis til minnkandi afla heldur lķka til minnkunar fiskstofna. Žegar veitt er mikiš er fiskstofni haldiš ķ skefjum žannig aš hann gengur ekki nęrri fęšudżrunum, žau fį aš vaxa og tķmgast ešlilega og jafnvęgi rķkir milli fiskanna og fęšudżranna. Žeir žrķfast vel og afföll eru tiltölulega lķtil. Vel haldinn fiskur hefur meiri mótstöšu gegn sjśkdómum og snķkjudżrum og į aušveldara meš aš flżja undan óvinum. Sé dregiš śr veišum fjölgar fiski og samkeppni um fęšuna eykst. Fiski fjölgar, meira er étiš, samkeppni eykst og afföll verša meiri. Fęšuframboš minnkar vegna žess aš fęšudżrin eru upp étin og lķfmassi fiska minnkar. Žegar svo er komiš žarf miklu fęrri fiska til aš višhalda įstandinu svo stofninn helst įfram lķtill. Aukin afföll skrifast svo į veišar žvķ nįttśruleg afföll eru fasti ķ śtreikningum, 18%.

Ég er žeirrar skošunar aš engin ofveiši sé į Fęreyjamišum heldur hafi fęreyskir fiskifręšingar og alžjóša hafrannsóknarįšiš eyšilagt mišin meš vanveiši. Og įfram skal haldiš žvķ nżlega var samžykkt 15% fękkun veišidaga.

Togslóšir 115

Veišislóšir togara į Fęreyjamišum, innsti hringurinn markar 12 sjómķlur. Fęreyjabanki SV af eyjunum.Hann er alfrišašur nišur į 200 m dżpi. Žarna komu ķslenskir togarar oft viš ķ siglingum til aš "bęta į".

 


Mżvatn oršiš tęrt og lķfrķkiš ķ stuši. Hvernig skyldi standa į žvķ?

Jį žaš var einmitt žaš. Nišursveiflunni ķ Mżvatni lokiš. Engar skżringar gefnar ašrar aš sveiflan sé žekkt. Hvar er nś klóakkmengunin sem allt var aš drepa ķ fyrra? Er hśn horfin? Snemma ķ vor spįši ég žvķ, aš vęru hornsķlin horfin, yrši vatniš tęrt ķ sumar:

"Sé rétt aš hornsķlin séu nś horfin śr Mżvatni (stofninn hruninn eins og sagt er) žį er vatniš aš fęrast yfir į stig 4 hér aš ofan og verša tęrt nęsta sumar. Sjįum hvaš setur."

Vatniš er nś komiš į stig 1 ķ atburšarįsinni sem ég lżsti fyrr ķ vor og gaf skżringar į.

1. Vatniš er tęrt aš vori, mikiš af krabbaflóm ķ vatninu, mikiš mż, nóg fęša fyrir silung sem žrķfst vel, engin hornsķli.

2. 1-2 įrum sķšar, hornsķlum fjölgar, krabbaflóm fękkar og vatniš fer aš gruggast, dregur śr vexti silunga.

3. Vatniš gręnt, fullt af hornsķlum, krabbinn horfinn, silungur horašur. Allt fiskafóšur upp étiš og žaš endar meš žvķ aš hornsķlin yfirgefa vatniš. Ég hef séš žau synda śr vatninu nišur Laxį ķ milljónatali.

4. Aftur į byrjunarreit, hornsķlin farin, krabbaflęr komnar aftur og vatniš tęrt. Žessi hringrįs endurtekur sig į 5-7 įrum.

Ķ sumar, žegar vatniš var tęrt lék mér hugur į aš vita um įstand krabbaflónna, en skv. ofansögšu įtti aš vera mikiš af žeim. Sendi ég ķtrekaš fyrirspurnir um žaš til Įrna Einarssona forstöšumanns RAMŻ en hann foršašist aš svara öšru en aš žaš ętti aš eftir aš telja śr sżnunum.

Žó ég segši honum aš ekki žyrfti aš telja til aš sjį hvort mikiš, lķtiš eša ekkert vęri af krabbbaflóm, žaš sęist viš sżnatöku, svaraš hann ekki. Lķtill įhugi žar į bę til samvinnu eša skošana annara.

En išinn var hann viš aš telja blįbakterķur ķ śtrennsli vatnsins og ķ lok įgśst birtust nęr daglega upplżsingar um fjölda žeirra, eins og bešiš vęri ķ ofvęni eftir blómanum. Ķ gęr ręttist śr og žetta stóš į feisbókarsķšu RAMŻ: "Blįbakterķublóminn ķ Mżvatni žżtur upp og vatniš oršiš brśnlitaš". Greinilega įnęgšur meš aš ręst hefši śr.

Ķ vor setti ég einnig fram tillögu um hvaš mętti gera til aš koma ķ veg fyrir žörungablómann en žeim hefur ķ engu veriš svaraš.

Um mišjan jśni sį ég svo įstęšu til aš spyrja hvort rannsóknastöšin vęri komin ķ afneitun.

Og enn mį spyrja: Fį menn endalaust leyfi til aš vera ķ rugli og afneitun į kostnaš skattborgara?

----------

Ég stundaši rannsóknir ķ Mżvatni ķ rśm 10 įr, sat lengi ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir og var ķ stżrihópi um aškomu erlendra sérfręšinga aš Mżvatnsmįlum, svo ég žekki nokkuš vel til.


mbl.is Lķfrķki Mżvatns tekur viš sér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įkvöršun aflaheimilda: Er veriš aš grķnast?

Ķ Fréttablaši dagsins mįtti lesa eftirfarandi:

Tillögum Hafrannsóknastofnunar um rįšlagšan heildarafla ķ öllum tegundum er fylgt ķ žaula eins og undanfarin įr. Žetta er įkvöršun Gunnars Braga Sveinssonar sjįvarśtvegsrįšherra eftir samrįš ķ rķkisstjórn.

Ķ tilkynningu frį rįšuneytinu segir aš Gunnar Bragi ķtrekaši naušsyn žess aš stórauka fjįrmagn til hafrannsókna, žar sem rįšgjöf er aš margra mati viss vonbrigši mišaš viš vęntingar, eins og rįšherra tekur fram. Svara verši lykilspurningum um til dęmis hvers vegna nokkrir įrgangar žorsksins eru aš léttast, en kvótinn ķ žorski var ašeins aukinn um 5.000 tonn – ķ 244.000 tonn.

Er eitthvaš veriš aš fķflast ķ okkur? Til hvers žurfum viš sjįvarśtvegsrįšherrra ef hann gerir ekki annaš en aš įframsenda tillögur Hafró athugasemdalaust?

Og ķ žokkabót vill hann auka fjįrframlög til stofnunarinnar sem hefur einokun į rannsóknum og reyndar tślkun fyrirliggjandi gagna, svo žeir, meš frekari rannsóknum, megi svara lykilspurningum um hvers vegna žorskur sé aš léttast, horast.

Žeirri spurningu er einfalt aš svara og alveg ókeypis: Žaš vantar mat!

Hvers vegna skyldi žaš vera? Jś, žaš hefur veriš dregiš śr sókn um nęrri helming frį žvķ sem hśn var ķ įratugi žegar voru tekinn 400 žśs. tonn śr žorskstofninum. Hrygningarstofninn hefir žrefaldast frį įrinu 2000 og žó hann hafi sig allan viš viš aš éta upp yngri įrganga vantar žį enn fóšur. Žetta er heldur ekki gratķs žvķ žarna er veriš aš lįta eiga sig aš veiša um 200 žśs žorsktonn. Įrlega er veriš er aš kasta į glę öllum aflaveršmętum nśverandi žorskafla!

Viš žetta er aš bęta aš ķ nżjustu skżrslu Hafró hafa töflur um žyngd eftir aldri veriš felldar nišur og er ķ skżrslunni vķsaš ķ ICES pappķr sem ekki finnst į netinu. Nżjasta skżrslan frį žeim er frį ķ fyrra. Žvķ er ekki hęgt aš finna hvaša įrgangar hafa veriš aš horast og žį hve mikiš.

Erša nś!

 

VeišihlutfallHér er mynd sem sżnir hvernig sóknin ķ žorskstofninn hefur minnkaš, hlutfalliš sem tekiš er śr stofninum, svarta lķnan, hefur minnkaš um helming. Žaš žżšir, meš sama įframhaldi, aš stofnstęršin veršur aš tvöfaldast ef viš eigum aš komast ķ 450 žśs. tonn. Žaš gerist aldrei. Meš óbreyttri nżtingarstefnu hjökkum viš žarna og reyndar er stór hętta į aš stofninn geti "hruniš".


Nįttśrurannsóknastöšin viš Mżvatn ķ afneitun

Nżlega kynnti ég enn einu sinni žį tilgįtu aš sveiflurnar ķ lķfrķki vatnsins tengdust ofmergš fiskjar, hornsķla og stundum bleikju. Fiskurinn raskaši jafnvęgi fęšupżramķdans meš žvķ aš ofbeita krabbadżrin, sem nęrast į gręnžörungum žannig blįžörungarnir gętu tekiš yfir og vatniš lęgi golgręnt eftir. Skżrši ég žetta einnig ķ sjónvarpsvištali į Stöš 2 og į Vķsi.is žann 26. maķ s.l.

Daginn eftir birtist žetta į fésbókarssķšu Rannsóknarstöšvarinnar en stöšinni er stjórnaš af Įrni Einarssyni:

"Ķ Mżvatni verša miklar sveiflukenndar breytingar į mżflugustofnum į um 5-7 įra fresti. Žessar sveiflur bergmįla um allt vistkerfiš og hafa veriš mjög til umręšu. Žęr eru nįttśrulegar ķ grunninn en viršast hafa magnast um 1970. Žegar lęgšir eru komast andarungar ekki į legg og silungur sveltur. Žrjįr kenningar eru um drifkraft sveiflnanna. Ķ fyrst lagi aš sveiflur ķ vešurfari knżi žęr, ķ öšru lagi aš fiskar rįši žeim meš žvķ aš éta upp mżiš og ķ žrišja lagi aš mżiš sjįlft rįši örlögum sķnum meš žvķ aš mżlirfurnar éta upp fęšu sķna, kķsilžörunga og lķfręnar leifar į vatnsbotninum. Viš getum nefnt žęr vešurtilgįtuna, fiskatilgįtuna og mżlirfutilgįtuna. Miklar rannsóknir hafa veriš geršar į žessu og enn hefur ekkert komiš fram sem styšur vešur- og fiskatilgįturnar. Hins vegar eru eindregnar vķsbendingar um aš mżlirfutilgįtan sé mįliš. En žaš er önnur žróun ķ gangi. Hér er sślurit sem sżnir tęrleika Mżvatns (Syšriflóa, mešaltal jślķ og įgśst) frį 1973 til 2015 (hvķtu sślurnar). Takiš eftir aš męlikvarši lóšrétta įssins er öfugur. Tķšni "bjartra" įra (meš meira en 3ja metra rżni, en žį sést til botns) viršist fara minnkandi. Žetta er langtķma žróun sem lķklega tengist breytingum į nęringarefnaframboši ķ Mżvatni, köfnunarefni og /eša fosfór. Ekkert bendir sérstaklega til aš žessa žróun megi rekja til breytinga į fiskstofnum vatnsins." Sjį nįnar hér

Enn er žverneitaš žeirri tilgįtu aš fiskurinn komi nokkuš viš sögu. Ekki hef ég séš neinar rannsóknanišurstöšur frį Ramż, sem hafna fiskitilgįtunni. Eina sem lagt er į boršiš eru "mér finnst" rök.

Ķ skżrslu erlendu sérfręšinganna sem fengnir voru til leiks varšandi Mżvatn um sķšustu aldamót voru nefndar tvęr tilgįtur til aš skżra sveiflurnar:

"Rannsóknir ķ Mżvatni hafa ekki veriš fólgnar ķ tilraunum. Žess vegna er einungis unnt aš byggja tilgįtur um orsakir sveiflna ķ fęšukešjunni, mišaš viš nśverandi žekkingu, į fręšilegum grunni, og tilrauna er žörf til aš prófa gildi mismunandi žįtta sem koma viš sögu. Til skżringar į sveiflunum munum viš hér į eftir ręša tvęr andstęšar tilgįtur og žaš sem annašhvort styšur žęr eša veikir mišaš viš žau gögn sem til eru. Fjallaš veršur um rannsóknir og tilraunir sem gera žyrfti til aš meta į gagnrżninn hįtt hugsanlegar orsakir sveiflnanna ķ verkefni 4 hér į eftir.

Ekki er gert rįš fyrir aš önnur tilgįtan śtiloki hina, enda margt sameiginlegt meš žeim, en meš žvķ aš gera rįš fyrir žvķ er hins vegar unnt aš setja fram skżrari spurningar um žaš en ella hvaš stjórni hverju. Einnig munum viš, jafnframt žvķ sem viš fjöllum um tilgįturnar tvęr, benda į helstu og alvarlegustu eyšurnar ķ žį žekkingu sem nś er fyrir hendi.

Fyrri tilgįtan byggist į žeirri hugmynd aš stofnsveiflur ķ Tanytarsus stjórnist af gagnkvęmu sambandi dżranna og žvķ sem žau hafa śr aš moša og aš śtkoman śr žvķ samspili hafi įhrif į ašra žętti fęšukešjunnar.

Seinni tilgįtan byggist į žeirri hugmynd aš sveiflurnar séu tengdar stofnsveiflum efst ķ fęšukešjunni (hjį bleikju og hornsķlum), sem aftur hafi įhrif į ašra žętti nešar ķ fęšukešjunni."

Ķ framhaldinu er lagt til aš rannsóknum verši beint sérstaklega aš žessum žįttum. Žó bent sé į "helstu og alvarlegustu eyšurnar ķ žį žekkingu sem nś er fyrir hendi" er mér ekki kunnugt um neitt sérstakt įtak, utan žess aš skrį hornsķlaafla śr stöšlušum veišigildrum. Žį hefur Veišimįlastofnun ekki breytt neinu ķ sķnum įherslum viš vöktun į silungi, og ekki er mér kunnugt um aš sį sem žar stjórnar hafi neinn skilning į fiskatilgįtunni. 

Mér finnst žaš alvarlegur hlutur žegar stofnanir sem kenna sig viš vķsindi, Ramż, Lķffręšistofnun HĶ og Veišimįlastofnun, neita aš taka tillit til allra sjónarmiša og tilgįta sem fram koma og gefa žeim jafnt vęgi ķ rannsóknarįherslum og hafna įkvešnum kenningum įn fullnęgjandi rannsókna og neita aš ręša žęr.

Nś fundar nefnd umhverfisrįšherra um vandamįl Mżvatns og į aš skila ašgeršarįętlun į žjóšhįtķšardaginn. - Sjįum hvaš žeim leggst til. 

Hornsķli Mżvatn 1988      --------------------------

Įriš 1988 var įstandiš slęmt ķ Mżvatni. Vatniš var fullt af hornsķlum allt aš 10 cm löngum. Mikill žörungablómi og vatniš gręnt.

Bleikjan var mjög horuš og žessar aš dauša komnar. Svona fiskar hafa ekki afl til aš festast ķ netum og koma žvķ ekki fram sem skyldi ķ rannsóknaveišum. Žessar voru veiddar ķ nót. 

Skömmu eftir žetta yfirgįfu hornsķlin Mżvatn ķ stórum torfum.Bleikja Mżvatn 1988


Hvaš er til rįša ķ Mżvatni? Setja śt regnbogasilung

Umręšan um Mżvatn er einsleit, og einskoršast viš aš skolpmengun og įburšarnotkun eigi sök į žvķ aš vatniš hafi veriš golgręnt af žörungum undanfarin įr. Žó nżjar rannsóknir sżni aš einungis 1-2% af innstreymi nęringarefna komi frį athöfnum mannsins, skal eyša miklum fjįrmunum ķ aš endurnżja frįveitukerfi og minnka įburšarnotkun. Engar tilraunir eru geršar til aš skżra orsakasamhengi žess sem hefur veriš aš gerast ķ vatninu undanfarna įratugi og jafnvel enn lengur.

Ķ Fréttablašinu į laugardaginn (21/5) var mikil grein um Mżvatn. Žar sagši m.a:

"Įrni Einarsson, forstöšumašur Nįttśrurannsóknastöšvarinnar viš Mżvatn (RAMŻ), hefur sagt aš leirlosiš sé ein stęrsta óleysta gįtan ķ Mżvatni." og einnig:

"Ķ raun er žvķ ašeins um eitt aš ręša til aš stemma stigu viš žessari žróun, og žaš er aš tryggja aš sem allra minnst af nęringarefnum frį mannabyggš (köfnunarefni og fosfór) berist ķ grunnvatniš og žannig ķ Mżvatn."

Žį var ķ Fréttablašinu ķ gęr (23/5) grein eftir Gušmund Andra Thorsson, sem hefur žessa einföldu lausn: "Žaš žarf aš skrśfa fyrir flęši nęringarefna ķ vatniš undireins – bęši frį byggš og atvinnurekstri. Žaš er lįgmark og žegar bśiš er aš gera žaš mį fara aš velta fyrir sér įstęšunum."

Žó įstęšurnar fyrir žörungablómanum séu óžekktar žarf samt aš gera eitthvaš strax, žó svo menn séu ekki vissir um aš žaš lagi įstandiš eša skilji hvaš veldur. Žörungablómi veršur ķ Mżvatni meš reglulegu millibili, vatniš veršur gręnt, žvķ fylgir mżleysi og fuglar og fiskar svelta. Į milli viršist allt vera ķ lagi, vatniš tęrt, nęg įta fyrir fugl og fisk og allt ķ blóma. Minna mį į aš alltaf rennur jafn mikiš af įburšarefnum ķ vatniš svo varla er lausnar į vandamįlinu aš leita žar, žaš er eitthvaš annaš sem veldur žessu.

Žörungablómi hefur veriš žekktur ķ vötnum um allan heim og tengist hann oft aukinni įkomu nęringarefna af manna völdum. Reynt var aš lękna vandann meš žvķ aš śtiloka allt ašstreymi skolps en yfirleitt dugši žaš ekki til. Lķklega vegna žess aš vötnin eru oršin mettuš af nęringarefnum ķ botnseti og žaš fer svo aftur ķ umferš t.d. vegna uppgruggunar, rotnunar eša įhrifa frį dżrasamfélögum. Rannsóknir og tilraunir sżndu aš ofmergš smįfisks įtti mestan žįtt ķ aš višhalda žörungablómanum. Meš žvķ aš fękka fiski tókst aš lękna mörg vötn af žörungaplįgunni.

Ég skrifaši um žetta 1986 ķ kjölfar mikillar žörungaplįgu, og setti fram tillögur til śrbóta. Žęr fólu ķ sér aš sporna viš offjölgun bleikju og hornsķla.  

Ķ fyrra kom śt sęnsk skżrsla um įrangur žess aš fjarlęgja fisk śr 123 vötnum. Ķ samantekt segir:

Our results indicate that removal of planktivorous and benthivorous fish is a useful means of improving water quality in eutrophic lakes. Biomanipulation tends to be particularly successful in relatively small lakes with short retention times and high phosphorus levels. More thorough fish removal increases the efficacy of biomanipulation. Nonetheless successes and failures have occurred across a wide range of conditions.

Žó Rannsakendum Mżvatns hafi veriš marg bent į žetta lįta sem žeir viti žetta ekki og hafa žar af leišandi ekki bent į ašrar lausnir en aš laga klóak. Er hlaupin einhver pólitķk ķ vķsindin lķkt og geršist į tķma Kķsilišjunnar?

Hvaš er hęgt aš gera?

Erlendis, viš sams konar ašstęšur, hefur veriš brugšist viš meš žvķ aš fękka fiski. Annaš hvort meš veišum eša aš settur er śt rįnfiskur til žess aš halda smįfiskinum ķ skefjum. Ķ Mżvatni eru hornsķlin vandamįliš, en žau viršast žau nś aš mestu horfin śr vatninu. Sé žaš rétt lagast įstandiš nęsta sumar, vatniš veršur tęrara og įta fer vaxandi. Žaš er góš staša til aš grķpa til ašgerša.

Žar sem śtilokaš er aš halda hornsķlunum nišri meš veišum ķ Mżvatni er ašeins ein leiš fęr. Hśn er a nota rįnfisk til aš halda aftur af sķlunum. Urriši étur hornsķli en bleikja ekki fyrr en hśn er oršin stór, 37 cm eša stęrri. Reynt var aš setja śt urrišaseiši fyrir um 25 įrum meš litlum įrangri, enda voru seišin fį og smį og tilraunin stóš mjög stutt.

Regnbogasilungur er mjög öflug hornsķlaęta og hefur vķša veriš notašur. Hann hefur žann kost aš geta ekki tķmgast viš nįttśrulegar ašstęšur hér į landi og reyndar hvergi ķ Evrópu žrįtt fyrir aš vera mikiš notašur ķ fiskeldi. Žess vegna vęri tilraun sem fęli ķ sér sleppingu į regnbogasilungi afturkręf. Kęmi eitthvaš óęskilegt ķ ljós vęri hęgt aš bakka śt śr tilrauninni.

Ég tel aš rétt vęri aš gera žį tilraun aš sleppa regnbogasilungi ķ vatniš til aš halda aftur af fjölgun hornsķla. Sleppa žyrfti um 100 žśsund fiskum um 10 cm löngum. Žetta tilsvarar 30 fiskum /ha. Kaupverš er sennilega um 20 milljónir, en į móti kęmi nokkurra tuga tonna afli. Fylgst yrši nįiš meš framvindunni og nżjar įkvaršanir teknar ķ framhaldinu.

Ég hef reyndar stungiš upp į žessu įšur svo mér er full ljóst aš margir munu hoppa hęš sķna yfir svona tillögu. Setja framandi fisk ķ vatniš! En žį verša žeir aš sitja uppi meš žaš aš eftir örfį žokkaleg įr fer allt ķ sama fariš og umręšan fer aftur ķ sömu blindgötuna.

Ég stundaši rannsóknir ķ Laxį og Mżvatni samfellt frį 1974 til 1986, var ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir ķ mörg įr og var ķ stżrihópi um rannsóknir erlendu sérfręšinganna 1998 og 1999. Ég hef sett upp sķšu um Mżvatn žar sem ķtarlega er fjallaš um žessi mįl.

Skżringarmynd. Įstand vatns fyrir (efri hlutinn) og eftir vistfręšistjórnun (biomanipulation)Biomanipulation

 

Fyrir stjórnun; Mikiš af žörungum, lķtiš af dżrasvifi, sem étur žörunga og mikiš af fiskum sem éta dżrasvif. Gruggugt gręnt vatn

 

 

 

 

Eftir mešhöndlun; Hóflegt žörungamagn, mikiš af dżrasvif, fįir fiskar sem éta dżrasvif. Tęrt vatn.

 


Vandamįl Mżvatns, hvernig vęri aš gį undir stólinn?

Fyrirsögnin höfšar til žess aš į umlišnum įrum viršist sem mörgum tillögum aš skżringum į žörungaplįgunni ķ Mżvatni hafi veriš stungiš undir stól.

Mikil žörungaplįga rķkir ķ vatninu, kśluskķturinn horfinn, botninn eins og eyšimörk og hornsķlin horfin, er nišursošin lżsing į įstandinu. Ekki eru menn vissir um hvaš valdi en bent er į aukin umsvif mannsins og aukna įkomu nęringarefna af žeim sökum. Sem dęmi um hugmyndafįtęktina hafa menn miklar įhyggjur af žvķ aš hornsķlin séu horfin, en eins og sķšar veršur bent į leika žau afar mikiš hlutverk ķ vatninu og gętu jafnvel veriš höfundar og stjórnendur atburšarrįsarinnar.

Sveiflur hafa veriš ķ lķfrķki Mżvatns ķ marga įratugi og deilt hefur veriš um orsakirnar. Löngum var Kķsilišjunni kennt um svo og mengun af mannavöldum. Nś er Kķsilišjan löngu farin og į er žį kennt um gömlum įhrifum svo og mengun af manna völdum žó nżśtkomin skżrsla sżni aš hśn sé ekki nema um 1% af heildar įkomunni. Öšrum tilgįtum sem skżra męttu sveiflurnar hafa veriš hafnaš af rannsóknarašilum, RAMŻ og lķffręšistofnun HĶ.

Įriš 1998, ķ tengslum viš endurnżjun nįmaleyfis Kķsilišjunnar, fékk rķkisstjórnin žrjį višurkennda óhįša erlenda vķsindamenn til aš fara yfir tiltęk rannsóknargögn og ręša viš žį sem tengdust rannsóknum svo og heimamenn. Skżrslu var skilaš ķ įrsbyrjun 2000. Ķ henni kom m.a. fram aš hvorki vęri hęgt aš kenna Kķsilišjunni né mengun af mannavöldum um sveiflurnar ķ lķfrķkinu į neinn afgerandi hįtt. Skżringa yrši aš leita annars stašar. Nišurstašan var tślkuš į mismunandi hįtt og voru sumir afar óįnęgšir.

Žremenningarnir settu fram fleiri kenningar og lögšu fram tillögur aš rannsóknarįętlunum sem myndu svara żmsum spurningum og leiša til meiri skilnings į ešli sveiflanna. Ekki hef ég oršiš var viš aš fariš hafi veriš eftir tillögunum og skżrslan viršist nś grafin og gleymd.

Ein möguleg skżring er sś aš magn blįžörunga stjórnist af samspili fiska, krabbadżra og žörunga. Žaš mį hugsa sér lausnina į gįtunni um ślfinn, lambiš og heypokann, sem ferja skal yfir įna, eitt stykki ķ einu. Hśn byggir į žvķ aš lambiš myndi éta heyiš, ślfurinn gęti étiš lambiš en ekki heypokann. Hugsum okkur gróinn landskika sem beittur er af kindum. Ślfaflokkur kemur į svęšiš, étur féš, žrķfst vel og fjölgar sér. Kemur žar aš ślfarnir hafa étiš upp kindurnar svo enginn er til aš bķta grasiš og ślfarnir einir eftir sveltandi, ķ grasi upp aš öxlum.

Stundum hefur žetta veriš svipaš ķ Mżvatni. Byrjum meš hreint borš:

1. Vatniš er tęrt aš vori, mikiš af krabbaflóm ķ vatninu, mikiš mż, nóg fęša fyrir silung sem žrķfst vel, engin hornsķli.

2. 1-2 įrum sķšar, hornsķlum fjölgar, krabbaflóm fękkar og vatniš fer aš gruggast, dregur śr vexti silunga.

3. Vatniš gręnt, fullt af hornsķlum, krabbinn horfinn, silungur horašur. Allt fiskafóšur upp étiš og žaš endar meš žvķ aš hornsķlin yfirgefa vatniš. Ég hef séš žau synda śr vatninu nišur Laxį ķ milljónatali.

4. Aftur į byrjunarreit, hornsķlin farin, krabbaflęr komnar aftur og vatniš tęrt. Žessi hringrįs endurtekur sig į 5-7 įrum.

Sé rétt aš hornsķlin séu nś horfin śr Mżvatni (stofninn hruninn eins og sagt er) žį er vatniš aš fęrast yfir į stig 4 hér aš ofan og verša tęrt nęsta sumar. Sjįum hvaš setur.

Kśluskķtur og annar botngróšur er horfinn vegna žess aš blįžörungasśpan kemur ķ veg fyrir aš ljósiš nįi nišur į botninn. Vandamįliš er žvķ blįžörungurinn, hvaš veldur žvķ aš hann blossar svona upp? Žekkt er aš žaš hafa skipst į tķmabil meš u.ž.b. 7 įra millibili, žar sem vatniš skiptist į aš vera tęrt og gruggugt af žörungum. Alltaf er samt sama innstreymi af nęringarefnum. Hvernig mį vera aš stundum valdi žau žörungablóma og stundum ekki? Žaš hljóta aš vera ašrir lķf- og vistfręšilegir žęttir sem žarna eru aš verki. Samt er žaš eina sem mönnum dettur ķ hug nśna er aš rįšast ķ aš lagfęra klóak, sem ašeins stendur fyrir um 1% af innstreymi nęringarefna ef marka mį nżśtkomna rannsóknaskżrslu. Rįšherrann vitnar ķ skżrsluna og telur aš įstand vatnsins sé ekki af manna völdum. Samt į aš rįšast ķ dżrar framkvęmdir žvķ "žaš er žaš eina sem viš getum gert. Hvernig vęri nś aš skyggnast ķ hugmyndir og tillögur sem stungiš hefur veriš undir stólinn?

Ég stundaši rannsóknir ķ Laxį og Mżvatni samfellt frį 1974 til 1986, var ķ sérfręšinganefnd um Mżvatnsrannsóknir ķ mörg įr og var ķ stżrihópi um rannsóknir erlendu sérfręšinganna 1998 og 1999. Ég hef sett upp sķšu um Mżvatnsmįl hér. Žar eru slóšir, m.a. į skżrslu erlendu sérfręšinganna.


mbl.is Mżvatn aš hruni komiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er fiskurinn ķ sjónum aš ganga til žurršar vegna ofveiši?

Žann 19. janśar s.l. birtist grein ķ The Guardian žar sem žvķ var haldiš fram aš vegna ofveiši vęri fiskafli heimsins aš minnka žrisvar sinnum hrašar en įšur hefši veriš tališ. Žvķ til stašfestingar var vitnaš ķ nżbirta rannsókn ķ Nature Communication.

Höfundar eru Daniel Pauly og Dirc Zeller og rannsóknin var styrkt af Pew Charitable Trust sem styrkir żmis samtök sem beita sér gegn fiskveišum, m.a. Greenpeace og WWF. Pauli er löngu dottinn śr stól sķnum sem trśveršugur fiskifręšingur vegna fjįrhagslegra tengsla sinna viš PEW. Tilkynningar um svona greinar gegn fiskveišum eru gjarnan sendar į flesta fjölmišla, sem birta "vķsindin" gagnrżnislaust.


Moggi 21 jan bls46Morgunblašiš var einn žeirra sem gleypti beituna hrįa, birti hįlfsķšu frétt 21. janśar s.l. į bls 46 žar sem sagši ķ undirfyrirsögn:".. afli minnkar hrašar en opinberar tölur segja til um. Bendir til aš įstand fiskstofna sé verra en įšur var tališ".

Ķ stuttu mįli gekk rannsókn Pauly og félaga śt į aš sżna fram į aš tölur FAO um heimsafla vęru of lįgar, aflinn vęri miklu meiri en žar kęmi fram. Žį hefši hann falliš hrašar en fram kęmi hjį FAO. Žetta geršu žeir meš žvķ aš bęta viš afla śr stöšuvötnum, frumbyggja- og sportveišum, ólöglegum veišum og brottkasti. Ķ žessu skyni notušu žeir m.a. innkaupanótur frį hótelum og tölur um fiskneyslu ķ żmsum löndum. Tölur žęr sem FAO vinnur meš eru aš heimsaflinn 1996 hafi veriš 86 milljónir tonna en hafi sķšan žį minnkaš ķ 80 milljónir tonna. Skżrsluhöfundar finna žaš sķšan śt meš ofangreindum pęlingum aš aflinn hafi veriš rśmum 40 milljón tonnum meiri og minnkaš hrašar en FAO hefur gert rįš fyrir. Höfundarnir hafa miklar įhyggjur af žvķ aš heimsaflinn sé meiri en įšur hafši veriš tališ.

Erfitt aš skilja hvers vegna žaš ęttu aš vera slęmar fréttir. Ašalatrišiš er aš heimsaflinn hefur haldist svipašur sl. 30 įr eins og sjį mį af mešfylgjandi mynd, en žar mį sjį tölur frį FAO , nešri lķnan, og nżju įętlunina, efri lķnan.

Clipboard01Įstęša žess aš hann hefur minnkaš eilķtiš undanfariš, ef žaš mį žį kalla žetta minnkun, telja höfundar aš megi rekja til ofveiši. Žaš er nokkuš frjįlsleg tślkun ķ ljósi žess aš sķfellt er veriš aš žrengja aš fiskimönnum og fiskveišum. Vegna įróšurs um meinta ofveiši hefur sķfellt veriš aš draga śr veišum į stórum hafsvęšum. Mį žar m.a. nefna alla lögsögu ESB žar sem heilu flotarnir hafa veriš žurrkašir śt "til aš koma ķ veg fyrir ofveiši". Žó Ķslandsmiš séu full af žorski er veišiįlagiš haft lįgt, ķ "varśšarskyni", og er žar komin skżringin į aš žorskaflinn er nś einungis tępur helmingur af žvķ sem hann var įratugum saman ķ frjįlsri sókn.

Pew er skuggasjóšur sem hefur styrkt prķvatsamtök, stofnaš og kostaš rannsóknastofnanir sem vinna gegn fiskveišum. Stöšugt er talaš um ofveiši og leitina aš sķšasta žorskinum. Gefnar eru śt skżrslur žar sem talaš er um verndun hafsins, sjįlfbęrni, vistvęnar veišar og naušsyn žess aš sporna viš ofveiši. Pew hefur sett į stofn rannsóknastofnanir austan hafs og vestan, en yfirleitt halda žeir sig ķ bakgrunninum sjįlfir. Einnig hafa žeir tök į mörgum fjölmišlum ķ gegn um fjįrstušning, Le Monde og The Guardian t.d. Hér er įgętis śttekt į PEW skrifuš af Menakhem Ben-Yami, Ķsraelsmanni sem vann lengi hjį FAO.

Heimsendaspįrnar tengdar fiskveišum koma meš reglulegu millibili. Og alltaf lįta fjölmišlar plata sig, enda er žaš tilgangur įróšursaflanna. Fjölmišlar męttu alveg fara aš standa sig betur.

 


Veiša og sleppa fiski - ótrśleg gręšgisžróun

Žį er lišiš enn eitt tķmabil meš veiša-sleppa. Veišin var meš eindęmum ķ sumar og hafa opinberir vķsindamenn enga skżringu į žvķ hvers vegna veišin sveiflast svona milli įra, hörmungarveiši ķ fyrra og metveiši nśna. Lįtum žaš liggja milli hluta.

En nś er nż staša mišaš viš žaš sem įšur var: Menn sleppa nęr öllum fiski ķ dżrustu įnum. Žetta skekkir alla tölfręši, enginn veit hve margir veiddust aftur og aftur og sumir veišimenn bóka fisk sem var į ķ fimm  sekśndur sem veiddan - og slepptan. Žį er mikil freisting fyrir veišimenn til žess aš bśa til fiska til aš standast samanburš viš ašra ķ hollinu. Žį hefur oft veriš żjaš aš žvķ aš veišilaeyfasalar prenti fisk. Allt er žetta aušvelt ef menn žurfa ekki aš sżna aflann.

Žetta byrjaši allt ķ Grķmsį fyrir nokkrum įratugum žegar amerķskum veišimönnum var uppįlagt aš sleppa öllum hrygnum ķ žeim tilgangi aš auka seišaframlešslu įrinnar. Ķ sįrabętur fengu žeir heim meš sér reyktan lax. Žótti žeim mikiš til um žessa rękrun. En žeim var ekki sagt aš reykti laxinn hefši veriš veiddur ķ net nešar ķ vatnakerfinu. Nś fį menn engan reyktan lax lengur ķ staš žeirra sem sleppt er, fara heim meš öngulinn ķ rassinum eins og sagt var hér įšur fyrr.

Stóra stökkiš kom svo 1998 žegar veišimönnum  ķ Vatndsalsį var bannaš aš drepa lax. Sagt var aš svona aš gerš myndi verša įnni til góšs og stušla aš betri og jafnari veiši. Reynslan sżndi annaš. Veišin ķ Vatnsdalsį hélst svipuš og ķ nįgrannaįnum, žrįtt fyrir aš hluti veišinnar vęri tvķtalin.
Aš ekki veršur meiri ręktunarįrangur af žessu skżrist af tvennu: Laxinn gengur ašeins einu sinni ķ įna, einungis um 5% lifa af hrygninguna til žess aš ganga ķ annaš sinn og hrygna. Žaš er žvķ ekki hęgt aš safna upp fiski milli įra.

Hrygning ķ flestum įm er yfirleitt yfirdrifin. Į mķnum langa ferli viš seišaveišar hef ég aldrei oršiš var viš skort į fyrsta įrs seišum, fjöldi žeirra er oftast langt umfram žarfir. Fjöldi stęrri seiša er oft hverfandi og ekki ķ neinu hlutfalli viš fjölda fyrsta įrs seiša. Vegna mikillar samkeppni eru fyrsta įrs seišin illa undirbśin undir veturinn og afföll žvķ mikil, auk žess sem žau veita eldri seišum samkeppni. Aukning hrygningarstofns er žvķ oftast til skaša.

Margir veišimenn fara ekki til veiša žar sem skylt er aš sleppa öllum fiski, žeir fara į mis viš žį įnęgju aš matbśa hann handa sér og sķnum, nokkuš sem žeir telja vera endapunktinn į góšri veišiferš.
Žį žykir mönnum žaš ekki heyra undir ešlilega veišmennsku og umgengni viš nįttśruna aš veiša žreyta og landa fiski til žess eins aš henda honum aftur ķ įna.
Žį mį minna į aš ķ lögum um dżravernd segir:

"Skylt er aš fara vel meš öll dżr. Óheimilt er aš hrekkja dżr eša meiša. Foršast skal aš ofbjóša kröftum žeirra og žoli".

Ķ lögum um dżraveišar stendur:

"Įvallt skal stašiš aš veišum žannig aš žaš valdi dżrunum sem minnstum  sįrsauka. Skylt er veišimönnum aš gera žaš sem ķ žeirra valdistendur til aš aflķfa dżr sem žeir hafa veitt įverka".

Berum viršingu fyrir brįšinni og nįttśrunni og göngum til veiša meš žvķ hugarfari aš viš séum aš veiša okkur til matar og huggulegheita. Fįtt er eins skemmtilegt og aš halda veislu meš sjįlfs aflašs matar.


Žöggunin um kvótakerfiš

Lengi hefur veriš įberandi hve flestir fjölmišlamenn eru išnir viš aš draga taum kvótakerfisins, velja sér višmęlendur og hafna öšrum ķ žeim tilgangi.
Fyrr ķ vor hlustaši ég į Sprengisand žar sem Sigurjón Mįr Egilsson ręddi viš tvo žingmenn um sjįvarśtvegsmįl og hafši sér til fulltingis Kolbein Įrnason framkvęmdastjóra SFS (LĶŚ). Žvķ aš fį Kolbein en ekki einhvern fórnarlamba kerfisins?
SME hefur alla tķš dregiš taum kvótakerfisins. Hann tók viš ritstjórn sjómannablašsins Vķkings, eftir aš Sigurjóni Valdemarssyni ritstjóra og mér sem fiskifręšiskrķbent var bolaš śt įriš 1993. Žetta var aš sögn gert ķ nafni hagręšingar. Viš höfšum veriš meš mjög sterka gagnrżni į Hafró og kvótakerfiš ķ um 4 įr og fašir Halldórs Įsgrķmssonar og fleiri höfšu sagt um įskriftinni. Į žessum tķma var Gušjón Arnar Kristjįnson forseti FFSĶ, sem gaf śt Sjómannablašiš Vķking.

Į śfnum sjóSkrif okkar ullu miklu fjašrafoki ķ herbśšum Hafró en žeir bišu samt alltaf spenntir eftir blašinu: Į bókasafninu žar var miši sem sagši aš bannaš vęri aš fara meš "Vķkinginn" śt af safninu en mönnum bent į aš ljósrita. Eftir aš SME tók viš ritstjórn "Vķkingsins" uršu sjómannabrandarar og annaš léttmeti rįšandi. Žöggunin byrja snemma og stendur enn.

Hér er ein af sķšustu greinunum sem viš Sigurjón skrifušum saman ķ Vķkinginn įriš 1992, ekki skafiš af žvķ, en greinin gęti hafa veriš skrifuš ķ gęr. 

Nś, aldarfjóršungi sķšar, hjakka Hafró og stjórnvöld ķ sama farinu og aflinn er enn lķtill eftir margar dżfur. Žorskaflinn 1992 var 270 žśs. tonn, en stefnir ķ aš vera 240 žśs. tonn į žessu įri. Į ekkert aš fara aš lęra af reynslunni?


Żsuseišin eru sżnd veiši en ekki gefin

Hafró flaggaši žvķ aš loknu haustralli aš żsuįrgangur įrsins vęri mjög stór. Žetta var ašalfréttin, svona til aš auka bjartsżni landsmanna. En - žetta eru fingurlöng żsuseiši, nżbśin aš taka sér bólfestu į botni. Žeirra bķšur hęttulegt lķf ķ umhverfi žar sem žeir smęrri eru étnir af žeim stóru. Heil fjögur įr eru ķ aš žessi įrgangur komi aš rįši fram ķ veiši, ef hann kemst ķ gegn um hremmingarnar.

_suargangurinn_1252184.jpg

Žetta er einkennileg įnęgja Hafró, segja viš žjóšina aš von sé į aukinni żsugegnd eftir fjögur įr, į sama tķma og sjómenn, sem eyša stórum hluta ęfi sinnar į hafinu, segja sjóinn fullan af fiski og aš żsa sé til sérstakra vandręša vegna žess aš ekki sé til kvóti fyrir henni. Dįsamlega kvótakerfiš enn į feršinni.

Ķ Fréttablašinu 18. desember 2014 sagši aš stór żsuįrgangur kęmi į óvart og aš haldbęrar skżringar į žvķ af hverju stór żsuįrgangur męldist ķ haustralli Hafrannsóknastofnunar lęgju ekki į lausu. Eina sem sé ķ hendi er ešli żsustofnsins hér og annarra ķ Noršur-Atlantshafi. Įfram segir:

"Eins og greint hefur veriš frį bendir fyrsta męling į 2014-įrgangi żsu til aš nś sé sex įra hrinu af mjög lélegum įrgöngum lokiš. Męldist 2014-įrgangurinn sį nęststęrsti sķšan haustrall hófst įriš 1996 og einungis stóri įrgangurinn frį 2003 męldist stęrri ķ fyrstu męlingu įrgangsins į sķnum tķma. Vķsbendingar eru žvķ um aš 2014-įrgangur żsu geti oršiš stór eftir langvarandi lélega nżlišun".

"Sérfręšingar Hafrannsóknastofnunar segja ķ svari viš fyrirspurn Fréttablašsins aš ešli allra żsustofna, sem reyndar finnast bara ķ Noršur-Atlantshafi, sé aš viškoma žeirra er ętķš hįš miklum sveiflum og orsökin fyrir žvķ er óljós; umhverfisžęttir allra žessara żsustofna eru ešli mįlsins samkvęmt nęsta ólķkir og žį er einnig ljóst aš stęrš hrygningarstofns hefur lķtiš meš žessar sveiflur aš gera. Žannig kom stóri įrgangurinn frį 2003 upp af hrygningarstofni sem var ķ mešallagi stór eša jafnvel minni en žaš eftir žvķ hversu mešaltal er tekiš af mörgum įrum".

Ja hérna. Nś er višurkennt aš menn viti ekkert um, žrįtt fyrir allar rannsóknir, hvers vegna żsan allt ķ einu tekur viš sér, en sagt er aš "stęrš hrygningarstofns hafi lķtiš meš žessar sveiflur aš gera". Žetta eru nokkur tķšindi, Hafró er bśin um langt įrabil aš predika stękkun hrygningarstofna svo žeir gefi meira af sér. Sérstaklega į žetta viš um žorskinn; bśiš er aš vernda og vernda, setja hrygningarstopp til aš hann fįi aš "gera žaš ķ friši", en menn eru enn aš bķša eftir Godot; lélegir žorskįrgangar koma įr eftir įr žrįtt fyrir stęrsta hrygningarstofn allra tķma! En stęrš hrygningarstofns żsunnar skiptir ekki mįli, segja žeir en hafa ekki hugmynd um hvers vegna klakiš heppnast. Voru menn kannski ķ raušu peysunni meš fiskihśfuna į höfšinu?

Fleira var įhugavert ķ fréttum af žessu haustralli, eins og segir ķ tilkynningu Hafró:

"Meira fékkst af flestum tegundum ķ stofnmęlingu aš hausti įriš 2014 en undanfarin įr og eru vķsitölur sumra tegunda žęr hęstu frį upphafi haustrallsins įriš 1996. Vķsitala žorsks er sś hęsta sķšan męlingar hófust įriš 1996".

Getur veriš aš ašrir žęttir spili inn? Til rannsóknirnar voru leigšir togararnir Jón Vķdalķn VE og Ljósafell SU en undanfarin įr hafa rannsóknaskip Hafró séš um ralliš. Meira veiddist af öllum tegundum ķ rallinu segir ķ fréttatilkynningunni.

Žį mį spyrja hvort žaš sé aš žakka "nżju" skipunum ? Ętli aš sjómenn viti ekki aš veišiskip, įhafnir og veišiašferšir skipti mįli. Jafnvel žó sé reynt aš hafa allt eins frį įri til įrs.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband